- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- A2.9.-255-1007/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-255-1007/2016
2016 m. balandžio 12 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuriam išaiškintos jo teisės ir pareigos, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 2 dalį traukiama R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. pakartotinai per vienerius metus po administracinių nuobaudų paskyrimo panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, neužtikrino tinkamos jų priežiūros, nes 2016-04-01 nuo 12.30 val. iki 17.32 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, mažamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje girtavo (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,51 promilės girtumas), po to dėl didelio girtumo užmigo ir paliko mažamečius vaikus be priežiūros, dėl ko šie išsigando. R. M. piktnaudžiaudama savo teisėmis ir pareigomis mažamečiams vaikams demonstravo amoralų elgesį, sukūrė žalingą socialinę aplinką bei trukdė mažamečiams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl baustina pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. teismo posėdyje pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad dėl savo elgesio labai gailisi, pažadėjo ateityje nebedaryti teisės pažeidimų, rūpintis vaikais.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-56324249-16 bei jame esantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2016-04-01 d. 18.08 val. R. M. nustatytas 3,51 promilės girtumas; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinį pranešimą, Vaiko perdavimo ir priėmimo aktą; A. S. paaiškinimą; ROIK 0116000169530; Gyventojų N. M., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Iš R. M. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ištekėjusi, dviejų mažamečių vaikų mama, neteista, administracine tvarka bausta.
Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad R. M. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, pažeidimo sudėtis įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, padarytas tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą tėvams iki vieno šimto penkiolikos eurų.
Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. M. pripažįsta pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktu administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pažeidimą padarė būdama neblaivi.
Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad R. M. neteista, taip pat į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 24, 30 ir 30² straipsniais R. M. skirtina administracinė nuobauda – 40 Eur bauda, artima straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad R. M. per du mėnesius antrą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams, neužtikrino tinkamos mažamečių vaikų priežiūros, todėl remiantis ATPK 37² straipsniu ji įpareigotina išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). padarius ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jai administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.
Įpareigoti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). išklausyti 20 (dvidešimties) valandų trukmės bendravimo su vaikais tobulinimo kursus tėvams.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad asmenys, vengiantys vykdyti įpareigojimą išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181⁴ straipsnį.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skunde patenkinimą dienos. Mokant baudą būtina nurodyti Administracinių teisės pažeidimų registro objekto identifikavimo kodą (ROIK) 16056686781 ir įmokos kodą 1001. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą viename iš bankų:
Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimo nuorašą įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išsiųsti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.