- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-556-1994-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutarties L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas L. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. gegužės 31 d. 08.55 val. Kauno raj., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 127 km, vairuodamas automobilį „Mazda 6“ viršijo ribotą leistiną 70 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu. Greitis viršytas 41 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus. L. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį bei 130² straipsnio dalį „Pastaba“.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) 2006 m. birželio 21 d. nutarime konstatuota, kad L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, už kurį jam skirta 410 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 130² straipsnio dalimi „Pastaba“ pažeidimą įvertinant 6 balais, bei, vadovaujantis ATPK 130² straipsniu, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 10 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad L. B. per vienerius metus surinko 11 baudos balų. L. B. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą – 300 Lt baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad gailisi dėl neteisėtų veiksmų ir prisipažįsta klydęs, pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais. L. B. manymu, veika realios grėsmės aplinkiniams nesukėlė. Be to, ji padaryta būtinojo reikalingumo būklėje – skubėjo į Šiauliuose organizuojamą seminarą, veika padaryta darbo metu. Pažymėjo ir tai, kad dirba ,,D-Link Baltija” direktoriumi. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, negalės vykdyti pavestų darbo funkcijų ir išlaikyti šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi L. B. skundo nepatenkino, Institucijos 2006 m. birželio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl KET 172 punkto reikalavimo pažeidimo yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, L. B. paaiškinimais. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog L. B. anksčiau skirtos baudos nuobaudos tikslų nepasiekė, todėl sprendimas atimti teisę vairuoti transporto priemones yra teisingas. Pagrindinė bei papildoma nuobauda individualizuotos laikantis įstatymo reikalavimų. Teismas nenustatė ypatingų sąlygų, kurioms esant galėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio l dalies nuostatos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju L. B. veiksmai negali būti traktuojami kaip būtinasis reikalingumas.
II.
L. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir paskirti švelnesnę nuobaudą už veiką, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, o pagal ATPK 130² straipsnį neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas skirdamas administracines nuobaudas nesivadovavo, o jei vadovavosi, tai netinkamai aiškino ir taikė ATPK atitinkamas nuostatas, pagal kurias skiriamos nuobaudos.
2. Apeliantas gailisi padaręs pažeidimą (užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime bei posėdžio metu). Teismas atsisakė vertinti šią aplinkybę, motyvuodamas tuo, jog pareigūnai byloje ją jau įvertino (pažeistas ATPK 297 str.)
3. Apelianto veika padaryta būtinojo reikalingumo būsenoje. Apeliantas skubėjo į Šiauliuose organizuojamą seminarą, į planuojamus susitikimus su potencialiais darbdavio klientais. Dėl nenumatytų eismo kamščių Vilniuje buvo sugaišta laiko, dėl galimo seminaro neįvykimo firmai grėsė turtiniai nuostoliai. Buvo skubama tam, kad apelianto atstovaujama įmonė nepatirtų nuostolių, o seminarų dalyviai nepatogumų. Tad buvo siekiama apsaugoti tiek valstybės (sėkminga veikla prisidedama prie socialinės padėties gerinimo), tiek įmonės teisėtus interesus, taip pat klientų lūkesčius. Teismas netinkamai aiškino ATPK 17 straipsnį.
4. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kurios taip pat laikytinos lengvinančiomis. L. B. veika nepadarė jokios realios žalos (nuostolių) nė vienam asmeniui. Teismas visiškai neįvertino, jog apeliantas nekliudė tyrimui, bendradarbiavo su pareigūnais. Veika padaryta darbo metu. Teismas, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.
5. Nenagrinėtas ir nevertintas pažeidimo pobūdis - pažeista ATPK 30 straipsnio 2 dalis. Pasirinktas 111 km/h greitis toje kelio atkarpoje buvęs visiškai saugus (greitis buvo padidintas remontuojamos atkarpos pabaigoje), numatyti kelio remonto darbai tik kairėje kelio pusėje (medžiaga byloje), t. y. važiuojant link Kauno. Važiuojant Klaipėdos kryptimi nereikėjo atlikinėti jokių papildomų manevrų, kelias tiesus, matomumas geras - eismo sąlygos šioje dalyje buvo faktiškai įprastinės. Apelianto itin geri vairavimo įgūdžiai. Atkreipia dėmesį, jog automobilio greitis buvo fiksuojamas atkarpos pabaigoje, kur nustatytas greičio ribojamas nebegalioja.
6. Teismas neįvertino apelianto asmenybės, jo socialinio indėlio (ATPK 30 str. 2 d.). Įmonės veiklos rezultatai rodo, jog L. B. darbštus, atsakingas, reiklus, jo profesiniai gebėjimai itin geri. Pažeidimas padarytas buvo būtent darbo metu. Apie apelianto asmenybės teigiamus bruožus rašyta ir žiniasklaidoje („Verslo žinios“, pridedama).
7. Paskirta 410 Lt bauda visiškai neatitinka ATPK 30, 30¹ straipsnių reikalavimų. Atsižvelgiant į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, jog šios veikos atžvilgiu nustatyta viena sunkinanti aplinkybė - pažeidimo pakartotinumas, akivaizdu, jog paskirtas baudos dydis nepagrįstas.
