Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raseinių vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. liepos 16 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, kurioje dėl dvigubai finansuotų darbų netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta 161 554 Eur suma ir buvo paskirta 172 613,93 Eur dydžio finansinė pataisa dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimo dėl netinkamai apibrėžto pirkimų objekto. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Bendrovė su atsakovo sprendime išdėstytais teiginiais, kad vandentiekio ir nuotekų tiesimo darbai buvo atliekami du kartus, nesutiko. Teigė, kad su skundu pateikti dokumentai įrodo, jog rangovai AB-f „Viti“ atstovaujama ūkio subjektų grupė (toliau – AB-f „Viti“) bei UAB „KRS“ atstovaujama ūkio subjektų grupė (toliau – UAB „KRS“) iš esmės vykdė skirtingus darbus ir tik kai kuriuose darbų baruose UAB „KRS“ šalino AB-f „Viti“ atliktų darbų defektus.

3. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjas pažymėjo, kad AB-f „Viti“ pagal rangos sutartį netinkamai ir ne iki galo atliko vandentiekio bei nuotekų tinklų tiesimo darbus (atliko ne visus darbus) (duomenys neskelbtini), todėl likusius darbus turėjo atlikti UAB „KRS“. Bendrovė, siekdama atskirti, kuriuos darbus atliko AB-f „Viti“, o kuriuos UAB „KRS“, kreipėsi į statybos inžinierius UAB „Incorpus“, kad būtų atlikta ekspertizė ir įvertinti AB-f „Viti“ bei UAB „KRS“ atlikti darbai. Iš 2018 m. balandžio 26 d. išvados matyti, kad UAB „KRS“ už 161 554 Eur atliko naujus darbus, kurie negali būti laikomi dvigubais darbais, todėl sprendimo dalis, kurioje Agentūra 200 859,1 Eur pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis, yra nepagrįsta.

4. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad pažeidė VPĮ 3 ir 24 straipsnius, kadangi teisės aktai nustato teisę perkančiosioms organizacijoms vykdyti viešuosius pirkimus tada, kai nėra tiksliai žinomi perkamų darbų, paslaugų ar prekių kiekiai, jeigu viešojo pirkimo sąlygose yra įtvirtinama fiksuoto įkainio kainodara. Pažymi, kad Bendrovė pateikė aiškius atsakymus į tiekėjų klausimus, buvo paaiškintos pirkimo sąlygos ir tiekėjai turėjo galimybę išsiaiškinti pirkimo sąlygų turinį bei pateikti pasiūlymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimo objektas buvo neaiškus.

5. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Raseinių vandenys“ atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip Agentūra palygino atliktų darbų aktus, nes AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose nėra nurodyti gatvių pavadinimai, yra nurodyti tik bendri kiekiai. Pareiškėjo atstovė sutiko, kad Agentūra apmokėjo galbūt nekokybiškus AB-f „Viti“ darbus (39 305,10 Eur), o dėl kitų UAB „Incorpus“ išvadoje nurodytų darbų už 57 123,2 Eur bei 104 430,8 Eur su Agentūros argumentais nesutiko. Pareiškėjo atstovės teigimu, finansinę pataisą Agentūra pritaikė nepagrįstai, nes rėmėsi tik prielaidomis.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad vykdant projektą, Agentūrai buvo teikiami mokėjimų prašymai, su kuriais buvo teikiami ir AB-f „Viti“ atliktų darbų aktai. Visus AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose deklaruotus darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), Agentūra apmokėjo. Atsižvelgdama į rangos sutartyje nustatytas nuostatas dėl užsakovo ir inžinieriaus pareigų deklaruoti tik faktiškai atliktus darbus, Agentūra neturėjo pagrindo abejoti sutarties atliktų darbų aktuose nurodytų atliktų darbų realumu. AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo aktuojami kaip atlikti visi, o UAB „KRS“ tam tikrus darbus, už kuriuos AB-f „Viti“ buvo apmokėta, taip pat nurodė atliktų darbų aktuose. Pažymėjo, kad UAB „KRS“ pagal sutartį Nr. 2015/09/29-2 atlikti defektų nustatymo ir šalinimo darbai buvo netinkami finansuoti, nes šie darbai buvo deklaruoti AB-f „Viti“ pagal sutartį Nr. 2012/03/12 atliktų darbų aktuose ir apmokėti. Kadangi tam tikri darbai buvo finansuojami tiek pagal sutartį Nr. 2012/03/12, tiek pagal sutartį Nr. 2015/08/29, netinkama finansuoti dėl tų pačių darbų dvigubo finansavimo buvo pripažinta 200 859,1 Eur suma.

