Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S. ir S. G. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas ir priimtas pareiškėjų E. S. ir S. G. pareiškimas dėl taikos sutarties, užkertančios kelią ateityje kilti teisminiam ginčui, patvirtinimo.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai mediacijos proceso metu taikiai išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam teikimo, todėl teikia teismui patvirtinti tarp jų sudarytą 2024 m. kovo 22 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

Kartu su pareiškimu pateikta šalių pasirašyta Taikos sutartis bei kiti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tokia sutartimi realizuojamas subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tuo atveju, jeigu taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjų pateiktame pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pateiktoje Taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tokios Taikos sutarties sudarymas užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Teismas, susipažinęs su šalių pateikta Taikos sutartimi, sprendžia, kad Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia nei jų pačių interesų pusiausvyros, nei jų nepilnamečio vaiko interesų, nei įstatymų imperatyvių reikalavimų, nei kitokio viešo intereso ar geros moralės. Todėl, teismui nenustačius kliūčių, pareiškėjų prašymas tenkinamas – pateikta Taikos sutartis tvirtinama (CPK 582 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškintinos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės – teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir ji yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis); jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.

Patvirtinti pareiškėjų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 22 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalių sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. S..

2. Šalys susitarė, jog S. G. sūnaus M. G. išlaikymui kas mėnesį mokės po 200 (du šimtus) eurų, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant E. S..

3. Šalys pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, todėl tėvas su sūnumi bendraus be apribojimų.

Šalys patvirtina, jog joms išaiškinta ir suprantama taikos sutarties keitimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir ji yra priverstinai vykdytinas dokumentas; jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir apeliacine tvarka neskundžiama.