Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-33507-779/2014 pagal ieškovų (suinteresuotų asmenų šioje byloje) A. G. ir I. G. ieškinį atsakovei A. Š. dėl patalpų atidalijimo bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo, prašydama panaikinti teismo 2014-11-19 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovų A. G., I. G. ir atsakovės A. Š., ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinio reikalavimą ir atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimą atmesti. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi ji neteko dalies nuosavybės, kuri jai teisėtai priklausė. Pareiškėja paveldėjo 34/100 dalis gyvenamosios paskirties 4 kambarių buto Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 98,64 kv.m. bendro ploto, kas sudarė apie 33,537 kv.m. buto ploto. 2002 m. padidėjus bendram buto plotui iki 150,38 kv.m., be pareiškėjos sutikimo buvo perskaičiuota pareiškėjai priklausanti nuosavybės dalis, nurodant, kad ji nuosavybės teise valdo tik 2244/10000 dalis buto iš bendro 150,38 kv.m. buto ploto, kas sudaro apie 33,745 kv.m. ploto (taikos sutartimi patvirtintas 34,93 kv.m. plotas). Tačiau pagal paveldėtą buto nuosavybės dalį pareiškėjai priklausytų apie 51,129 kv.m. iš bendro buto ploto, t.y. 17,384 kv.m. daugiau nei pareiškėjai yra paskirta teismo patvirtinta taikos sutartimi. Nei pati pareiškėja, nei teismas nežinojo daugelio faktinių aplinkybių. Pažymi, kad A. G. neturėjo kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą, kadangi pareiškėja tokio sutikimo nėra davusi, o buvusios bendraturtės V. P. ir kitų namo gyventojų sutikimas yra duotas L. S. palėpės patalpose įrengti pagalbines patalpas, o ne gyvenamąsias patalpas, kurias A. G. įrengė. 2002-07-30 paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą taip pat nėra nurodyta, kad testatorius yra sutaręs perleisti savo nuosavybės dalį kitam bendraturčiui, kas įpareigotų testamentinį įpėdinį atlikti tokį veiksmą. 2005-09-23 susitarimą pareiškėja pasirašė tik dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo, o ne dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjai pasirašant šį susitarimą, jame buvo nurodytos ne tokios idealiosios nuosavybės dalys, ji savo nuosavybės dalies A. G. neperleido, t.y. toks sandoris nebuvo pasirašytas ir patvirtintas notarine tvarka, todėl neaišku, kokiu pagrindu VĮ Registrų centras perskaičiavo nuosavybės dalis neteisingai. Viso teisminio proceso metu pareiškėja bendravo tik su atstove J. Č.–K., kuri akivaizdžiai klaidino pareiškėją teigdama, kad klausimas dėl palėpės patalpų byloje nėra sprendžiamas ir nagrinėjamas. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį kartu su taikos sutartimi iš savo atstovės gavo jau įsiteisėjusią, todėl nebegalėjo pasinaudoti teise į apeliaciją. Be to, pareiškėja iki šios dienos neturi ir UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsidalijimo projekto, kuris yra neatsiejama teismo nutarties dalis, todėl negali vykdyti paties atsidalijimo ir jo įregistruoti VĮ Registrų centre, ką patvirtina 2015-01-12 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio mėn. atsidalijimo projektas, kuriame nurodyta, kad jai siūlomo suformuoti buto Nr. 67 plotas yra 36,32 kv.m. ir iš to yra sprendžiama, kad teismui tvirtinti buvo pateiktas kitas UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsidalijimo projektas. Suinteresuoti asmenys A. G. ir I. G. nesutiko su prašymu atnaujinti procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-14 nutartimi prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-33507-779/2014 netenkino. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 nutartimi tenkino ieškovų ir atsakovės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, pripažįstant nuosavybės teisę, be kita ko, pareiškėjai A. Š. į antrame aukšte esančias patalpas, iš viso 34,93 kv. m., nutarties kopija išsiųsta jos atstovui A. Š.. Pareiškėja po V. P. mirties paveldėjo 34/100 dalis gyvenamosios paskirties keturių kambarių buto Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 98,64 kv.m. bendro ploto, kas sudarė apie 33,537 kv.m. buto ploto. Paveldėto turto 34/100 dalys buvo įregistruotos VĮ Registrų centre. 