8. Agentūra pažymėjo, kad pirminėje pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, jog vykdant pirkimą, kurio tikslas – ištaisyti rangovo AB-f „Viti“ paliktus defektus bei užbaigti nebaigtus darbus, buvo netinkamai apskaičiuota pirkimo vertė. Perkančioji organizacija UAB „Raseinių vandenys“, negalėjusi nurodyti tikslių perkamų darbų apimčių (nebuvo aišku, kokie defektai bus nustatyti ir kokie darbai turės būti atlikti), pasirinko fiksuoto įkainio kainodaros taisykles. Tai lėmė, kad galutinė sutarties kaina turėjo priklausyti nuo atliktų darbų kiekių. Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas tiekėjo UAB „KRS“ pasiūlymas (darbų kaina – 8 111 038,57 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau –PVM)). Ši suma viršijo tiek perkančiosios organizacijos pirkimui skirtų lėšų sumą, tiek ir pirkimo vykdymo metu galiojusio tarptautinio pirkimo ribas. Pagal su laimėtoju 2015 m. gegužės 28 d. sudarytos preliminarios sutarties nuostatas, perkančioji organizacija apsibrėžė, kad pagrindinės sutartys bus sudaromos pagal turimas lėšas ir neviršys sutartos 4 324 533,2 Eur ribos.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas, konkrečiai neapibūdinęs pirkimo objekto (nenurodęs perkamų darbų kiekio), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, kadangi neaiškūs pirkimo dokumentai gali atgrasyti potencialius pirkimu susidomėjusius tiekėjus, taip pat pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą – racionaliai naudoti lėšas, nes nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galbūt nurodo didesnes pasiūlymų kainas, taip pat pažeidė VPĮ 24 straipsnio 8 dalies bei 25 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teigė, kad aplinkybę, jog pirkimo objektas nebuvo apibrėžtas pakankamai tiksliai, parodo ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis pateikti klausimai perkančiajai organizacijai.

10. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Agentūros darbuotojas atliko darbų patikrinimą vietoje ((duomenys neskelbtini)), taip pat tikrino UAB „Raseinių vandenys“ pateiktus dokumentus ir nustatė, kad dalis darbų buvo dvigubai finansuoti. Atsakovo atstovės teigimu, UAB „KRS“ turėjo tik užbaigti AB-f „Viti“ neužbaigtus darbus, bet ne taisyti defektus. Teigė, kad jeigu AB-f „Viti“ darbus atliko su defektais, tie darbai neturėjo būti aktuojami. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad pirkimo objektas turėjo būti apibrėžtas tiksliai, kadangi nė vienas tiekėjas keliuose miesteliuose negalėjo faktiškai susipažinti su atliktais ar neatliktais darbais, nes darbai buvo vykdyti po žeme.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Raseinių vandenys“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. D1-953 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal 2017–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ pareiškėjui skyrė 18 854 887 Lt (5 460 752,72 Eur) Europos Sąjungos fondų lėšų ir 2 218 222 Lt (642 441,5 Eur) valstybės biudžeto lėšų įgyvendinti projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-072 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Projektas Nr. 1). Bendrovė su AB-f „Viti“ 2012 m. kovo 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2012/03/12 (toliau – Rangos sutartis Nr. 2012/03/12) dėl Projekto Nr. 1 darbų atlikimo, rangos sutarties kaina – 17 193 816,58 Lt (4 979 673,48 Eur). Kadangi AB-f „Viti“ netinkamai vykdė minėtą rangos sutartį, Bendrovė 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukė šią sutartį. Pareiškėjas 2014 m. spalio 6 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė supaprastintą ribotą konkursą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbams pirkti (toliau – Pirkimas). 2015 m. gegužės 28 d. Bendrovė sudarė preliminariąją Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (defektų šalinimas ir darbų užbaigimas)“ sutartį Nr. 2015/05/28 (toliau – Preliminarioji sutartis) su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju UAB „KRS“. Vadovaudamasis Preliminariosios sutarties 2.1 punktu, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (duomenys neskelbtini) (defektų nustatymas ir statybos darbai) rangos sutartį Nr. 2015/08/07, kurios kaina – 1 506 262,12 Eur be PVM (1 822 577,17 Eur su PVM). Bendrovė su UAB „KRS“ 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarė Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (defektų nustatymas ir statybos darbai) rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 (toliau – Rangos sutartis Nr. 2015/09/29-2), kurios kaina 3 661 767,19 Eur be PVM (4 430 738,3 Eur su PVM). Pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. su Agentūra sudarė Projekto Nr. 2 sutartį (toliau – Finansavimo sutartis II), pagal kurią jam buvo skirta 3 577 968,77 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų finansuoti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

