Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KM Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „KM Service“ ieškinį atsakovėms J. Š. ir S. K. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „KM Service“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-06-09 sprendimą Nr. DGKS-2444 darbo byloje Nr. APS-36-7931 ir 2015-06-09 sprendimą Nr. DGKS-2445 darbo byloje Nr. APS-36-7927 (b. l. 10–12, 27–29). Nurodė, kad skundžiamais sprendimais buvo patvirtintos jo ir atsakovių – J. Š. bei S. K. pasirašytos taikos sutartys. Teigė, jog pasirašydamas taikos sutartis ieškovo direktorius dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo tinkamai įvertinti situacijos, nes tuo metu gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Nurodė, kad darbo atsakovėms nesuteikė ir darbo užmokesčio nemokėjo dėl to, kad ieškovo direktoriaus laisvė buvo apribota – 2015-01-28 jis buvo suimtas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, neturėjo galimybės surasti kito įmonės vadovo.

Atsakovės su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti joms iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad UAB „KM Service“ vadovo asmeniniai rūpesčiai neatleidžia jo nuo atsakomybės mokėti joms darbo užmokestį. Pabrėžė, kad nors UAB „KM service“ vadovas nurodė, kad nuo 2015-05-26 iki 2015-07-08 gydėsi stacionare, tačiau Darbo ginčų komisijos posėdžiuose, vykusiuose 2015-05-26, 2015-06-09, dalyvavo. Taikos sutartimis šalys išsprendė ginčus nuolaidų būdu, jų reikalavimai buvo beveik dvigubai didesni, tačiau susitarė dėl 1 000 EUR sumos ir šią sumą išdėstė ieškovui mokėti dalimis. Iki taikos sutarčių pasirašymo ir Darbo ginčų komisijos jų patvirtinimo ieškovas dėl taikos sutarčių sąlygų jokių pastebėjimų, pretenzijų nereiškė, taikos sutartis pats ieškovo vadovas pasirašė, todėl teikdamas ieškinį teismui ieškovas veikia nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Darbo ginčo komisijos patvirtintų taikos sutarčių, kurioms galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str.). Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės, taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 str. 1 d.). Todėl teismas įvertinęs juridinio asmens vadovo būseną taikos sutarčių sudarymo metu ir taikos sutarčių turį, konstatavo, kad dalyvauti Darbo ginčų komisijos posėdžiuose jį išleido jį gydantis gydytojas, vadinasi, gydytojas laikė, jog asmuo yra pilnai suvokiantis savo veiksmų reikšmę, jei jam toks leidimas buvo duotas, be to, ieškovo direktoriui nustatytos ligų diagnozės (ligų kodų lentelėje pažymėtos F41.2 (mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas) ir F60.0 (paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas)) (b. l. 13) neduoda pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo direktorius 2015-06-09 taikos sutarčių pasirašymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismas taip pat akcentavo, kad ieškovo direktorius gydytojo leidimu pats atvyko į Darbo ginčų komisijos posėdžius, juose dalyvavo, davė paaiškinimus, pasirašė ant 2015-05-26 atsakovių prašymų dėl jų atleidimo iš darbo pagal DK 128 str., pasirašė dvi taikos sutartis, Darbo ginčų komisijos posėdžiuose dalyvavę nariai jokių atžymų dėl ieškovo direktoriaus būsenos ar elgesio nepadarė, duomenų apie ieškovo vadovui D. R. diagnozuotą tokią psichinę ligą, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir savo veiksmų valdyti, byloje nėra, pasirašytos ir Darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutartys, pagal jų turinį, ieškovui palankios, mokėjimai išdėstyti, taikos sutartys tvirtintos oficialiai institucijoje, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Vadinasi, visi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad sudarydamas ginčijamas taikos sutartis, ieškovo direktorius nors ir turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau jis galėjo tinkamai įvertinti situaciją, t. y. buvo tokios būsenos, jog galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, sudarydamas taikos sutartis išreiškė tikrąją savo valią jų sudarymo metu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas neteisėtas, nes atsakovės reikalauja joms nepriklausančių išmokų, nes ieškovo atstovo kalinimo metu jos nedirbo. Ieškovas taip pat pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Atsakovės gavo atlyginimus, tačiau reikalauja išmokų už prastovas. Teigia, kad taikos sutartis pasirašė ne savo noru ir ne savo valia, naudojant psichologinį smurtą.

Atsakovės pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą tarpusavio nuolaidų būdu, kadangi pradiniai atsakovių piniginiai reikalavimai buvo beveik dvigubai didesni. Taikos sutarties sąlygos buvo aptartos, o šios sutarties 6 punkte nustatyta, kad šalys suprato taikos sutartį ir vienas kitai neturi pretenzijų. Ieškovas ginčydamas šias sutartis elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas, darbdavys, įmonė UAB „KM Service“ ginčija dvi taikos sutartis, sudarytas su darbuotojomis J. Š. ir S. K..

Nustatyta, kad taikos sutartimi, sudaryta 2015 m. birželio 9 d. su S. K., įmonėje dirbusia siuvėja, darbdavys susitarė, kad 2014 m. birželio 5 d. darbo sutartis yra nutraukta pagal DK 125 str. (šalių susitarimu) nuo 2015 m. birželio 8 d. ir susitarė dėl 1000 EUR išsiskolinimo (kurį sudaro darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka, atskaičius mokesčius) sumokėjimo darbuotojai dalimis iki 2016 m. vasario 10 d.