2002 m. bendras buto plotas padidėjo nuo 98,64 kv.m. iki 150,38 kv.m. VĮ Registrų centre nurodyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo tik 2244/10000 dalis buto iš bendro 150,38 kv.m. buto ploto. VĮ Registro centro pažymoje nurodoma, kad pareiškėja 2002-12-30 yra pasirašiusi susitarimą. Pareiškėja teigia, kad ji šio susitarimo nėra pasirašiusi. Statybos teisėtumą patvirtina Vilniaus miesto valdybos 1996-03-07 sprendimas Nr. 315V „Dėl leidimo L. S. įsirengti gyvenamąsias patalpas pastogėje“. 2016 m. balandžio 28 d. VĮ Registrų centras pateikė 1993-03-31 sutikimo ir susitarimo kopijas iš kurių matyti, kad tiek buto Nr. 67 savininkė V. P., tiek kiti namo gyventojai sutiko, kad L. S. įrengtų pagalbines patalpas virš savo buto ir virš kaimynės V. P. buto.Pareiškėja savo prašymą grindžia VĮ Registrų centras dokumentais, iš kurių ji sužinojo, kad buto Nr. 67, Nr. 68, Nr. 69 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos paveldėjimo metu turėjusio 98,64 kv.m. bendro ploto, bendras plotas padidėjo iki 150,38 kv.m., nurodydama, kad ji 2005-09-23 susitarimą pasirašė tik dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo, o ne dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo, todėl mano, kad A. G. VĮ Registrų centrui pateikė kitą buto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi visų trijų bendraturčių parašai yra ant antrojo atskiro lapo, todėl pirmąjį susitarimo lapą A. G. galėjo pakeisti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai aplinkybė, jog ginčo buto plotas padidėjo iki 150,38 kv.m. buvo žinoma bent jau nuo 2005-09-23, kuomet ji pasirašė susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo, o ne nuo dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro 2016 m. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog šiame susitarime buvo nurodytos kitos bendraturčių idealiosios nuosavybės dalys nei ieškovų su ieškiniu pateiktame susitarime, pareiškėja neįrodė, o tik teigia, jog neturi šio susitarimo originalo, nes A. G. jai jo nedavė. Be to, teismas vertino, jog dar iki pareiškėjos tetos V. P. mirties ji lankėsi ginčo bute, nes pati pareiškėja nurodė, jog su velione teta buvo labai artimos, todėl negalėjo nepastebėti buto palėpėje atliekamų rekonstrukcijos darbų. Teismas nurodė, kad 2005-09-23 susitarimas dėl bendraturčių ir buvo pasirašomas, nes padidėjo buto plotas. Visus kitus dokumentus, susijusius su ginčo buto bendro ploto padidėjimu, pareiškėja galėjo gauti nuo to momento, kai tapo paveldėto buto savininke. Todėl teismas padarė išvadas, kad nepakanka pareiškėjai pateikti teismui dokumentus, su kuriais ji turėjo galimybę susipažinti iki 2005-09-23 susitarimo pasirašymo, t.y. pareiškėja nepateikė jokių esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, kurių nustatymas turėtų pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį. Teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus, kad jai nebuvo žinomas taikos sutarties turinys, ji taikos sutarties nepasirašė, iš atstovės J. Č.–K. taikos sutartį ir nutartį, kurią teismas ją patvirtino, ji gavo tik įsiteisėjusią, spendė, kad iš taikos sutarties turinio matyti, jog sutarties dalykas buvo būtent visas ginčijamas 150,38 kv. m. butas, o jeigu pareiškėja buvo atstovaujama netinkamai, ji turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ją atstovavusių asmenų. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens A. G. prašomos priteisti 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą surašymą, yra per didelis, todėl priteisė ieškovei iš pareiškėjos 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Teismas taip pat atmetė suinteresuoto asmens A. G. prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustatęs, kad pareiškėja nesąžiningai pateikė nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-33507-779/2014. Skundą grindžia šiais argumentais.Nurodo, kad pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentu priklausė naudotis apie 33,54 kv.m. buto ploto. Tačiau 2005-12-06 VĮ Registrų centras išduotoje pažymoje patvirtinama, kad nurodytas butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) m., jau yra 150,38 kv.m. bendro ploto. Todėl