Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-08 · Administracinė byla Nr. I-141-84/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
I-141-84/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė (pran.), Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
T. Š.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio
Advokatai
Aušra Kargaudienė
2012 m. kovo 8 d.Šiauliai(S)

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Letai Vitkienei,nedalyvaujant pareiškėjui T. Š.,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei,

dalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyriaus atstovei Jurgitai Damaševičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. Š. prašymą dėl termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2011 m. gruodžio 30 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas T. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo pripažinti, kad T. Š. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas T. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Šalies argumentai

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis 2005 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 1198 buvo informuotas, kad pagal Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktą Ipotekos įstaigos (1939m.) pirmojo išrašo kopiją ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus T. Š. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 40,00 ha žemės plotą, esantį Radviliškio rajone, Vainiūnų kaime, kuris iki turto nacionalizavimo nuosavybės teise priklausė Z. V. (V.). Tuo pačiu raštu informuota, kad kadangi Z. V. turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, pagal Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 71-5622 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Šiaulių apskrities viršininko 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 71-16527-17404 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 40,00 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjo pasirinktoje laisvoje žemėje žemės sklypą, lygiavertį turėtajam Vainiūnų kaime. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad pagal 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2005 m. kovo 17 d. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui Baisogalos seniūnijoje pateiktus dokumentus atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus, esančius Radviliškio rajone, Vainiūnų kaime, nuosavybės teise priklausiusius V., Z. ar V. V., yra negalima, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėjas nepateikė atskiro prašymo grąžinti šių savininkų žemę ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikti giminystės ryšį įrodantys dokumentai. Šiuo raštu buvo patvirtinta, kad pareiškėjas prie Z. V. (V.) nuosavybės teisių atkūrimo bylos yra prašęs prijungti dokumentus, liudijančius, kad V. V. (Z. V. brolis) iki nacionalizacijos Radviliškio rajone, Vainiūnų kaime nuosavybės teise valdė 39,3139 ha žemės, V. V. (Z. V. tėvas) Panevėžio rajone, Paskaisčių kaime – 27,77 ha žemės ir Z. ir V. V. (Z. V. tėvai) – 132,56 ha žemės Vainiūnų kaime.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl objektyvių priežasčių. 1995 m. spalio 27 d. su daugybiniais apsigimimo požymiais gimė pareiškėjo sūnus, 1999 m. pareiškėjas neteko darbo, dėl to turėjo ieškoti darbo užsienyje ir nuo 2000 m. sausio 13 d. negyvena Lietuvoje. Nurodo, kad išvykus iš Lietuvos, susirašinėjimas ar informacijos pateikimas teisių atkūrimo procedūras vykdančioms institucijoms tapo sudėtingas, todėl jis faktiškai nevyko. Šios priežastys nesudarė sąlygų ir laiko skirti nuosavybės teisių atkūrimo klausimams. Teigia, kad būtent dėl šių objektyvių ir svarių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą ir tai yra pagrindas konstatuoti termino praleidimo priežasčių objektyvumą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis prašo pripažinti, kad T. Š. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjo atstovė advokatė Aušra Kargaudienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo aplinkybės paaiškintos 2005 m. gegužės 16 d. rašte. Pareiškėjui yra atkurtos nuosavybės teisės į Z. V. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą 40 ha žemės sklypą. Jis yra Z. V. testamentinis įpėdinis. Kalbama apie nuosavybės teisių atstatymą į Z. V. tėvų nuosavybės teise valdytus žemės sklypus ir jos brolių nuosavybės teise valdytus žemės sklypus. Į V. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą pareiškimų nėra padavę jokie kiti asmenys. Pareiškėjas yra testamentinis Z. V. įpėdinis, o Z. V. yra teisių perėmėja į jos tėvų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Esminė aplinkybė – kodėl terminas buvo praleistas. Jis buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo sūnus – sunkus ligonis. Byloje yra sūnaus, gimusio 1995 m. spalio 27 d., ligos istorijos išrašas. Pats pareiškėjas dėl sunkios finansinės padėties yra išvykęs iš Lietuvos ir nuo 2000 m. negyvena Lietuvoje. Susiklosčius sudėtingoms šeimyninėms aplinkybėms ir sunkiai finansinei situacijai, ką patvirtina teismui pateikti dokumentai, jis praleido terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą. Nurodė, kad pareiškėjas galvojo, kad tiek, kiek yra pateikęs dokumentų tuo metu, yra pakankamas pagrindas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Laikas ėjo ir pareiškėjas tik dabar išsiaiškino, kad yra praleidęs terminus. Pareiškėjas dėl savo juridinio neišprusimo, ekonominės situacijos, kuri neleido jam tuo metu kreiptis teisinės pagalbos, praleido terminus, nes žemėtvarka konkrečiai nėra jam paaiškinusi, ko trūksta, ką turėtų atlikti, net ir pagal minėtą raštą neaišku, ką jis turėjo daryti 2005 m. Jis suklydo ir aiškiai pažodžiui neišvardijo, į ką pretenduoja, nors visi dokumentai, kurie patvirtina Vansauskų turėtos žemės nuosavybės faktą, buvo pateikti. Teigia, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą, tačiau mano, kad vertinant to laikotarpio ekonominę situaciją, dvasinę būklę, susijusią su šeimos situacija – vaiko sunkia liga, yra pagrindai jo prašymą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrius pateiktame atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas buvusiai Radviliškio rajono Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1999 m. vasario 18 d. pateikė prašymą grąžinti Z. V. V. turėtą 40 ha žemės plotą Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Pakiršinio kaime. Atsižvelgiant į minėtą prašymą ir pateiktus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 71-16527-17404 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į Z. V. (V.) Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Pakiršinio kaime turėtą 40 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 59,40 ha žemės sklypą, esantį Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Pliuškių kaime. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises į V. V. ar V. V. Radviliškio rajono Vainiūnų kaime turėtą žemę nėra pateikęs iki šiol, teismo jis prašo tik atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytu terminu nėra išreiškęs valios susigrąžinti V. V. ir V. V. Radviliškio rajone turėtą žemę ir šio termino neprašo atnaujinti, kiti klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, negali būti sprendžiami, tarp jų ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo klausimas, nes teismo sprendimas dėl pastarojo termino atnaujinimo pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels.

