Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., vertėjoms Olgai Macijauskienei ir Erikai Vencevičienei, išnagrinėjusi A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2015 m. balandžio 14 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Ozo g. 25, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus ir, važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš galo, kliudė stovėjusį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. parodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, t. y. neneigia galėjęs padaryti nukentėjusiojo automobiliui apgadinimą, tačiau tyčia iš įvykio vietos nesišalino. Protokole nurodytą dieną jis išėjo iš prekybos centro „Akropolis“, sėdo į savo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso jo įmonei), iš išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Automobilių stovėjimo aikštelėje iš abiejų pusių stovėjo kitos transporto priemonės, todėl jis po truputį važiavo atbuline eiga, siekdamas išsiparkuoti iš vietos. Nukentėjusiojo automobilis („Ford Mondeo“) stovėjo kitoje eilėje, atstumas iki jo buvo pakankamas. Jokio kontakto, kad kliudė kitą transporto priemonę nepajuto. Jo automobilyje (gale) buvo sukrauti plastikiniai bakai, kurie, pradėjus važiuoti automobiliui, ėmė ridentis, dėl ko jis vienu metu pagalvojo, kad atsidarė bagažinės durys. Jis išlipo, atėjo prie automobilio galo, žvilgtelėjo, įsitikino, jog durys uždarytos, ir išvažiavo. Nematė, kad jo ar kitas automobilis būtų apgadintas. Jis jų net neapžiūrinėjo, nes neturėjo minčių, kad kliudė kitą transporto priemonę. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Jo automobilis draustas, visi dokumentai tvarkingi, alkoholio nevartoja. Neneigia galėjęs padaryti nustatytą nukentėjusiojo automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimą, tačiau jis to nepajuto. Pažymi, kad minėtam automobiliui buvo tik įlenktas valstybinis numeris, o ant jo automobilio apskritai jokių apgadinimų nėra. Užfiksuotas dažų nubrozdinimas jau buvo iš anksčiau (b. l. 22-24). Apklausiamas papildomai A. T. nurodė, kad Lietuvoje gyvena, turėdamas laikiną leidimą, jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra S. Stanevičiaus g. 34-37, Vilniuje, kur gyvena dviese su nepilnamečiu vaiku. Šiuo adresu Lietuvoje iš esmės nuolat gyvena penkerius metus, už šalies ribų darbo reikalais išvyksta trumpam, 3-4 dienom. Jo giliu įsitikinimu, teisę vairuoti tikrai turi, jo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis. Niekas niekuomet nėra sakęs, kad Rusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą būtina pasikeisti į lietuvišką, jis pats tokio reikalavimo tikrai nežinojo. Lietuvoje gyvena laikino leidimo pagrindu, pareigūnai ne kartą yra stabdę ir niekuomet nė neužsiminė, kad vairuotojo pažymėjimas yra netinkamas (b. l. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-29289438-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. A. T. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. S. 2015-04-14 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-04-14, apie 11.18 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Ozo g. 25, PC „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje, kurioje eismą įvykį padaręs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, buvo pastebėtas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas P. S. paaiškino, kad 2015-04-14, apie 10.50 val., paliko automobilį stovėti stovėjimo aikštelėje, jam grįžus, apie 11.07 val., pamatė, kad priekinis bamperis ir valstybinis numeris apgadinti, už valytuvo paliktas raštelis, kuriame nurodoma, kad jo automobilį apgadino automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris iš įvykio vietos pasišalino, paliktas liudininkės telefono numeris. Anksčiau minėta vieta filmuojama, reikia kreiptis dėl vaizdo medžiagos (b. l. 3). Apgadinto automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko P. S. paaiškinimo duomenimis, jis 2015-04-14, apie 10.50 – 11.07 val., pastatė savo automobilį PC „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje. Grįžęs aptiko, kad sulankstytas priekinis jo automobilio valstybinis numeris, taip pat paliktas raštelis, kuriame nurodytas įvykį mačiusio asmens telefono numeris ir informacija, kad apgadinimą padaręs mėlynos spalvos „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos. Sulankstytas automobilio valstybinis numeris, galimai įskilęs bamperis (b. l. 7). Liudytojos R. T. 2015-04-17 paaiškinimo duomenimis, ji 2014-04-14, apie 11 val., parkavo savo automobilį PC „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį pastatė šalia mėlynos spalvos autobusiuko. Jis tuo metu atbuline eiga išvažinėjo iš savo stovėjimo vietos. Jai lipant iš automobilio, išgirdo duslų garsą ir pastebėjo, kad atsitrenkęs į kitą automobilį autobusiuko vairuotojas išlipo, nuėjo iki savo automobilio galo, pasilenkęs žvilgtelėjo, paskubomis įlipo į savo automobilį bei nuvažiavo. Atsitrenkus į automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekį, sulankstytas priekinis valstybinis numeris, šiek tiek nubrozdintas bamperis. Įsidėmėjo mėlynos spalvos autobusiuko „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas apie 40-50 metų amžiaus, stambokas vyriškis. Galimai šalia jo buvo keleivis (b. l. 10). R. T. ant apgadinto „Ford automobilio paliko lapelį su savo kontaktais bei pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio valstybiniais numeriais (b. l. 8). Automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 5, 6). Abiejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktuose bei prie jų pridėtose fotonuotraukose (b. 15,16). Eismo įvykis vaizdo kameromis neužfiksuotas (b. l. 19).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. T., vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės, ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš galo, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Mercedes Benz V220“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė A. T. priklauso nuosavybės teise (yra jo įmonės) ir nelaikytina svetimu turtu). Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nebuvo nurodyta, kad A. T. šį pažeidimą padarė, neturėdamas teisės vairuoti, tačiau teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, šį trūkumą ištaiso ir daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodytos teisės kaip tik neturėjo. Pažymėtina, jog ATPK 284 straipsnio nuostatos leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo ar galimą griežtesnį veiksmų vertinimą juridine prasme turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6037/2010 ir kt.). Minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-2703/2009). Nagrinėjamu atveju, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, kilo abejonės dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, dėl ko tą pačią dieną buvo suorganizuotas teismo posėdis, kuriame atnaujinus įrodymų tyrimą, A. T. buvo informuotas apie tai, jog yra pagrindas manyti, kad jam inkriminuojami pažeidimai gali būti vertinami, kaip padaryti neturint teisės vairuoti. Asmeniui išaiškinta, jog teisinė veiksmų kvalifikacija šiuo atveju nekistų, tačiau veiksmai galimai būtų vertintini griežtesnės sankcijos ribose, atitinkamai supažindinant su jam inkriminuojamų pažeidimų sankcijomis asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo paklausta, ar pastarajam reikalingas laikas pasiruošti gynybai, ar jis, žinodamas tokią naują aplinkybę, nepageidauja atstovo, tačiau A. T. nurodė, kad nei papildomas laikas, nei atstovas jam nėra reikalingi. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo jam inkriminuojamų pažeidimų nebuvo pažeista, o teismas, vadovaudamasis ATPK 282 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ištaiso administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, papildomai nurodant, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra padaryti, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, taip pat nurodant atitinkamą KET punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems tokios teisės. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys duomenys, o būtent:

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau - EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto 4 papunktį, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo pagrindu (išduotas 2014-06-20, galioja iki 2015-06-20), tačiau iš esmės pastarojo nuolatinė gyvenamoji yra būtent šioje valstybėje. Apklausiamas A. T. pripažino, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvena penkerius metus, čia turi nuolatinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), kurioje gyvena dviese su nepilnamečiu vaiku, už Lietuvos Respublikos ribų išvyksta nebent trumpam, keletui dienų. Dėl tokių aplinkybių akivaizdu, kad A. T. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, todėl, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, Rusijos Federacijos, Archangelsko srityje išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 20), nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu A. T. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. T. pasišalino iš eismo įvykio vietos ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Viso proceso metu A. T. nuosekliai tvirtino jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs ir neišgirdęs, o 2015-04-17, pirmą kartą apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilį, sutiko su padarytais apgadinimais. Įvertinus A. T. vairuojamos transporto priemonės gabaritus, padarytų apgadinimų mastą ir pobūdį, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Įvykio metu A. T. vairavo didesnių gabaritų automobilį „Mercedes Benz“, kas apsunkino galimybę pajusti kontaktą, ypač jeigu jis nebuvo stiprus, o automobilio bagažinėje buvo vežami bakai ir įrankiai, kurie važiuojant kėlė triukšmą. Tai, kad kontakto nebūta stipraus, matyti ir iš liudytojos R. T. paaiškinimo, kuriame ji nurodė, kad lipdama iš savo automobilio išgirdo duslų garsą (pažymėtina, kad teismas neturėjo galimybės tiesiogiai apklausti liudytoją teisme, kadangi pastaroji, gavusi šaukimą, paskambinusi informavo, kad turi ką tik gimusį kūdikį, kurio priežiūra be jos niekas daugiau pasirūpinti negali, vyras ilgam laikotarpiui yra išvykęs į užsienį, o atsiųstu elektoriniu pranešimu prašė vadovautis jos anksčiau duotu paaiškinimu). Ypatingas dėmesys šiuo atveju atkreiptinas į transporto priemonėms nustatytus apgadinimus, kurie yra akivaizdžiai nežymūs ir menkaverčiai ir kurių A. T., nepaneigiant jo parodymų, išlipęs iš automobilio, norėdamas patikrinti, ar nėra atsidariusi bagažinė, išties galėjo nepastebėti. Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių išrašo matyti, kad A. T. per 19 metų vairavimo stažą buvo baustas tik už keletą nežymių KET pažeidimų, kas leidžia teigti, jog asmuo iš esmės nėra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtas taisykles bei kėsintis į kitų eismo dalyvių saugumą (b. l. 2). Teismas neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog automobilis buvo apdraustas (b. l. 6), automobilis techniškai tvarkingas, kas tik patvirtina A. T. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pabrėžtina, kad nors bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėjo, kad A. T. neturi teisės vairuoti, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą dėl pastarojo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys pilnai leidžia teigti, A. T. nesuvokė neturintis teisės vairuoti transporto priemonę. Kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis Lietuvoje gyvena penkerius metus, per tą laikotarpį ne kartą buvo tikrintas policijos pareigūnų, ką patvirtina ir byloje esanti pažymą apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 2), tačiau nė vieno iš patikrinimų metu pareigūnai nenustatė, kad A. T. vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja, kas tik leido A. T. būti įsitikinusiam, kad teisę vairuoti jis turi ir jokių įstatymų reikalavimų nepažeidžia (beje, ir surašydami nagrinėjamą protokolą pareigūnai taip pat nekėlė klausimo dėl vairuotojo pažymėjimo tinkamumo). Neturint galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama A. T. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. T. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvidešimt 289 eurų dydžio baudą.

A. T. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.