padidėjus nekilnojamojo turto bendram plotui iki 150,38 kv.in., pareiškėjos nuosavybėn įgytos 34/100 buto dalys atitinkamai turėjo padidėti iki 51,129 kv.m. ploto. VĮ Registrų centras pažymoje nurodoma, kad šalys 2002-12-30 tariamai yra pasirašiusios susitarimą, kurio pareiškėja nėra pasirašiusi ir apie tokio pobūdžio susitarimą, kuriuo ji būtų sutikusi dėl turimos nuosavybės dalių perskaičiavimo, jai nėra žinoma. Pažymi, kad pareiškėja pasirašė susitarimą dėl naudojimo tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo, o ne dėl nuosavybės idealiųjų dalių perskaičiavimo. Pareiškėjai pasirašant minėtą susitarimą, jame buvo nurodyta tik naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kurioje buvo nurodytos ne tokios idealiosios nuosavybės dalys, ji savo nuosavybės dalies A. G. neperleido, t.y. toks sandoris nebuvo pasirašytas ir patvirtintas notarine tvarka, tačiau VĮ Registrų centras perskaičiavo nuosavybės dalis neteisingai. Pareiškėjos nuomone, A. G. VĮ Registrų centrui pateikė kitą buto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pirmąjį susitarimo lapą pakeisdama. Nurodyto susitarimo originalo pareiškėja neturi, kadangi ieškovė jai jo nepaliko. 2014 m. ieškovai A. G. ir I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančias patalpas pagal UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ projektą pareiškėjai iš bendro 150,38 kv.m. buto ploto nuosavybėn paskiriant tik 34,93 kv.m. Viso teisminio proceso metu pareiškėja bendravo tik su atstove J. Č.–K., kuri akivaizdžiai klaidino pareiškėją, nurodydama, kad klausimas dėl palėpės patalpų byloje nėra sprendžiamas ir nagrinėjamas. Pareiškėja nėra teisininkė profesionalė, todėl pasitikėjo savo atstove. Pažymi, kad ant 2014-11-19 taikos sutarties nėra pareiškėjos parašo, jai nebuvo žinomas ir pačios taikos sutarties turinys. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį kartu su taikos sutartimi pareiškėja iš savo atstovės gavo jau įsiteisėjusią, todėl nebegalėjo pasinaudoti teise į apeliaciją. Pareiškėja iki šiol neturi ir UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsidalijimo projekto, kuris yra neatsiejama teismo nutarties dalis, todėl negali vykdyti paties atsidalijimo ir jo įregistruoti VĮ Registrų centre, ką patvirtina 2015-01-12 iš VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Už buto atsidalijimo techninį projektą ieškovė A. G. iš pareiškėjos reikalauja 1 210 Eur, kas taip pat visiškai neatitinka pasirašytos taikos sutarties sąlygų. VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2016-04-28 raštu pareiškėjai buvo pateiktos 1993-03-31 sutikimo ir susitarimo kopijos, iš kurių matyti, kad tiek buto Nr. 67 savininkė V. P., tiek kiti namo gyventojai sutiko, kad L. S. įrengtų pagalbines patalpas virš savo buto ir virš kaimynės V. P. buto. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydama pateikti duomenis apie tai, kokiu pagrindu 2002 m. buvo perskaičiuotos ginčo buto nuosavybės dalys, kadangi tokio sutikimo pareiškėja nėra pasirašiusi, bei ištaisyti nekilnojamojo turto kadastre įsivėlusią klaidą nurodant, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo 3400/10000 dalis gyvenamosios patalpos – buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) m., iš bendro 150,38 kv.m. buto ploto. Gavusi atsakymą, pareiškėja jį pateiks teismui. Taigi pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-33507-779/2014 akivaizdžiai pažeidė pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.), kadangi ji neteko dalies nuosavybės, kuri jai tesėtai priklausė. Pažymi, kad A. G. neturėjo kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą, kadangi pareiškėja tokio sutikimo nėra davusi, o buvusios bendraturtės V. P. ir kitų namo gyventojų sutikimas yra duotas L. S. palėpės patalpose įrengti pagalbines patalpas, o ne gyvenamąsias kokias pastaroji ir įrengė. Pareiškėjos paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą taip pat nėra nurodoma, kad testatorius yra sutaręs perleisti savo nuosavybės dalį kitam bendraturčiui, kas įpareigotų testamentinį įpėdinį atlikti tokį veiksmą.2016-03-04–2016-04-28 laikotarpiu pareiškėjai pavyko surinkti naujus įrodymus: 2016-03-04 