13. Agentūra atliko pažeidimo tyrimą dėl Projekto Nr. 2 apimtyje vykdyto Pirkimo atitikties VPĮ reikalavimams bei šio pirkimo pagrindu sudarytos Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 vykdymo ir 2017 m. birželio 14 d. nustatė pažeidimus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-115-856/2017 pripažinus, kad eksperto L. U. išvada nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog AB-f „Viti“ darbus atliko tinkamai), tyrimą atnaujino. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 307.1, 307.2, 311, 314.3.3 ir 421.11 punktais bei Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu, ginčijamu sprendimu netinkamomis finansuoti pripažino 373 473,03 Eur Projekto Nr. 2 lėšų, kurios pareiškėjui turėjo būti skirtos pagal Finansavimo sutartį II. Agentūra netinkamomis finansuoti pripažino Projekto Nr. 2 200 859,1 Eur išlaidų, nustačiusi, kad UAB „KRS“ pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 atlikti defektų nustatymo ir šalinimo darbai buvo deklaruoti AB-f „Viti“ pagal Rangos sutartį 2012/03/12 atliktų darbų aktuose ir apmokėti, t. y. tie patys darbai buvo apmokėti ir pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12, ir pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2. Atsakovas taip pat konstatavo, kad, konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto (nenurodžius perkamų darbų kiekio), buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes neaiškūs pirkimo dokumentai gali atgrasyti potencialius pirkimu susidomėjusius tiekėjus, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas – racionaliai naudoti lėšas, nes nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galbūt nurodo didesnes pasiūlymų kainas, bei pažeistos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies nuostatos. Agentūra, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį, už netinkamai apibrėžtą Pirkimo objektą pritaikė 5 procentų dydžio finansinę pataisą (172 613,93 Eur) ir iš viso netinkamomis finansuoti pripažino 373 473,03 Eur išlaidų.

14. Pacitavęs Taisyklių 421.11, 307.1, 307.2, 311 ir 314.3.3 punktų bei Taisyklių 7 priedo 6 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad Bendrovės teigimu, AB-f „Viti“ ir UAB „KRS“ iš esmės vykdė skirtingus darbus ir tik kai kuriuose darbų baruose UAB „KRS“ šalino AB-f „Viti“ atliktų darbų defektus, todėl Agentūra nepagrįstai netinkamomis finansuoti pripažino 200 859,1 Eur išlaidų.

15. Teismas nurodė, kad iš Rangos sutarties Nr. 2012/03/12 matyti, jog UAB „Raseinių vandenys“ priėmė AB-f „Viti“ 2010 m. lapkričio 24 d. pasiūlymą atlikti visus Projekto Nr. 1 sutarties „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ darbo projekto parengimo, statybos darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Vykdant Projektą Nr. 1, Agentūrai buvo teikiami mokėjimų prašymai, su kuriais teikiami ir AB-f „Viti“ atliktų darbų aktai pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12. Atliktų darbų aktus patvirtino UAB „Pro Bonus“ FIDIC inžinierius, UAB „Raseinių vandenys“ ir AB-f „Viti“.

16. Kaip teigė atsakovas, visi AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose deklaruoti darbai, atlikti (duomenys neskelbtini), buvo apmokėti, UAB „Raseinių vandenys“ nereiškė pretenzijų AB-f „Viti“ dėl atliktų darbų kokybės, o Agentūrai nebuvo pagrindo abejoti šiuose aktuose nurodytų darbų realumu.

17. Teismas pažymėjo, kad iš Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 matyti, jog UAB „Raseinių vandenys“ priėmė UAB „KRS“ 2015 m. kovo 30 d. pasiūlymą atlikti Projekto Nr. 2 sutarties „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (defektų nustatymas ir statybos darbai)“ darbo projekto rengimo, statybos darbus ir nustatyti atsiradusius defektus.

18. Agentūra teigė, kad UAB „KRS“ tam tikrus darbus, už kuriuos AB-f „Viti“ buvo apmokėta, taip pat nurodė atliktų darbų aktuose, todėl atsakovas laikė, kad UAB „KRS“ pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 atlikti defektų nustatymo ir šalinimo darbai yra netinkami finansuoti.

19. Teismas akcentavo, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog Agentūra, siekdama įvertinti, kiek tų pačių darbų buvo apmokėta pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 ir pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2, analizavo šių sutarčių atliktų darbų aktus ir duomenis pateikė lentelėje. Atsakovas taip pat vertino pareiškėjo užsakytą ir pateiktą UAB „Incorpus“ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų darbų ekspertinę išvadą.

20. Teismas pažymėjo, kad ekspertinėje išvadoje dėl Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 vykdymo yra nurodyta, jog UAB „KRS“ atliko defektų nustatymo darbų už 57 123,2 Eur, taip pat atliko defektų šalinimo (latakų, lipynių, žymėjimo ženklų įrengimo ir t. t.) darbų už 39 305,1 Eur, šiuos darbus pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 vykdė AB-f „Viti“, tačiau jie iki galo nebuvo užbaigti. Nurodė, kad UAB „KRS“ atliko naujų (dangų atstatymo, aplinkos sutvarkymo ir taip toliau) darbų už 104 430,8 Eur, šių darbų AB-f „Viti“ pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 neaktavo ir už juos atlyginimo negavo.

21. Susipažinęs su Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 atliktų darbų aktų turiniu ir ginčijamame sprendime lentelėje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad šioje lentelėje nurodyti defektų nustatymo ir šalinimo darbai (gatvės, kurioje atlikti darbai, pavadinimas, darbų kiekis, įkainis, suma), kurie įvardyti minėtuose atliktų darbų aktuose. Teismas pritarė Agentūros pozicijai, kad jeigu pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 AB-f „Viti“ nebūtų atlikusi darbų (duomenys neskelbtini), Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 atliktų darbų aktuose nebūtų nurodyti defektų nustatymo ir šalinimo darbai, t. y. tik atliktiems darbams galima nustatyti defektus ir juos šalinti.