Taip pat nustatyta, kad taikos sutartimi, sudaryta 2015 m. birželio 9 d. su J. Š., įmonėje dirbusia siuvėja, darbdavys susitarė, kad 2014 m. birželio 4 d. darbo sutartis yra nutraukta pagal DK 125 str. (šalių susitarimu) nuo 2015 m. birželio 8 d. ir susitarė dėl 1000 EUR išsiskolinimo (kurį sudaro darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka, atskaičius mokesčius) sumokėjimo darbuotojai dalimis iki 2016 m. vasario 10 d.

Taikos sutartys buvo patvirtintos darbo ginčų komisijos sprendimais.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su teisinio ginčo esme, kuris buvo sureguliuotas taikos sutartimi, ir mano, kad darbuotojos piktnaudžiauja darbo teisėmis. Teisėjų kolegija vertina, kad tokie argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad nuo 2015 m. vasario mėnesio darbdavys UAB „KM Service“ darbuotojoms J. Š. ir S. K. nesuteikė darbo. Ta aplinkybė yra konstatuota ir kitoje darbo ginčų komisijos byloje Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. kovo 13 d. sprendime Nr. DGKS-1125 (dėl ieškovės J. Š.) ir Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. kovo 13 d. sprendime Nr. DGKS-1124 (dėl ieškovės S. K.). Pats apeliantas pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių darbuotojoms nebuvo suteiktas darbas yra susijusios ne su darbuotojų veiksmais, bet su darbdavio sprendimais ir darbdaviui tenkančia ūkinės bei organizacinės veiklos rizika. Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas (b.l. 22) D. R. be pagrindo susitapatina su juridiniu asmeniu. D. J. Š. ir S. K. darbdaviu buvo ne D. R., bet juridinis asmuo UAB „KM Service“, kuris šiuo atveju buvo atsakingas už darbo įstatymų laikymąsi ir įsipareigojimų darbuotojams pagal darbo sutartį vykdymą. D. R. nurodytos priežastys, susijusios su jo asmeniu (įkalinimas, liga, ir kt. asmeninės aplinkybės), juridinio asmens UAB „KM Service“ atsakomybės prieš darbuotojus savaime nešalina ir tai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Taigi darbuotojų reikalavimai darbo nesuteikimą joms nuo 2015 m. vasario mėnesio laikyti prastova dėl darbdavio kaltės ir nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d., yra pagrįsti tikromis, o ne tariamomis darbuotojų darbo teisėmis.

Apelianto ginčijamų taikos sutarčių turinys patvirtina, kad taikos sutartys yra sudarytos itin palankiomis darbdaviui sąlygomis, įskaitant skolos sumą ir jos išdėstymą per labai ilgą laiko tarpą. Tai patvirtina, kad darbuotojos nepiktnaudžiavo savo teisėmis, bet atvirkščiai - įvertino darbdavio atstovo D. R. pateiktus moralinius argumentus ir siekdamos socialinio teisingumo atsisakė dalies savo reikalavimų. Toks ginčo išsprendimas atitinka taikos sutarties esmę. Nėra pagrindo pripažinti, kad taikos sutarties šalys buvo esminėje nelygybėje (CK 6.228 str., CK 6.986 str. 1 d.), o darbuotojos pasinaudojo kitos šalies ekonominiais ir organizaciniais sunkumais. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nors įmonės vadovas D. R. gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dienos stacionare, tačiau jis atvyko į bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir pats pasirašė taikos sutartis dėl kilusio ginčo išsprendimo. Neįrodyta, kad taikos sutartys yra sudarytos darbdaviui labai nepalankiomis sąlygomis, t.y. tokiomis, kokiomis esant kitas rūpestingas asmuo nebūtų sutikęs sudaryti sutarties. Darbdavio atstovo ieškinyje nurodyti teiginiai, kad darbuotojos prastovos laikotarpiu galėjo susirasti kitą darbą, o prastovai pasibaigus sugrįžti toliau dirbti, kaip tai padarė kiti septyni įmonės darbuotojai (b.l. 2, 18), parodo perdėtą savo interesų išaukštinimą ir visišką darbo įstatymų nepaisymą.

Apeliantas yra pareiškęs prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatinėjamos pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Įmonės vadovas D. R. davė išsamius paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ir į šiuos paaiškinimus teismas tinkamai atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių įrodymų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodine tvarka netenkinamas.

A. S. K. ir J. Š. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 EUR atlygis advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovių išlaidas patvirtina 2015 lapkričio 13 d. pinigų paėmimo kvitas (b.l. 104). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovių prašymas tenkinamas (CPK 93 str. 1 d.). Nurodytos išlaidos yra susijusios su byla, yra pagrįstos, o jų dydis atitinka rekomenduojamus. Pinigų sumokėjimo kvite nenurodytos dalys, kuriomis atsakovės sumokėjo už teisines paslaugas, todėl šios išlaidos kiekvienai iš atsakovių priteisiamos lygiomis dalimis.

Vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 93 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „KM Service“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovėms S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovo UAB „KM Service“ juridinio asmens kodas 301791969, 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.