Atsiliepime nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1939-10-17 Ipotekos įstaigos pirmojo išrašo, rejestro Nr. 4741 ir 1937-02-02 nuosavybės teisės įsiteisėjusiu valdymu pripažinimo nutarimo kopijos, 2003-11-21 patvirtintos Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B., pareiškėjo atstovės pagal įgaliojimą G. Š. 2002-02-10 prašymas, 2003-09-13 žemės sklypo (59,40 ha, esančio Pliuškių k., Radviliškio r.) ribų paženklinimo-parodymo aktas, pasirašytas pareiškėjo atstovės pagal įgaliojimą G. Š., pareiškėjo 2005-04-25 pareiškimas – patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas, nors ir nuo 1995 m. spalio 27 d. turėjo neįgalų sūnų ir nuo 2000 m. sausio 13 d. nebegyvena Lietuvoje, tačiau turėjo galimybę tiek surašyti dokumentą, tiek pasiųsti jį paštu, taip pat – pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Šiuo metu pareiškėjas taip pat negyvena Lietuvoje, tačiau tai jam neužkerta kelio susirasti atstovą, kuris galėtų jam tinkamai atstovauti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su T. Š. prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymas atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus netenkintinas.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Įstatymas) Nr. VIII-359. Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal paminėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismo nuomone, svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėjas 1999 m. vasario 18 d. padavė prašymą (b. l. 59) Radviliškio rajono Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Z. V. 40,00 ha žemės sklypą Pakiršinio kaime, Baisogalos seniūnijoje, Radviliškio rajone. Atsižvelgiant į minėtą prašymą ir pateiktus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 71-16527-17404 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į Z. V. (V.) Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Pakiršinio kaime turėtą 40 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 59,40 ha žemės sklypą, esantį Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos Pliuškių kaime. Įstatymo nustatytais terminais pareiškėjas žemėtvarkos skyriui nepateikė nei prašymo sugrąžinti V. V. ar V. V. priklausiusią žemę, nei nuosavybės teisių bei reikiamų giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančių dokumentų.