22. Teismas nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 atlikti darbai buvo deklaruoti kaip tinkamai atlikti ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai, Agentūra šiuos darbus apmokėjo, todėl nustačiusi, jog pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 UAB „KRS“ atliko tuos pačius darbus (nustatė AB-f „Viti“ atliktų darbų defektus ir juos šalino), pagrįstai netinkamomis finansuoti pripažino defektų nustatymo ir šalinimo darbų išlaidas (200 859,1 Eur). Priešingu atveju susidarytų situacija, kai rangovui nekokybiškai atlikus darbus, už kuriuos buvo apmokėta, patirtos defektų šalinimo išlaidos būtų kompensuotos iš Europos Sąjungos projekto lėšų.

23. Teismas pažymėjo, kad Agentūra ginčijamame sprendime taip pat nustatė, jog atliekant pirkimo procedūras, buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas. Agentūra konstatavo, kad konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto (nenurodžius perkamų darbų kiekio), buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes neaiškūs Pirkimo dokumentai gali atgrasyti potencialius pirkimu susidomėjusius tiekėjus, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas – racionaliai naudoti lėšas, nes nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galbūt nurodė didesnes pasiūlymų kainas, bei buvo pažeistos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies nuostatos. Dėl VPĮ pažeidimų (netinkamai apibrėžto Pirkimo objekto) atsakovas pritaikė 5 procentų finansinę pataisą (172 613,93 Eur).

24. Pacitavęs VPĮ redakcijos, galiojusios Pirkimo metu, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 6 bei 7 punktų, 24 straipsnio 9 dalies ir 25 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad šios VPĮ nuostatos perkančiajai organizacijai įtvirtina pareigą pirkimo dokumentuose tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo objektą.

25. Teismas akcentavo, kad Supaprastinto riboto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbų pirkimui konkurso sąlygų 1.4.1 punkte Pirkimo objektas yra apibūdintas kaip vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (defektų šalinimas ir darbų užbaigimas) darbų pirkimas, o 1.4.2 punkte buvo nurodyta Pirkimo objekto specifika ir charakteristika, t. y. „darbai turi būti vykdomi pagal parengtus ir su konkurso sąlygomis pateiktus techninius projektus. Dalis techniniuose projektuose nurodytų statybos darbų jau yra atlikti (pradėti, tačiau neužbaigti). Dėl šių priežasčių prieš rengdami ir teikdami pasiūlymus, rangovai turi atvykti ir apžiūrėti statybvietes, kad galėtų įvertinti reikalingų atlikti darbų apimtį, riziką bei visas išlaidas, susijusias su tinkamu statybos darbų atlikimu. Apie susitikimo laiką bus pranešta papildomai CVPIS priemonėmis.“

26. Teismas pažymėjo, kad argumentus, jog atliekant Pirkimo procedūras buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas, Agentūra grindė tuo, jog tiekėjai buvo pateikę daug klausimų perkančiajai organizacijai (UAB „Raseinių vandenys“) dėl Pirkimo objekto, ir ginčijamame sprendime pacitavo tris tiekėjų klausimus. Agentūra nustatė, kad nepakankamai tiksliai apibrėžtą Pirkimo objektą parodo CVP IS priemonėmis pateikti klausimai perkančiajai organizacijai, t. y. tiekėjai klausia: „Nesutampa pateiktų žiniaraščių kiekiai su pateiktomis atliktų / neatliktų darbų suvestinėmis ,,Liko įrengti“. Patikslinkite ar pateikti kiekių žiniaraščiai yra teisingi“. „Žiniaraščiuose pateikti žymiai didesni kiekiai. Vertinant jau atliktus darbus, manoma, kad žiniaraštis yra skirtas visiems darbams (įskaitant jau atliktus). Jei kainą pateiksime pagal realius likusius kiekis, bet išdalinsime pagal jūsų pateiktą žiniaraštį, tuomet vieno metro kaina bus žymiai mažesnė, t. y. netiksli. Jei kaina bus pateikiama kiekiams pagal žiniaraštį, tuomet galutinė kaina išaugs. Jeigu žiniaraščiai keičiami nebus, tuomet prašome <...> Jūsų atsakymai dėl kainos pateikimo yra dviprasmiški. Jeigu jūs vertinsite pasiūlymą pagal atskirus įkainius (kaip minėjote), tuomet turi žiniaraštyje būti įvardinti visi galimi darbai ir kiekis sulygintas 1 vienetui. Jeigu jūs vertinsite visą pasiūlymą bendrai, kaip bendrą pasiūlymo kainą, tuomet mes atitinkamai suskaičiuojame vienam miesteliui kainą ir į jūsų pateiktus žiniaraščius išskaidysime kainą, bet tuomet jau aktuoti pagal atliktą faktą negalėsime, nes bus neteisinga.“ Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog perkančioji organizacija į pateiktus tiekėjų klausimus pateikė atsakymus.