8. Skiriant nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį pakartotinumas nereiškia šios veikos atžvilgiu sunkinančios aplinkybės egzistavimo. Skiriant nuobaudą pagal šį straipsnį nesilaikyta ATPK 30, 30¹ straipsnyje nurodytų imperatyvų: neatsižvelgta į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nevertinta pareiškėjo asmenybė, teisės pažeidimo pobūdis. Šios veikos atžvilgiu nėra sunkinančių aplinkybių. Remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Neįvertinti ATPK 27 straipsnyje numatyti ribojimai. Šiuo atveju apeliantui vairuotojo pažymėjimas būtinas: jo darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su atstovavimu įmonei, nuolat važinėja darbo tikslais, atstovauja firmai, sudarinėjami sandoriai ir pan. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas bus atleistas iš užimamų pareigų, o tai sukels sunkias finansines pasekmes jam ir jo šeimai.
9. Teismas neįvertino greičio matavimo prietaiso paklaidos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo nepatenkinti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog profesinė veikla ir darbo pobūdis negali būti priežastis taikyti švelnesnę nuobaudą, ypač kai yra sunkinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje padaryta teisei priešinga veika užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn nustatyta bauda dešimt litų viršijanti sankcijos vidurkį. Toks sprendimas priimtas laikantis baudos skyrimo taisyklių, įtvirtintų ATPK 30² straipsnyje. Institucija, paskirdama administracinę nuobaudą, laikėsi proporcijos principo. Atsižvelgė į tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau įvertino ir pirmiau padarytų analogiškų administracinių teisės pažeidimų aplinkybę, todėl nustatymas mažesnės baudos nei paskirta nebūtų argumentuotas bei prieštarautų nuostatoms, reglamentuojančioms aptariamos administracinio poveikio priemonės skyrimą.
IV.
Pakartotinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tai yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio antroje, trečioje, ketvirtoje ir penktoje dalyse užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienerių metų. Įstatymų leidėjo numatyta sankcija gali būti netaikoma tik vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, kurio pagrindu, atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, prašoma neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
ATPK 30¹ straipsnis - speciali teisės norma suteikianti organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinės teisės pažeidimo bylas, turint omenyje aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat to paties kodekso 31 straipsnyje nustatytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Šios nuostatos analizė suponuoja išvadą, jog kitokios arba švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas nei numatyta sankcijoje arba administracinės nuobaudos neskyrimas visai teisiškai galimas esant tik visumai išskirtinių sąlygų.
Gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra lengvinanti aplinkybė, bet jos nepakanka ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nėra neordinarios. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis (atstovavimas įmonei, sandorių sudarinėjimas, važinėjimasis darbo tikslais) nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.
Apeliacinio skundo teiginys esą netekus teisės vairuoti transporto priemones L. B. praras darbą neparemtas faktiniais duomenimis.
Įvykdytas administracinis teisės pažeidimas šiurkštus. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad greičio viršijimas yra viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių itin neigiamus padarinius tiek individui, tiek visuomenei. Taigi apeliacinio skundo motyvas dėl pažeidimo pobūdžio nevertinimo niekuo neparemtas.
Specialiosios teisės atėmimo netaikymas negali būti pateisinamas greičio užfiksavimo vieta (greičio apribojimo zonos pabaiga), subjektyvaus pobūdžio aplinkybe – gerais vairavimo įgūdžiais.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, argumentuodamas priimamą sprendimą, akcentavo, jog pažeidėjo padarymas per metus trečios analogiškos teisei priešingos veikos nėra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai - L. B. neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Vadinasi, apeliacija dėl teismo netinkamos įstatymo nuostatos, aptariančios sunkinančios aplinkybės konstatavimą aiškinimo, nepagrįsta.
Ad notanda, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai atskleidė ir administracinės nuobaudos tikslus, kurie patenkinus prašymą dėl teisės vairuoti neatėmimo nebūtų pasiekti (ATPK 20 str.).
Pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė numatyta, kai greitis viršijamas nuo 30 iki 50 kilometrų per valandą. L. B. greitį viršijo 41 km/h. Paklaida +- 2 km/h. Ją pritaikius asmens patraukto administracinėn atsakomybėn naudai teisės pažeidimo kvalifikacija nesikeičia, o tai nulemia argumento dėl greičio matavimo prietaiso paklaidos neįvertinimo nepagrįstumą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina neabejotina išvada nesant pagrindo ATPK 30¹ straipsnio taikymui.
V.
Būtinojo reikalingumo definicija pateikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje. Kad būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas, reikia tam tikrų sąlygų: 1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus, akivaizdus, o ne tariamas; 2) teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis, būdais, išskyrus žalos padarymą kitam teisės saugomam interesui. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik kai jis yra būtina, išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti; 3) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Nagrinėjant administracinę bylą šių sąlygų visumos nenustatyta. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas veikė ne būtinojo reikalingumo būklėje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.