VĮ Registrų centras atsakymą, Vilniaus miesto valdybos 1996-03-07 sprendimo Nr. 315V kopiją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-11-27 akto Nr. 1410 kopiją, buto 2002-11-19 kadastrinių matavimų dokumentų bylos kopiją, buto 2005-09-16 kadastrinių matavimų dokumentų bylos kopiją bei pastogės įrengimo projekto kopiją, 1993-03-31 sutikimo ir susitarimo kopijas, iš kurių matyti, kad pareiškėja neteisėtai, nepagrįstai ir galimai apgaulės būdu neteko nuosavybės dalies į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) m. Šie įrodymai ir naujos aplinkybės nebuvo žinomos nei pačiai pareiškėjai, nei teismui, kadangi civilinė byla net nebuvo nagrinėjama iš esmės. Parengiamajame teismo posėdyje buvo pasirašyta taikos sutartis, kurioje pareiškėjos parašo nėra, su šios taikos sutarties turiniu ji nebuvo supažindinta ir ją gavo tik kartu su jau įsiteisėjusia teismo nutartimi. Jeigu nurodytos faktinės aplinkybės pareiškėjai būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu, bylos baigtis tikrai nebūtų tokia, kadangi pati pareiškėja tokio turinio taikos sutarties nebūtų pasirašiusi.Pareiškėja prašo byloje priimti naujus rašytinius įrodymus, reikšmingus nagrinėjant šią civilinę bylą, t.y. duomenis apie tai, kad Vilniaus apskrities VPK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-5-185695(10.34-10-1.) dėl A. G. galimai įvykdytos nusikalstamos veikos ant 2002-12-24 susitarimo suklastojus pareiškėjos parašą. Taip pat informuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas pareiškėjos skundas dėl VĮ Registrų centro sprendimų panaikinimo.Suinteresuotas asmuo A. G. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nėra naujos ir jos jau buvo žinomos bei nagrinėtos teisme. Viso teisminio proceso metu buvo bendraujama tiek su pareiškėja, tiek su jos atstove J. Č.–K.. Taikos sutartį pasirašė pareiškėjos atstovė J. Č.–K., veikdama pagal tinkamą įgaliojimą, kuris iki šios dienos nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai nei nurodo pareiškėja, taikos sutarties turinys buvo derinamas kartu su pačia pareiškėja ir jai buvo žinomas. Pažymi, kad iš civilinės bylos Nr. 2-33507-779/2014 medžiagos matyti, jog visi procesiniai dokumentai buvo siųsti ir įteikti pareiškėjai, todėl ji turėjo visas galimybes skųsti teismo sprendimą. Be to, taikos sutartis buvo pasirašyta 2014-11-19, tačiau pareiškėjos įgaliojimas suteiktas J. Č.–K. galiojo net iki 2016-02-09.Nurodo, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Šiuo atveju civilinėje byloje pareiškėja buvo tinkamai atstovaujama, taikos sutarties sąlygos jai buvo žinomos, todėl jos teisės nebuvo pažeistos ir pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir išnagrinėtos minėtoje civilinėje byloje. Todėl pareiškėjos elgesys turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas veikimas, skundžiama nutartis buvo priimta pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo ją panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-10-14 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-33507-779/2014 pagal ieškovų A. G. ir I. G. ieškinį atsakovei A. Š. dėl patalpų atidalijimo bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo, prašydama panaikinti teismo 2014-11-19 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovų A. G., I. G. ir atsakovės A. Š., prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinio reikalavimą ir atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimą atmesti. Prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 str. 1 d., bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 str. 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Kasacinis teismas pažymi, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. pareiškėja dėl apgaulės neteko nuosavybės dalies (17,384 kv.m.) į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) m., nes Vilniaus apylinkės teismo 2014-11-19 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje pareiškėjos parašo nėra (pasirašius įgaliota atstovė), su šios taikos sutarties turiniu pareiškėja nebuvo supažindinta ir ją gavo tik kartu su jau įsiteisėjusia teismo nutartimi. Šias aplinkybes, pasak pareiškėjos, įrodo jos pateikti VĮ Registrų centras 2016-03-04 atsakymas, Vilniaus miesto valdybos 1996-03-07 sprendimo Nr. 315V kopija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-11-27 akto Nr. 1410 kopija, buto 2002-11-19 kadastrinių matavimų dokumentų bylos kopija, buto 2005-09-16 kadastrinių matavimų dokumentų bylos kopija ir pastogės įrengimo projekto kopija, 1993-03-31 sutikimo ir susitarimo kopijos.Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstas ir teisingas išvadas, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir nurodomi pagrindai atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą. Pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriuos ji surinko 2016-03-04–2016-04-28 laikotarpiu (2016-03-04 VĮ Registrų centras atsakymas, Vilniaus miesto valdybos 1996-03-07 sprendimo Nr. 315V kopija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-11-27 akto Nr. 1410 kopija, buto 2002-11-19 kadastrinių matavimų dokumentų bylos kopija, buto 2005-09-16 kadastrinių matavimų dokumentų bylos kopija bei pastogės įrengimo projekto kopija, 1993-03-31 sutikimo ir susitarimo kopijos), susiję su buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., bendro ploto padidėjimu 2002 m. nuo 98,64 kv.m. iki 150,38 kv.m., taip pat kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie tai, kad Vilniaus apskrities VPK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-5-185695(10.34-10-1.) suinteresuoto asmens A. G. atžvilgiu dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos suklastojus pareiškėjos parašą, pasak pareiškėjos, įrodo aplinkybę, jog ji neteisėtai ir galimai apgaulės būdu neteko nuosavybės dalies (t.y. 17,384 kv.m. ploto) į nurodytą butą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja galėjo nurodytus dokumentus gauti tapusi paveldėto buto savininke, su jais turėjo galimybę susipažinti iki 2005-09-23 pačios pasirašyto susitarimo (c.b. Nr. 2-33507-779/2014, b.l. 14-15). Taigi šie dokumentai pareiškėjai negalėjo būti nežinomi bylos Nr. 2-33507-779/2014 nagrinėjimo metu, kaip to reikalauja CPK 366 str. 1 d. 2 p. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja šiuo metu neįrodė 17,384 kv.m. nuosavybės dalies į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) m., netekimo apgaulės būdu, kadangi pačios pareiškėjos pasirašytas 2005-09-23 susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo yra galiojantis ir nenuginčytas (c.b. Nr. 2-33507-779/2014, b.l. 14-15), pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad šio susitarimo pirmame lape buvo nurodytos kitos bendraturčių idealiosios nuosavybės dalys, nei 2005-09-23 susitarime, yra nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 12, 178 str. 369 str. 2 d.). Pareiškėjos įgaliojimas atstovei J. Č.–K. taikos sutarties pasirašymo metu galiojo (c.b. Nr. 2-33507-779/2014, b.l. 54-55, c.b. Nr. A2-2509-592/2016, b.l. 16), todėl šios teisėtos atstovės pasirašyta ir teismo 2014-11-19 nutartimi patvirtinta taikos sutartis įrodo pareiškėjos valią ir yra galiojanti, be to, taikos sutarties 1 p. nurodyta, kad ginčo objektas yra būtent padidintas 150,38 kv. m. butas (c.b. Nr. 2-33507-779/2014, b.l. 104-105). Pareiškėjos argumentai, kad ji iš savo atstovės gavo jau įsiteisėjusią teismo 2014-11-19 nutartį, todėl negalėjo pasinaudoti apeliacijos teise, nes taikos sutartis neatitiko jos tikrosios valios, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, be to, pareiškėja turėjo teisę skųsti nurodytą nutartį ir vėliau, prašydama atnaujinti terminą dėl minėtų priežasčių, tačiau tokia teise, bylos duomenimis, ji taip pat nepasinaudojo. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo iš ją žalos atlyginimo iš ją atstovavusių asmenų. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėja nepateikė naujų esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, kurių nustatymas pakeistų įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-33507-779/2014 nėra įvykdytos visos įstatyme nustatytos privalomos proceso atnaujinimo sąlygos, t.y. pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jos teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-33507-779/2014. Todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.