27. Pareiškėjo įsitikinimu, Pirkimo objektas buvo aiškus, nes buvo pateikti aiškūs atsakymai į tiekėjų klausimus, paaiškintos pirkimo sąlygos, tiekėjai turėjo galimybę išsiaiškinti pirkimo sąlygų turinį ir pateikti pasiūlymus, tačiau teismas tokius Bendrovės argumentus vertino kritiškai. Teismas akcentavo, kad pagal nurodytas VPĮ nuostatas, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės turi būti apibūdinamos pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju Pirkimo tikslas buvo ištaisyti rangovo AB-f „Viti“ paliktus defektus ir užbaigti darbus, tačiau iš byloje pateiktų pirkimo dokumentų matyti, kad pareiškėjas nenurodė perkamų darbų kiekio, t. y. nebuvo aišku, kokie defektai jau nustatyti ir kokie darbai turės būti atlikti. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad neaiškūs pirkimo dokumentai gali atgrasyti pirkimu susidomėjusius tiekėjus, o nežinant darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galbūt nurodė didesnes pasiūlymų kainas.

28. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, jog teisiniu viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kai perkančioji organizacija turi neribotą diskreciją. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises.

29. Atsižvelgęs į tai, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, t. y. pirkimo objekto reikalavimus perkančioji organizacija turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos bei nebūtų ribojama konkurencija, teismas sprendė, kad pareiškėjui konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto, Agentūra ginčijamame sprendime pagrįstai jį pripažino pažeidus VPĮ įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei atitinkamas VPĮ nuostatas.

30. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo nustatymo, gairių (toliau – Gairės) 2.1 punkto „Skelbimas apie pirkimą ir konkurso specifikacijos“ 12 dalimi „Nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas“ (aprašymas skelbime apie pirkimą ir (arba) konkurso specifikacijose yra nepakankamas, kad galimi konkurso dalyviai ir (arba) kandidatai galėtų nustatyti sutarties dalyką), kai nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas, taikoma 10 arba 5 procentų finansinė pataisa, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

31. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog taikant Gaires ir sprendžiant dėl netinkamų finansuoti pripažintinų išlaidų yra paliekama diskrecijos teisė, tačiau nors atsakovas turi tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, išlieka galimybė vertinti, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo proporcingas padarytiems pažeidimams, todėl vien aplinkybė, kad nustatant finansinės korekcijos dydį buvo remiamasi Gairėmis, savaime nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo.

32. Teismas nustatė, kad Agentūra 5 procentų finansinę pataisą pritaikė įvertinusi tai, jog nebuvo tarptautinio susidomėjimo Pirkimu, galutinė Pirkimo sutarties kaina neviršijo tarptautinio pirkimo vertės ribų, taip pat vadovavosi proporcingumo principu. Taigi, atsakovas nustatytus pažeidimus vertino kaip nesunkius ir pritaikė mažiausią finansinę pataisą iš Gairėse nurodytų. Įvertinus pažeidimo pobūdį, t. y. tai, kad pirkimo dokumentuose buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas ir tai galėjo atgrasyti Pirkimu susidomėjusius tiekėjus, bei tai, kad tiekėjai galbūt nurodė didesnes pasiūlymų kainas, nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, teismo nuomone, pritaikyta 5 procentų finansinė pataisa yra proporcinga padarytam pažeidimui.

33. Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, konstatavo, kad jame buvo nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas ir nors sprendimo motyvai nėra pakankamai išsamūs, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimas neatitinka bendrųjų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nenustačius ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, UAB „Raseinių vandenys“ skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nebuvo priteistas.

III.

34. Pareiškėjas UAB „Raseinių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –panaikinti Agentūros 2018 m. liepos 16 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, kurioje dėl atsakovas netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 161 554 Eur dėl dvigubai finansuotų darbų ir skyrė 172 613,93 Eur dydžio finansinę pataisą dėl VPĮ pažeidimo dėl netinkamai apibrėžto Pirkimo objekto.

