Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi ir 73 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu konfiskuotas V. B. priklausantis automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. B. vardu registruotam automobiliui „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems reikalavimams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prokurorė prašė nuteistojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl V. B. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir prašo jį išteisinti. Pasak gynėjos apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino abejonių, turinčių esminę įtaką teisingo sprendimo priėmimui ir iš esmės rėmėsi tik liudytojo R. Ž. parodymais, nors jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

5.1. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto ir jo gynėjos skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis V. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones. Nors apylinkės teismo nuosprendyje pateikti motyvai dėl V. B. kaltės iš teisų yra gana lakoniški, tačiau aiškūs, logiški ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nesukelia.

7. Visi duomenys, kuriais Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tyrė ir analizavo tiek V. B. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V. B. kaltę, aptarė nuteistojo gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama V. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

8. Analizuojant nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinį matyti, kad V. B. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių, būtinų jo kaltei pagrįsti, nepagrįstai atmetė jo nuoseklius parodymus, jog automobilio apeliantas nevairavo, tačiau išskirtinę reikšmę suteikė vienintelio liudytojo R. Ž. parodymams. Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

9. Nors V. B. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neigė, tvirtindamas, kad automobilio jis nevairavo, tik sėdėjo ir snaudė automobilyje kai jį rado policijos pareigūnai, nes buvo susipykęs su sugyventine ir nenorėjo eiti namo, o automobilį iš techninių apžiūrų stotelės pervarė į kiemą kitas asmuo, kurio jis paprašė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos V. B. parodymus vertino kaip jo gynybinę versiją, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ją paneigia tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo R. Ž., taip pat policijos pareigūno R. P. nuoseklūs parodymai, kurie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams: vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims, neblaivumo nustatymo aktui, įvykio vietos apžiūros protokolui ir kitai rašytinei bylos medžiagai.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu V. B. buvo neblaivus ir alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo didesnė, negu 1,51 promilės. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniais įrodymais – Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. 00.58 val., alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARZH-0077“ V. B. nustatytas 1,83 promilių, o 1.15 val. – 1,84 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 21–22). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. G. 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime. Nustatyto neblaivumo fakto neginčijo ir nuteistasis, kuris apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad „<...> Tą patį vakarą jis gėrė. Kai jį sulaikė, pripažįsta, kad buvo neblaivus, <...>“, tačiau neigia vairavęs automobilį „Honda CR-V“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad paprašė nepažįstamo asmens pervartyti jo automobilį iš vienos aikštelės į kitą.

11. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai negu teigia apeliantas, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad automobilį „Honda CR-V“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo būtent V. B. ir tai pilnai pagrindžia byloje surinkti įrodymai.

11.1. Liudytojas R. Ž. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad įvykio metu automobilį „Honda CR-V“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. B., kurį jis matė sėdintį ir geriantį gelsvą skystį iš butelio, vairuotojas buvo vienas, pasiūlė jam išgerti, tačiau jis pasakė, kad nejuokautų ir nuėjo su šuniu toliau, o grįždamas sugalvojo užsirašyti automobilio numerius, tačiau pamatė minėtą automobilį išvažiuojant, puolė jį vytis ir paskambino į policiją bei pranešė apie galimai neblaivų vairuojantį asmenį. Vairuotoją atpažino, aiškiai matė jo veidą, policija atvyko pakankamai greitai, todėl jis negalėjo spėti prisigerti iki tokio neblaivumo.

11.2. Tas pačias aplinkybes, kad automobilį „Honda CR-V“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. B., minėtas liudytojas patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad vedžiodamas šunį, priėjo prie “Regitros“ ir eidamas šalia aikštelės pamatė aikštelėje stovintį automobilį „Honda CR-V“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjo vyras, kuris atsidarė vairuotojo pusės dureles, pasakė jam labas rytas, paklausė kiek yra valandų. Jis atsakė, kad pusę pirmos nakties, tada vyras jo paklausė ar gers kartu su juo. Kai atsakė, kad negers, vyras iš automobilio pasiėmė alkoholio butelį. <...> Asmuo automobilyje buvo vienas, aplink jokių kitų asmenų nebuvo. <...> Tada po kelių minučių, tas pats vyras užsivedė automobilį ir skersai gatvės per ištisinę liniją nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kiemą. Tada iš to kiemo pervažiavo į (duomenys neskelbtini), kiemą, ir iš jo per mišką išvažiavo į (duomenys neskelbtini), aikštelę, kur sukasi troleibusai. Jis iš karto paskambino policijai. Jis visą laiką vyriškį matė, kur jis važiuoja, kadangi kai jis išvažinėjo iš Techninės apžiūros aikštelės, jis, bėgdamas šaligatviu, žiūrėjo kur jis važiuoja. <...> Niekur nebuvo sustojęs ir vairavo visą laiką tas pats asmuo. <...> Atvažiavęs vyras sustojo aikštelėje ir iš karto atvažiavo policija (1 t., b. l. 25-27).

