- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e1-1587-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32691-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, pagal kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 18:00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį – tėvą A. K. (A. K.), tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. K. į nosį, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų nėra, yra įgalus. Jis sutinka duoti parodymus. Su tėvu A. K. kartu negyvena. Gyvena atskirai. Tarpusavio santykiai su tėvu yra pakankamai neblogi. Vakarykštis ginčas buvo pirmas. Vakar buvo jo vaiko gimtadienis, į kurį buvo pakviestas tiek jis, tiek ir jo tėvas A. K.. Sūnaus gimtadienis buvo švenčiamas jo buvusios žmonos name (dalis šio namo nuosavybės teise priklauso ir jam, bet jis čia negyvena). Švenčiant sūnaus gimtadienį, su tėvu išėjo į lauką parūkyti. Abu buvo išgėrę. Žodis po žodžio kilo tarpusavio ginčas, kurio metu įvyko susistumdymas. Susistumdymo metu tėvas pirmas jam sudavė kumščiu į pasmakrę. Jis jam sudavė atgal. Sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį. Nežino kur tiksliai pataikė. Sudavė savo tėvui, nes jis jam sudavė pirmas, nesusivaldė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, gėda, kad taip pasielgė. Jis vakar su tėvu pasikalbėjo ligoninėje, kai jie buvo į ją pristatyti. Čia vienas kitam atleido ir susitaikė. Vaikai nematė šio ginčo su tėvu. Jie buvo name, o jie buvo kieme. Skirti jam kardomąją priemonę – gyvenimą skyriumi nėra prasmės, nes su tėvu gyvena atskirai (b. l. 68–70).
Kaltinamasis M. K. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo parodė, kad prie savo ankščiau duotų parodymų nori pridėti, kad savanoriškai kreipėsi į tėvą, jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Vienas kitam pretenzijų neturim. Sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74–75).
Kaltinamasis M. K. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo parodė, kad įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų nėra, yra įgalus. Parodymus duos jam suprantama lietuvių kalba. Su tėvu A. K. kartu negyvena. Gyvena atskirai. Tarpusavio santykiai su tėvu yra pakankamai neblogi. 2020 m. rugpjūčio 15 d. ginčas buvo pirmas. Buvo jo vaiko gimtadienis, į kurį buvo pakviestas tiek jis, tiek ir jo tėvas A. K.. Sūnaus gimtadienis buvo švenčiamas jo buvusios žmonos name (dalis šio namo nuosavybės teise priklauso ir jam, bet jis čia negyvena). Švenčiant sūnaus gimtadienį, su tėvu išėjo į lauką parūkyti. Abu buvo išgėrę. Žodis po žodžio kilo tarpusavio ginčas, kurio meta įvyko susistumdymas. Susistumdymo metu sudavė tėvui vieną smūgį kairios rankos kumščiu į veidą. Nežino kur tiksliai pataikė. Neatmeta galimybės, kad galėjo pataikyti į nosį. Kaip dabar atsiminė, susistumdymo meta tėvas jam sudavė kumščiu į dešinįjį šoną, bet fizinio skausmo jis nepajuto, pretenzijų tėvui neturi. Tiksliai nepamina, bet gali būti, kad vis tik jis sudavė tėvui pirmas, o ne jis jam, kaip sakė pirmosios apklausos meta. Įvykio metu, kaip ir sakė, buvo išgėręs. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, gėda, kad taip pasielgė. Su tėvu pasikalbėjo ligoninėje, kai abu buvome į ją pristatyti. Ten vienas kitam atleido ir susitaikė. Vaikai nematė šio ginčo su tėvu. Jie buvo name, o jie buvo kieme. Sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 81–83).
Kaltinamojo M. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Iš 2020 m. rugpjūčio 15 d. 22.10 val. M. K. atlikto asmens blaivumo testo matyti, kad M. K. patikros rezultatas – 1,16 ‰ (b. l. 85–86).
Iš 2020 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos J. J. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. buvo gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d., konflikto metu, apie 18 val. 17 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), l. M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), keletą kartų savo kairiosios rankos kumščiu sudavė savo tėvui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą (į nosį). Ko pasėkoje A. K. patyrė fizinį skausmą bei jam buvo padaryti veido sužalojimai (b. l. 5–11).
Iš 2020 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo – A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodyti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda (01), patinimas (05) ir nubrozdinimas (07). Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (0,94 promilės). Protokole nurodyta, kad įtariamasis paaiškino, kad tėvas jam spyrė ir sulaužė šonkaulius. Nukentėjęs paaiškino, kad jį pradėjo mušti sūnus, jis gindamasis sudavė atgal. liudininkai aiškino, kad konfliktą pradėjo sūnus. Įvykio aplinka tvarkinga (b. l. 15–16).