35. Savo poziciją Bendrovė iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tuo, jog tam tikri darbai UAB „KRS“ atliktų darbų aktuose buvo įvardinti „defektų nustatymu“ ir „defektų šalinimu“, tačiau jis nesiaiškino šių sąvokų turinio, todėl priėjo prie klaidingos išvados, kad UAB „KRS“ tik taisė AB-f „Viti“ padarytų darbų, už kuriuos AB-f „Viti“ jau buvo sumokėta, defektus. Teigia, kad iš tikrųjų „defektų nustatymu“ ir „defektų šalinimu“ buvo įvardinami ne tik defektų šalinimas, bet ir nauji darbai, kurių AB-f „Viti“ neatliko ir už kuriuos atlyginimo negavo, tačiau teismas to nevertino. Teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog visi UAB „KRS“ atliktų darbų aktuose nurodyti „defektų šalinimo“ ir „defektų nustatymo“ darbai yra AB-f „Viti“ atliktų darbų, už kuriuos Agentūra jau buvo sumokėjusi, defektų šalinimo darbai (dvigubi darbai). Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog AB-f „VITI“ ne visa apimtimi atlikdavo vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbus. (duomenys neskelbtini) nei vienoje vietoje AB-f „Viti“ nebuvo atstačiusi dangų bei sutvarkiusi aplinkos, o šiuos darbus atliko UAB „KRS“. Nors tai iš esmės nauji darbai, tačiau UAB „KRS“ aktuose jie buvo įvardinti kaip „defektų šalinimas“ Tai įrodo ir UAB „KRS“ atlikta 2015 m. anksčiau atliktų statybos darbų tyrimų ataskaita, UAB „KRS“ atlikta 2016 m. anksčiau atliktų statybos darbų ataskaita, antstolės E. R. 2016 m. rugpjūčio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. L027109 ir UAB „Incorpus“ 2018 m. balandžio 26 d. išvada.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai teismo posėdžio metu pareiškė, jog darbų atlikimo detalių nenagrinės. Iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas visiškai nesigilino į bylos faktines aplinkybes, į tai, ar iš tikrųjų UAB „KRS“ antrą kartą aktavo AB-f „Viti“ atliktus darbus. Pažymi, kad neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, ar UAB „KRS“ nedubliavo AB-f „Viti“ darbų, neįmanoma priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo dėl Agentūros sprendimo, kadangi jame yra remiamasi tuo, jog UAB „KRS“ antrą kartą aktavo AB-f „Viti“ tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus. Bendrovė pažymi, kad teismas sprendime minėjo UAB „Incorpus“ išvadą, kuria rėmėsi Agentūra, jos neneigė, tačiau ignoravo išvadas, kad UAB „KRS“ atliko naujų (dangų atstatymo, aplinkos sutvarkymo ir taip toliau) darbų už 104 430,8 Eur (įvertinus 2016 m. kainas) ir kad šių darbų AB-f „Viti“ neaktavo ir už juos atlyginimo negavo. Teigia, kad teismas, neišsiaiškinęs, ar realiai tie patys darbai buvo aktuojami du kartus, priėjo prie neteisingos išvados, jog ginčijama Agentūros sprendimo dalis dėl dvigubų darbų yra pagrįsta.

37. Bendrovė pažymi, kad teismas sprendime konstatavęs, jog Bendrovė pažeidė viešųjų pirkimų principus, nes Pirkimo sąlygose nenurodė tikslių darbų kiekių, pažeidė bendrąjį teisės principą, kad įstatymas negali reikalauti neįmanomo. Teigia, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nenurodė tikslių darbų kiekių, nes jų nežinojo ir negalėjo žinoti. Kadangi santykiai tarp Bendrovės ir AB-f „Viti“ buvo konfliktiški, AB-f „Viti“ jai neteikė visos informacijos ir pareiškėjas tiksliai nežinojo, kokius darbus iki Rangos sutarties Nr. 2012/03/12 nutraukimo AB-f „Viti“ atliko. Be to, po rangos sutarties nutraukimo praėjus daugiau nei pusantrų metų, dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų bei šulinių tiek dėl gamtinių sąlygų, tiek dėl žmonių veiksmų buvo apgadinta, tačiau apgadinimų masto pareiškėjas nežinojo. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė Pirkimo sąlygose pasirinko fiksuoto įkainio metodą ir nurodė tik orientacinius darbų kiekius. Atsižvelgęs į tai, kad tiekėjams buvo pateikti techniniai projektai ir sudaryta galimybė apžiūrėti perkamą objektą, pareiškėjas mano, kad tiekėjams buvo pateikta pakankamai informacijos apie Pirkimo objektą, jog jie galėtų pateikti pasiūlymus. Teigia, kad teismas neįvertino to, jog vienas iš Pirkimo tikslų buvo AB-f „Viti“ atliktų statybos darbų defektų nustatymas ir to, kad vykdyti viešąjį pirkimą nežinant tikslių darbų kiekių leido tiek tuo metu galioję teisės aktai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pareiškėjas akcentuoja, kad vertinant, ar vykdant orientacinių kiekių Pirkimo sąlygose nurodymas galėjo pažeisti skaidrumo principą ar tiekėjų interesus, būtina įvertinti, ar orientacinių kiekių nurodymas kliudė tiekėjams pateikti pasiūlymus ir ar kliudė perkančiajai organizacijai juos vertinti.

38. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu būtų žinojęs defektus iki Pirkimo pradžios, Pirkimo net nebūtų pradėjęs. Bendrovės nuomone, teismo sprendimo nelogiškumą įrodo ir tai, kad vienoje vietoje Vilniaus apygardos administracinis teismas teigė, jog pareiškėjas defektų kiekius turėjo nurodyti Pirkimo sąlygose, o kitoje vietoje teigė, kad defektus nustatė UAB „KRS“. Teismas pripažino, kad defektų nustatymą atliko UAB „KRS“, tačiau reikalavo, kad Bendrovė defektų kiekius būtų paskelbusi Pirkimo sąlygose iki tol, kol UAB „KRS“ juos nustatė. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, kaip įmanoma Pirkimo sąlygose nurodyti tikslius darbų kiekius, kurie bus nustatyti, vykdant Pirkimo sutartį.

39. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, jog jis yra vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, o ne statybos darbų įmonė, todėl Bendrovė neturėjo ir neturi nei specialistų, nei įrangos, kuri galėtų tinkamai vertinti statybos darbus, todėl fiziškai negalėjo įvertinti, kokius darbus atliko AB-f „Viti“, kurie iš atliktų darbų buvo su defektais ir kurie darbai buvo atlikti tinkamai. Be to, statybos darbų tinkamumo vertinimas nėra pareiškėjo kompetencija. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė ir organizavo Pirkimą, kad reikiamą kvalifikaciją turinčios statybos įmonės pačios įvertintų, kokius statybos darbus atliko AB-f „Viti“, kurie iš jų yra su defektais, o kurie be defektų, ir, jeigu dalis darbų yra su defektais, tuos defektus ištaisytų.

40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime teigė, jog perkančiosios organizacijos pažeidė viešųjų pirkimų principus, kai nurodo orientacinius darbų kiekius, tai jis turėjo įvertinti ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros metodika) 11 punkto teisėtumą. Jeigu viešojo pirkimo vykdymas, nežinant tikslių kiekių, pažeidžia lygiateisiškumo principą, tai ir Kainodaros metodikos 11 punktas, kuris sudaro sąlygas vykdyti viešuosius pirkimus, nežinant tikslių darbų kiekių, taip pat pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principą. Tokiu atveju, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Kainodaros metodikos 11 punkto prieštaravimo VPĮ 3 straipsniui, tačiau to nepadarė, taip palikdamas situaciją, kad Kainodaros metodikos 11 punktas, kuriuo vadovaudamasi Bendrovė vykdė Pirkimą, yra teisėtas, tačiau jos veiksmai yra neteisėti.

41. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

42. Agentūra savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

43. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Rangos sutartį Nr.2012/03/02 atlikti darbai buvo deklaruoti kaip tinkamai atlikti ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai, Agentūra šiuos darbus apmokėjo, todėl nustačiusi, kad pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 UAB „KRS“ atliko tuos pačius darbus (nustatė AB-f „Viti“ atliktų darbų defektus ir juos šalino), pagrįstai netinkamomis finansuoti pripažino defektų nustatymo ir šalinimo darbų išlaidas (200 859,1 Eur). Priešingu atveju susidarytų situacija, kai rangovui nekokybiškai atlikus darbus, už kuriuos buvo apmokėta, patirtos defektų šalinimo išlaidos būtų kompensuotos iš Europos Sąjungos projekto lėšų.

44. Agentūra akcentuoja, kad priešingai nei yra nurodyta apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija konkrečiai neapibūdino Pirkimo objekto ir taip neužtikrino konkurencijos bei diskriminavo tiekėjus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad Agentūra ginčijamame sprendime teisėtai pripažino ją pažeidus VPĮ įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei atitinkamas VPĮ nuostatas.

45. Atsakovo nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

46. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Agentūros sprendimo pripažinti netinkama finansuoti projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ Nr. 05.3.2-APVA-V-013-01-0029 161 554 Eur išlaidų sumą teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam paskirta 172 613,93 Eur dydžio finansine pataisa.

47. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ Nr. 05.3.2-APVA-V-013-01-0029 apimtyje vykdyto viešojo Pirkimo atitikties VPĮ reikalavimams bei remiantis šiuo Pirkimu sudarytos Rangos sutarties 2015/09/29-2 vykdymo, nustatė, kad dalis pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 atliktų darbų jau buvo apmokėti vykdant Rangos sutartį Nr. 2012/03/12, t. y. buvo nustatytas dvigubai finansuotų darbų kiekis.

48. Nustatyta, kad Rangos sutartis Nr. 2015/09/29-2 buvo pasirašyta siekiant nustatyti ir ištaisyti defektus bei užbaigti darbus, kurie buvo netinkamai atlikti ar neatlikti vykdant Rangos sutartį Nr. 2012/03-12. Visi pagal minėtą rangos sutartį Nr. 2012/03/12 Agentūrai nurodyti darbai, atlikti (duomenys neskelbtini), buvo apmokėti. Ginčo dėl to administracinėje byloje nėra. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad projekto vykdytojas UAB „Raseinių vandenys“ rangovui AB-f „Viti“ būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl (duomenys neskelbtini) atliktų darbų kokybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu nurodyti darbai pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 nebūtų buvę atlikti, atliktų darbų aktuose nebūtų nurodyti defektų nustatymo ir šalinimo darbai, o darbus atlikus su defektais, jie neturėjo būti aktuojami kaip atlikti visiškai ir tinkamai.