11.3. Tokie liudytojo R. Ž. parodymai sutampa ir su jo nurodytomis aplinkybėmis į įvyko vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausios patrulės G. Č. tarnybinio pranešimo, gavus iš budėtojo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, su R. P. atvyko į įvykio vietą, kur šalia (duomenys neskelbtini) pastato juos pasitiko pranešėjas R. Ž. ir nurodė, kad vedžiodamas šunį matė, kaip automobilis „Honda CR-V“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) įvažiavo į techninių apžiūrų aikštelę ir sustojo, jam praeinant pro šalį vairuotojas paklausė kiek valandų ir pasiūlė kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Matė, kaip po kelių minučių minėtas vairuotojas užsivedė automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kiemą, ir iš jo per mišką išvažiavo į (duomenys neskelbtini), aikštelę ir ten sustojo. Daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo, iki kol atvyko policijos pareigūnai, nematė, kad vairuotojas būtų vartojęs alkoholiniu gėrimus. Matė, kad būtent V. B. vairavo automobilį ir gali tai paliudyti (1 t., b. l. 20).

11.4. Tos pačios aplinkybės buvo nurodytos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. G. 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime.

11.5. Minėtus liudytojo R. Ž. parodymus patvirtina ir garso įrašas iš skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, kuriame užfiksuota kaip liudytojas R. Ž. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) iš techninės apžiūros kiemo į kiemus įvažiavo su sidabrinės spalvos Honda automobiliu galimai neblaivus asmuo, matė skambindamas, kad įvažiavo į kiemus minėtas automobilis ir per miškelį ir kiemus sustojo troleibusų apsisukimo aikštelėje (1 t., b. l. 47–49).

12. Nors apeliaciniame skunde liudytojo R. Ž. parodymai įvardijami prieštaringais ir nenuosekliais, iš esmės duotais dėl kilusio nepasitenkinimo netvarkingai statomais automobiliais kieme, nerimaujant dėl savo prabangaus automobilio, tačiau sutikti su tokiais nuteistojo V. B. teiginiais, įvertinus šio liudytojo duotų parodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu minėtas liudytojas, priešingai nei nuteistasis, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas neabejotinai sustiprina jo duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Be to, jo parodymai viso proceso metu, priešingai nei teigiama skunde, iš esmės buvo logiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo esminėse detalėse ir atitiko nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines analizuojamo įvykio aplinkybes. Liudytojas R. Ž. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neabejodamas patvirtino, kad automobilį vairavo būtent V. B.. Nors tarp liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant apylinkės teisme buvo tam tikrų neatitikimų, tačiau įvertinus tai, kad parodymus apylinkės teisme minėtas liudytojas davė praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, todėl kai kurių detalių galėjo tiksliai ir neatsiminti, neatitikimai nėra esminiai, todėl pagrindo abejoti R. Ž. parodymais nėra. Juolab, kad aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti šio liudytojo objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar apkalbėtų V. B., o teismui nebūtų pagrindo juo tikėti, byloje taip pat nėra. Kaip matyti iš liudytojo ir paties nuteistojo parodymų iki įvykio jie vienas kito nepažinojo. Priešingai nei nurodoma skunde, išsami liudytojo R. Ž. duotų paaiškinimų analizė rodo, jog šis liudytojas nuosekliai viso proceso metu teigė, kad tiesiogiai matė, kad būtent apeliantas išvairavo automobilį iš techninės priežiūros aikštelės ir būtent jis automobilį priparkavo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir būtent tokia įvykių seka teisėjų kolegijos nuomone yra logiška ir laikytina įrodyta byloje.

13. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad aplinkybę, jog automobilį „Honda CR-V“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), komentuojamo įvykio metu vairavo būtent nuteistasis V. B. iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. P. apylinkės teisme parodė, kad įvykio metu dirbo patruliu, gavo pranešimą iš budėtojo apie galimai neblaivų vairuotoją.<...> Atvykus į (duomenys neskelbtini) autobusų apsisukimo aikštelę, stovėjo transporto priemonė, pranešėjas nurodė, kad automobilio viduje sėdintis asmuo dar prieš tai jam siūlė išgerti alkoholinių gėrimų. Pranešėjui atsisakius vairuotojas keliukais, kiemais nuvažiavo ir sustojo būtent čia. Pranešėjas jį pėsčiomis persekiojo <...>“. Iš esmės ta pačias aplinkybes minėtas liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio naktį iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas atvyko į kiemą su automobiliu Honda. <...>Vykstant į nurodytą įvykio vietą, per raciją budėtojas informavo, kad pranešėjas perskambino ir nurodė automobilio „HONDA“ kitą buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra troleibusų apsisukimo aikštelė. Ten atvykus, juos pasitiko jaunuolis, kuris prisistatė R. Ž. <...>, papasakojo, kad vedžiodamas šunį pamatė, kaip automobilio „Honda CR-V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į techninių apžiūrų aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta – V. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasiūlė pranešėjui kartu išgerti alkoholinių gėrimų, ko jis kategoriškai atsisakė. Po to vairuotojas užvedė variklį ir kirsdamas gatvę per ištisinę juostą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą, iš kurio, važiuodamas miškeliu, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią autobusų apsisukimo aikštelę ir ten sustojo. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. R. Ž. pabrėžė, kad kai vairuotojas sustojo autobusų apsisukimo aikštelėje, iki to laiko, kol jie atvyko su kolege G. Č., vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. R. Ž. teigė, kad tikrai matė, kad V. B. vairavo automobilį ir paliudys raštiškai <...>“.

14. Abejonių policijos pareigūno, atvykusio pagal gautą pranešimą, parodymų patikimumu teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Kaip matyti iš liudytojo R. P. parodymų, jis iš esmės nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad atvykus su kolege pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančią troleibusų apsisukimo aikštelę, juos pasitiko jaunuolis, kuris papasakojo, kad vedžiodamas šunį pamatė, kaip automobilio „Honda CR-V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į techninių apžiūrų aikštelę, siūlė jam išgerti kartu, po to užvedė variklį ir pervažiavo per kiemus iki troleibusų apsisukimo aikštelės, tikrai matė, kad V. B. vairavo automobilį, be to, pareigūnas patvirtino, kad įvykio vietoje automobilio „Honda CR-V“ vairuotojo vietoje sėdėjo V. B., užvedimo spynelės rakteliai buvo padėti ant priekinės keleivio sėdynės, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Pareigūnas taip pat buvo įjungęs jo automobilio degimą ir pastebėjo, kad variklio temperatūros rodyklė yra pakilusi per vieną padalą, kas gali reikšti, kad automobilis neseniai važiavo nedidelį atstumą. Minėtus policijos pareigūno parodymus patvirtina ir pareigūno vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 15 d. Daiktų apžiūros protokolo duomenų, vaizdo įraše užfiksuota kaip jaunuolis (R. Ž.) pasakoja, kad išėjo su šunimi pasivaikščioti ir jis (suprasti - vairuotojas), stovėjo techninės apžiūros centro aikštelėje, kad jam praeinant, atsidarė vairuotojo pusės durelės ir vairuotojas pradėjo „slebizavot“, kad dabar rytas. <...> buvo akivaizdžiai neblaivus. Po to vairuotojas su automobiliu išvažiavo per kiemus iš tos aikštelės, po to – per mišką ir išvažiavo čia (rodo kryptį), kur sustojo. Į pareigūnės klausimą jaunuolis patvirtino, kad tikrai matė, kaip jisai vairavo.<...> vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, iš veido atpažįstamas kaip V. B.. Į pareigūnės klausimą, ar šiandien vartojo alkoholį, V. B. patvirtina, kad vartojo. <...> Prie jų prieina V. B., kuris atrodo akivaizdžiai apsvaigęs, kalba nerišliai, sunkiai orientuojasi aplinkoje. Į pareigūnės klausimą, kodėl važiuoja neblaivus, B. atsako, kad nevažiavo, kad sėdėjo automobilyje. <...> Jaunuolis atsako, kad vairuotojas atvažiavo, kai jis pradėjo skambinti antrą kartą policijai, jis atėjo į plovyklos aikštelę ir tada vairuotojas išlindo per kampą. Jaunuolis sako, kad skambino prieš 8 minutes. Į pareigūno klausimą, kur jaunuolis tuo metu buvo, pastarasis atsako, kad čia, aikštelėje, pamatė, kad vairuotojas įvažiavo į kiemus, kur nėra išvažiavimo, kol pirmą kartą skambino policijai, norėjo kiemuose pažiūrėti, kur vairuotojas sustojo, kieme niekur automobilio nematė, išėjo atgal, o vairuotojas kaip tik čia išlindo. <...> Į pareigūno klausimą ar pažįsta šį jaunuolį, V. B. atsako, kad nepažįsta <...> (1 t., b. l. 53–56). Liudytojo parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kur rasta ir automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–17). Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūno R. P. ir liudytojo R. Ž. parodymų patikimumu, kadangi jų parodymų esmė sutampa tarpusavyje, atitinka įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo kamerų ir BPC garso įraše užfiksuotas aplinkybes. Juolab, kad policijos pareigūnas žinodamas, kad kūno kamera yra fiksuojamas vaizdas, nebūtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, kuriuos gali paneigti vaizdo kameros duomenys.

