Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. G. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40, 68 ir 72 straipsnius, neatliko įrodymų tyrimo, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, pažeidė nuteistojo teisę neduoti parodymų prieš save), taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 40 straipsnio 2 dalies, 68 ir 72 straipsnių – taikymą grindžia subjektyviu aplinkybių, reikšmingų šių straipsnių taikymui, traktavimu bei netinkamu bylos įrodymų vertinimu. Teiginių, išreiškiančių vien subjektyvią kasatoriaus poziciją dėl BK 40, 68 ir 72 straipsnių nuostatų taikymo, nėra pagrindo laikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais apeliacinės instancijos teismo padarytas šių BK normų aiškinimo ir taikymo klaidas.

Kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas paduotą nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.