Iš 2020 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – trinkelėmis nuklotas asfaltuotas takelis. Protokole nurodyta, kad dešinėje minėto takelio pusėje stovi medis, ant kurio yra užrašas „PRIVATI VALDA", kairėje pusėje stovi vieno aukšto namas. Ant takelio mėtosi nuorūkos, šiukšlės. Kitų daiktų, objektų ar daiktų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti neaptikta (b. l. 18–22).
Nukentėjusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė kad, 2020 m. rugpjūčio 15 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), švęsti jo anūko penktojo gimtadienio. Į minėtą šventę atvyko ir jo sūnus – M. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo ir jo sūnaus santykiai yra draugiški. Savo sūnų gali apibūdinti kaip darbštus; nuoširdus; geras žmogus; tačiau kai išgeria tampa agresyvus. 2020 m. rugpjūčio 15 d. jis, kaip ir jo sūnus vartojo alkoholinius gėrimus; ko pasėkoje tarp jo ir jo sūnaus įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje jisai peraugo į smurtą, t. y. : jo sūnus keletą kartų savo kairiosios rankos kumščiu sudavė jam į veidą (į nosį), ko pasėkoje jis pajuto fizinį skausmą. Jis besigindamas trenkė savo sūnui į jo dešinįjį šoną. Po suduoto smūgio, jo sūnus kiek aprimo, tačiau po kiek laiko jisai vėl tapo agresyvus; užsimojo ir norėjo suduoti jam smūgį, tačiau jį sulaikė jo žmona – A. K., gimusi (duomenys neskelbtini). tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko jis suprato, kad jo sūnus neaprims, dėl to paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai pasižiūrėjo į jo veidą, kad iš jo nosies bėga kraujas, ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuvežė mane, kartu su sūnumi į RVUL, adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, apžiūrai. Nieko daugiau apie įvykį nepasakos, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau pretenzijų savo sūnui neturi. Jie negyvena adresu kur įvyko įvykis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). O sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Jo sūnus dažnai jį aplanko, jie su juo nekonfliktuoja, kaip ir minėjo agresyvus tampa tik tada kai išgeria. O geria retai. RVUL jam diagnozuotas: galvos paviršinis sužalojimas; sumušimas; nieko daugiau rimto. Atsisako rašyti protokolą-pareiškimą, norėjo sudrausminti savo sūnų, dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto vietoje mažamečių ar nepilnamečių nebuvo (b. l. 24–26, 31).
Nukentėjusysis A. K. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė kad, prie savo ankščiau duotų parodymų nori pridėti, kad su sūnumi M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), susitaikė, sūnus savanoriškai į jį kreipėsi, jo atsiprašė, pretenzijų jam neturi. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas (b. l. 21–28).
Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktuose A. K. medicininiuose dokumentuose sužalojimų neaprašyta. Nurodytas sumušimas smakre, tačiau neaprašyta, koks būtent sužalojimas yra matomas (pvz. kraujosruva, nubrozdinimas ar pan.), todėl toks įrašas sužalojimo faktui pagrįsti nepakankamas (b. l. 43–44).?
Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas tyrimui Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas 2020_08_15_18-14-54_25.00. Nustatyta, kad pagalbos numeriu iš numerio (duomenys neskelbtini) skambino A. K., norėdamas iškviesti policijos pareigūnus. Centro darbuotojai nurodo adresą – (duomenys neskelbtini). Paklausus kas atsitiko, nurodo, kad sūnus muša tėvą. Paklausus ar reikia medikų atsako neigiamai, paprašius prisistatyti, prisistato A. K. (b. l. 48–49).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. K. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį – tėvą A. K., tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas A. K. į nosį, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, tarnybiniuose pranešimuose ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir įpareigojimais sutinka (b. l. 103–104, 105).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę M. K. vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veika teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad M. K. nors neteistas, tačiau matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir jo atžvilgiu byla nutraukta, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, BK 38 straipsniu, administracine tvarka baustas (b. l. 92–96), dirbantis. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jam atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė, jie ir toliau bendrauja, palaiko gerus santykius, atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasoms padarytą 18,80 eurų turtinę žalą (b. l. 52–54). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį nei baudžiamojo įstatymo numatytas vidurkis.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. B. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 19 val. 20 min. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. 30 min. (b. l. 58–
59, 73), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71–72), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną (DVD-R) su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
M. K. (M. K.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. K. (M. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti M. K. (M. K.) laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 19 val. 20 min. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. 17 val. 30 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną (DVD-R) su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti byloje.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.