- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2YT-8320-971/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04465-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., VĮ Turto bankui
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. V. I. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ji, I. R., pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėja su savo tėvais gyveno nurodytame bute, kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po pareiškėjos motinos G. I. Mirties (duomenys neskelbtini), ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo pareiškėja; kiti įpėdiniai palikimo atsisakė, todėl butas lygiomis dalimis priklausė pareiškėjai ir jos tėvui S. V. I.. Po motinos mirties pareiškėja ir jos tėvas toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir turtą valdė kaip savo. Po tėvo mirties, pareiškėja toliau rūpinosi tėvui nuosavybės teise priklausiusia buto dalimi, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, namo administravimo išlaidas. Pareiškėja 2024-06-19 kreipėsi į notarą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai nebuvo išduotas, kadangi praleistas 3 mėn. terminas paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kadangi po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė faktinio valdymo būdu, prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjos I. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. V. I. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. V. I. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama G. I.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. V. I., būdamas našliu. Klaipėdos miesto trečiojo notaro biuro notarės 2010-10-06 išduotu paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad po G. I. mirties likusį turtą – ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo palikėjos dukra – pareiškėja I. R.. 2024-06-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad pareiškėjai ir jos tėvui S. V. I. priklauso po ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo, atsisakymo faktų. Nei pareiškėja, nei kiti įstatyminiai įpėdiniai į notarų biurą su pareiškimu dėl S. V. I. palikimo priėmimo nesikreipė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po tėvo S. V. I. mirties toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusiu turtu – jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius, turto išlaikymo mokesčius. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo tėvo mirties.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė po savo tėvo S. V. I. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, tačiau nenurodant konkrečiai paveldėto turto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po S. V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo dukra I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.