Kaip prašyme nurodo pareiškėjas, jis laiku nepateikė trūkstamų dokumentų dėl svarbių priežasčių. 1995 m. spalio 27 d. su daugybiniais apsigimimo požymiais jam gimė sūnus, 1999 m. pareiškėjas neteko darbo ir dėl sunkios materialinės padėties išvyko darbo ieškoti į užsienį. Nuo 2000 m. sausio 13 d. negyvena Lietuvoje.

Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad pareiškėjas 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2005 m. kovo 17 d. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė dokumentus, liudijančius, kad V. V. iki nacionalizacijos Radviliškio rajone, Vainiūnų kaime nuosavybės teise valdė 39,3139 ha žemės, V. V. Panevėžio rajone, Paskaisčių kaime – 27,77 ha ir Z. ir V. V. – 132,56 ha žemės Vainiūnų kaime, bei paprašė šiuos dokumentus prijungti prie Z. V. (V.) nuosavybės teisių atkūrimo bylos. Tačiau pareiškėjas nei 2003 m., nei 2005 m. nepateikė nei prašymo atkurti nuosavybės teises į minėtas žemes, nei nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-110/2010, 2010 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-286/2010 išaiškino, kad nustatyti terminai prašymams (iki 2001-12-31) ir kitiems dokumentams (iki 2003-12-31) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Įstatymas nenurodo aplinkybių (termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas terminą atnaujinti, ir kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Todėl spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pagal Įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas. Kaip antai, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. A8 – 1403/2006 konstatavo, kad tokiu būdu minėtai subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų) yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra objektyvios, trukdžiusios laiku ir tinkamai pasirūpinti žemės grąžinimo klausimais. Tai, kad pareiškėjui 1995 m. gimė neįgalus sūnus, jam nesutrukdė 1999 m. pateikti prašymą dėl Z. V. (V.) nuosavybės teise turėtos žemės susigrąžinimo. Teismo nuomone tai, kad pareiškėjas nuo 2000 metų negyvena Lietuvoje, nėra kliūtis pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, kadangi ir dabar, pareiškėjui negyvenant Lietuvoje, jo teisėms atstovauja advokatė.

Pareiškėjo argumentas, kad jis, pateikęs prašymą prie nuosavybės teisių atkūrimo bylos prijungti dokumentus, liudijančius, kad V. V. iki nacionalizacijos Radviliškio rajone, Vainiūnų kaime nuosavybės teise valdė 39,3139 ha žemės, V. V. Panevėžio rajone, Paskaisčių kaime – 27,77 ha ir Z. ir V. V. – 132,56 ha žemės Vainiūnų kaime, manė, kad šių dokumentų pakanka žemės sugrąžinimui, teismo vertintinas kritiškai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-505/2009). Tarpusavio ryšių stoka, nebendravimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, nepasidalijimas turima informacija bei dokumentais – subjektyvaus pobūdžio faktinės aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios (2009 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje A556-299/2009). Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasis savo interesais, pareiškėjas turėjo galimybę pasidomėti Vlado ir V. V. turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl termino dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises, paduoti atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad pareiškėjas yra įstatymo nustatytu terminu padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Priešingu atveju teismo sprendimas, kuriuo būtų atnaujinti praleisti terminai pateikti dokumentus, nesukurtų tų teisinių pasekmių, kurių yra siekiama termino atnaujinimu. LVAT jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, kompetentingai institucijai turi būti būtinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju teismo procesas dėl termino atnaujinimo būtų beprasmiškas, tokiu būdu nepateisinamai naudojant ribotus teismo ir visuomenės, iš kurios surenkamų mokesčių ir yra iš esmės išlaikoma teismų sistema, resursus (pvz. LVAT 2010 m. spalio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444 – 2093/2010).

Šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjas iki šios dienos nėra padavęs prašymo atkurti nuosavybės teises į V. V. ir V. V. nuosavybės teise turėtus žemės sklypus, yra praleidę Įstatymo nustatytą terminą ir neprašo jo atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.

nusprendė:

Pareiškėjo T. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Marytė ŠvažienėLaisvutė KartanaitėVirginijus Stankevičius