15. Įvertinus visus šiuos duomenis, palyginus juos tarpusavyje, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų R. Ž. ir R. P. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir byloje esantys objektyvūs duomenys užfiksuoti garso įraše, įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. B. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

16. Pagrindo abejoti liudytojo R. Ž. parodymais nesudaro ir apelianto gynėjos teiginiai, kad liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilio valstybinius numerius jis pamatė ir įsidėmėjo dar iki to laiko kai skambino policijos pareigūnams, tačiau byloje esantis garso įrašas patvirtina, jog liudytojui paskambinus į policiją dispečerė net kelis kartus klausė liudytojo, ar jis pastebėjo valstybinius automobilio numerius, tačiau liudytojas nurodė, kad nematė. Priešingai nei nurodo apelianto gynėja, minėtas skambučio į BPC garso įrašas patvirtina, kad liudytojas aiškiai įsidėmėjo ir nurodė policijos pareigūnams V. B. vairuoto automobilio valstybinius numerius –„ <...> (duomenys neskelbtini) kažkas tokio (duomenys neskelbtini) <...>“ (1 t., b. l. 47–49).

17. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nurodo, kad jis nuosekliai, tiek iš karto būdamas apklaustas pareigūnų, tiek vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, laikėsi versijos, jog jis automobilio būdamas išgėręs nevairavo, neginčijo, kad iš tiesų buvo techninių priežiūrų aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu pervažiavo ne pats – automobilį šį atstumą nuteistajam parvairavo jo paprašytas jam nepažįstamas asmuo, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai tokiais jo parodymais nesivadovavo. Vis dėlto, su tokiais, iš esmės neįtikinamais, apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo sutikti.

18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, kadangi susipyko su sugyventine planavo pernakvoti jam priklausančiame automobilyje „Honda CR-V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas galinėje autobusų-troleibusų aikštelėje (duomenys neskelbtini), kur yra senoji dispečerinė, bet pastato Nr. nežino. <....> Tą vakarą jis nusipirko parduotuvėje alkoholinių gėrimų, kuriuos vartojo nervams nuraminti. Pirko 2 butelius 0,5 l talpos degtinės. Tą alkoholį išgėrė per vakarą, neatsimena, kada nuėjo miegoti į automobilį. <....> Prisimena, kad užmigo automobilyje. Nepamena, kad kieno nors būtų klausęs kiek valandų, ar kam nors siūlė išgerti alkoholio. Prisimena, kad jį pažadino policijos pareigūnai, nežino, dėl kokios priežasties <...> ( 1 t., b. l. 70–72). Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme jis jau nurodė, kad automobilyje snūduriavo, jo nevairavo. Paprašė, kad automobilį perstatytų pro šalį ėjęs nepažįstamas asmuo. Tuomet tas asmuo sėdo ir atvažiavo iki jo namo. Kadangi prie namų nebuvo vietos kur statyti automobilį, pasakė jam, kad yra kita gatvė aplink nuosavus namus. Atvažiavo į tą aikštelę, vairuotojas padėjo jo mašinos raktelius ant sėdynės ir jis nuėjo. Pats galinėje sėdynėje sėdėjo. Išlipo dar į tualetą, grįžo atgal į mašiną galvodamas pasnausti. Tuo metu privažiavo policijos automobilis. Naktį sutiktas žmogus parvairavo jo automobilį. Policijai apie tai nesakė. Susijaudino pamatęs pareigūną, dėl to ir nesakė. <...>“. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo kamerų įrašų ir jų apžiūros protokolų, aplinkybės apie nepažįstamą asmenį, kurio paprašė pavairuoti automobilį į kitą aikštelę apeliantas nenurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, taip pat ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir ši versija buvo iškelta tik apylinkės teisme. Tokia įvykių versija ne tik, kad nelogiška, tačiau ir praktiškai neįtikima, jau nekalbant apie tai, koks apskritai buvo poreikis perstatyti automobilį. Taigi iš apelianto parodymų skirtingose proceso stadijose visumos, negalima daryti išvados, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, jie kito ir buvo derinami prie pasirinktos gynybinės pozicijos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė juos tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovavosi tik ta jų dalimi, kuri sutapo su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

19. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo versijos, kad jis paprašė perstatyti automobilį nepažįstamo asmens, nepatvirtina liudytojo R. Ž. parodymai apylinkės teisme, kai jis pripažino, kad vis dėlto V. B. automobilį buvo paleidęs iš akiračio trumpam. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas R. Ž. iš tiesų nurodė, kad gal 15 sekundžių ir buvo pametęs automobilį iš akių, tačiau vis dėlto įvertinus byloje esantį „Google žemėlapių“ išrašą matyti, kad nuo aikštelės, kurioje liudytojas praeidamas su šuniu matė neblaivų V. B., sėdintį automobilyje iki tos aikštelės, į kurią apeliantas perstatė automobilį yra apie 200 metrų. Važiuodamas į minėtą aikštelę apeliantas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir užvažiavo už gyvenamojo namo ir jį apvažiavo bei išvažiavo iš kitos pusės. Laiko tarpas, kuris reikalingas apvažiuoti minėtą gyvenamąjį namą, įvertinus atstumą, kurį reikia nuvažiuoti, nėra toks didelis, kad atsitiktinumo dėka nakties metu šalia, iš esmės pakankamai atokioje vietoje, būtų atsiradęs pašalinis asmuo, kurio apeliantas būtų spėjęs paprašyti pervaryti jo automobilį, ir negana to, šis geranoriškai tą būtų atlikęs bei spėjęs pasišalinti taip, kad nebūtų pastebėtas R. Ž.. Juolab, kad iš liudytojo skambučio įrašo BPC, aiškiai girdisi, kaip šis liudytojas praneša ir nurodo konkretų maršrutą kur konkrečiai važiuoja apeliantas (1 t., b. l. 47–49). Bylos duomenys patvirtina, kad liudytojas R. Ž. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad grįždamas pavedžiojęs šunį, matė kaip apeliantas išvažinėjo iš techninių apžiūrų aikštelės, patvirtino, kad visą laiką sekė apelianto automobilį, nurodė, kad po to, kai transporto priemonė buvo perstatyta į kitą aikštelę, V. B. nebuvo išlipęs iš automobilio ir jame buvo iki kol atvyko policijos pareigūnai, nematė, kad nuteistasis būtų kažką gėręs tuo metu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiamas minėto liudytojo parodymų vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, tėra savaip apelianto ir jo gynėjos interpretuojama įvykių versija, kurios objektyviai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Juolab, kad minėto liudytojo parodymų patikimumas buvo įvertintas visų bylos metu surinktų duomenų kontekste, sugretinus jo nurodytas aplinkybes su kitais įrodymais. Tuo tarpu tai, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, apelianto automobilis buvo tvarkingai priparkuotas, t. y. nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, o jo daiktai buvo tvarkingai sudėti ant priekinės keleivio sėdynės, taip pat nepatvirtina nuteistojo versijos, kad pagalbą perstatant automobilį jam suteikė trečiasis asmuo, kuris vos parvairavęs automobilį skubiai pasišalino. Minėtos aplinkybės dėl kaip nurodoma tvarkingai pastatyto automobilio nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant apelianto kaltės dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviu klausimą.

20. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis bylos duomenimis nuo pranešimo apie neblaivų vairuotoją BPC iki kol atvyko policijos pareigūnai praėjo 10 minučių, todėl liudytojo R. Ž. parodymai, kad nuteistasis nebūtų turėjęs laiko nueiti į tualetą, taip pat trečiasis asmuo nebūtų galėjęs taip greitai pasišalinti iš stovėjimo aikštelės, yra nepagrįsti, tačiau su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Byloje esantis skambučio BPC įrašas patvirtina, kad R. Ž. pranešimas buvo gautas 2021 m. gegužės 19 d. 00.36 val., tuo tarpu pareigūnai į įvykio vietą – stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko apie 00.46 val. (vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 00.48 val. pareigūnai yra įvykio vietoje). Vadinasi, nuo pranešimo iki policijos pareigūnų pasirodymo praėjo vos 10 minučių. Per tą laiką V. B. dar turėjo nuvažiuoti iš techninių apžiūrų aikštelės per kiemus iki stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), kur jį ir rado policijos pareigūnai, kas truko kelias minutes. Kaip jau minėta, visiškai nelogiška ir neįtikima, jog per tokį trumpą laiką, nakties metu, nuteistasis būtų sugebėjęs kiemuose sustoti ir paprašyti nepažįstamo asmens pervairuoti automobilį į kitą aikštelę, apeiti automobilį ir atsisėti į galinę sėdynę, po to atvažiavus į aikštelę išgerti nemažą kiekį stipraus alkoholio, po to išlipti iš transporto priemonės, nueiti į aikštelėje esantį tualetą, sugrįžti iki automobilio, atsisėsti į vairuotojo vietą, kur kaip matyti jis ir buvo rastas atvykusių policijos pareigūnų. Taigi, ne tik kaip nurodoma apeliaciniame skunde, išskirtinai vien liudytojo R. Ž. parodymai, tačiau ir kiti surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog V. B., būdamas neblaivus (alkotesteriu jam nustatytas 1,83 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

21. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl nuteistajam nustatyto pakankamai didelio neblaivumo laipsnio ir patirto emocinio streso dėl konflikto su sugyventine, jis ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė miglotai, tačiau praėjus kuriam laikui ir atslūgus emocijoms bei stresui prisiminimai sugrįžo, todėl vėliau parodymai buvo išsamesni. Priešingai, praėjus ilgesniam laiko tarpui įvykio aplinkybės linkę pasimiršti, todėl nelogiška, kad asmuo, kuris įvykio metu buvo neblaivus, kai jam nustatytas net 1,83 promilių neblaivumas, praėjus daugiau nei metams po paties įvykio ir jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu visas įvykio aplinkybes prisimintų detaliau ir išsamiau.

22. Pripažinti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie iš esmės įtakotų nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo. Nors apelianto gynėja teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta liudytojo R. Ž. sutuoktinė, tačiau kaip matyti iš minėto liudytojo apklausų ir duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, tai, kad liudytojas su sutuoktine matė skersai priparkuotą apelianto automobilį ir vėliau parėjus namo, o liudytojui išvedus šunį, liudytojo sutuoktinė matė per balkoną vairuojantį V. B., nebuvo paminėta, todėl akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams neturint jokių duomenų apie tokio asmens sąsajas su tiriamu įvykiu, jis nebuvo apklaustas. Kita vertus, šioje dalyje tiek prokuroras ikiteisminio tyrimo metu vertindamas duomenų pakankamumą, tiek ir pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tai daro pagal savo vidinį įsitikinimą ir proceso dalyvio nuomonė įrodymų pakankamumo klausimu jų veiksmų neįtakoja. Su tuo sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, kadangi tai, kad neapklausta liudytojo R. Ž. sutuoktinė, nelaikytina BPK nuostatų pažeidimu ir aptariamo apylinkės teismo nuosprendžio nepagrįstu ar neteisėtu nedaro. Pažymėtina, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, V. B. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę.

23. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja tvirtina, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, tačiau tokie argumentai atmetami kaip aiškiai prieštaraujantys skundžiamo nuosprendžio turiniui. Vertindamas nuteistojo parodymus, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visetui, todėl šie parodymai buvo atmesti, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo remtasi įrodymais, kurių patikimumas nekelia abejonių. Taigi, apelianto gynėjos argumentai apie pažeistą nekaltumo prezumpcijos principą atmetami kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys skundžiamo procesinio sprendimo turiniui.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodęs, kad ape­lia­ci­nės instanci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iš­dės­ty­tos motyvuotos iš­va­dos dėl apeliacinio skun­do es­mės neturi būti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pateik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mą į kiekvie­ną ar­gu­men­tą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų nors lakonišku, tačiau esminiu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. B. kaltės ir jų iš naujo nekartoja.

25. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu V. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir V. B. charakterizuojančios aplinkybės – neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 92), dirbantis UAB „Detas“. Visos šios aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo jam parinkta bausmės rūšimi – bauda. Tokia apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis yra teisinga ir ne per griežta, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, sutinka ir su apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – jam priklausančio turto – automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, bei uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui.

26. Esant šių duomenų visumai spręstina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o V. B. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.