49. Siekdama nustatyti dvigubai finansuotų darbų faktą bei mastą, Agentūra vertino Bendrovės užsakytą UAB „Incorpus“ pateiktą ekspertinę išvadą bei Rangos sutarties Nr. 2012/03/12 bei Rangos sutarties 2015/09/29-2 atliktų darbų aktus ir padarė išvadą, kad AB-F „Viti“ atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo aktuojami kaip atlikti visiškai, o UAB „KRS“ tam tikrus darbus, už kuriuos AB-f „Viti“ buvo apmokėta, taip pat nurodė atliktų darbų aktuose. Įvertinusi aptartus įrodymus, Agentūra netinkama finansuoti dėl tų pačių darbų dvigubo finansavimo pripažino 200 859,1 Eur sumą, o informaciją, kuriose gatvėse pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 buvo atlikti defektų nustatymo iš šalinimo darbai bei kokia šių darbų vertė, nurodė ginčijamame atsakovo sprendime nurodytoje lentelėje. Nors pareiškėjas nesutinka, kad dėl dvigubai finansuotų darbų netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta 161 554 Eur suma, tačiau jokių savo nesutikimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Bendrovė taip pat teigė, kad UAB „Viti“ bei UAB „KRS“ vykdė skirtingus darbus ir tik dalyje darbų šalino AB-f „Viti “ atliktų darbų defektus, tačiau šių teiginių ji tinkamai nepagrindė. Atkreiptinas dėmesys, kad konstatavimas, jog tam tikri darbai pirmojo rangovo nebuvo atlikti, savaime nereiškia, kad tai buvo ne tie patys darbai, už kurių atlikimą rangovui jau buvo sumokėta, o nauji darbai.

50. Susipažinęs su Rangos sutarties Nr. 2015/08/29-2 atliktų darbų aktų turiniu ir ginčijamo sprendimo lentelėje pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje lentelėje nurodyti defektų nustatymo ir šalinimo darbai (gatvės, kurioje atlikti darbai, pavadinimas, darbų kiekis, įkainis, suma), kurie įvardyti minėtuose atliktų darbų aktuose. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad jeigu pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 AB-F „Viti“ nebūtų atlikusi darbų (duomenys neskelbtini), Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 atliktų darbų aktuose nebūtų nurodyti defektų nustatymo ir šalinimo darbai, kadangi tik atliktiems darbams galima nustatyti defektus ir juos šalinti. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra galima tokia situacija, kai rangovui už nekokybiškai atliktus darbus, už kuriuos jau buvo apmokėta, papildomai būtų kompensuojamos defektų šalinimo išlaidos.

51. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Taisyklių 421.11 punktu, pagal kurį įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitų Europos Sąjungos finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir deklaruotos (arba pripažintos deklaruotinomis) Europos Komisijai arba kitai tarptautinei institucijai ir kurioms apmokėti skyrus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos ir deklaruotos Europos Komisijai arba kitai tarptautinei institucijai daugiau nei vieną kartą, darytina išvada, kad 200 859,01 Eur suma už dvigubai finansuotus darbus buvo pagrįstai pripažinta netinkama finansuoti.

52. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo išvadai, kad Agentūros 2018 m. liepos 16 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalis, kurioje dėl dvigubai finansuotų darbų netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta 161 554 Eur suma, yra neteisėta ir nepagrįsta.

53. UAB „Raseinių vandenys“ taip pat nesutinka su jai paskirta 172 613,93 Eur dydžio finansine pataisa dėl VPĮ pažeidimo dėl netinkamai apibrėžto pirkimų objekto.

54. Ginčijamame sprendime Agentūra padarė išvadą, kad atliekant Pirkimo procedūras, buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas, nurodant, kad rangovas privalės nustatyti ir ištaisyti defektus bei patiesti naujus tinklus, nurodant konkrečių darbų apimčių ir kiekių. Už netinkamai apibrėžtą sutarties dalyką Bendrovei buvo pritaikyta 5 procentų dydžio finansinė pataisa nuo Pirkimo sutarties vertės, deklaruotos Agentūrai ir sumažintos netinkamų finansuoti išlaidų dėl dvigubai finansuotų darbų verte.

55. VPĮ įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes; numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Šios teisės akto nuostatos suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija pirkimo vertę privalo apskaičiuoti nustatant maksimalias mokėtinas sumas, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes.

56. Įvertinus Preliminariosios sutarties nuostatas, matyti, kad perkančioji organizacija apsibrėžė, jog pagrindinės sutartys bus sudaromos pagal turimas lėšas ir neviršys sutartos 4 324 533,2 Eur sumos.

57. Vadovaujantis VPĮ 24 straipsnio 9 dalimi, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Pagal VPĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, kuri turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose yra nurodyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, techninė specifikacija. Būtinybę tinkamai apibrėžti Pirkimo objektą nagrinėjamu atveju pagrindžia ir turėtų atlikti darbų pobūdis – jie buvo vykdyti po žeme, todėl sudarė sunkumų faktiškai susipažinti su atliktais ar neatliktais darbais.

58. Įvertinus Pirkimo dokumentus, yra akivaizdu, kad Pirkimo objektas nebuvo konkrečiai apibūdintas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos, todėl teisėjų kolegija išsamių pirmosios instancijos motyvų dėl to nekartoja. Kaip teisingai pažymėjo teismas, nagrinėjamu atveju Pirkimo tikslas buvo ištaisyti rangovo AB-f „Viti“ paliktus defektus ir užbaigti darbus, tačiau iš byloje pateiktų pirkimo dokumentų matyti, kad pareiškėjas nenurodė perkamų darbų kiekio, t. y. nebuvo aišku, kokie defektai jau nustatyti ir kokie darbai turės būti atlikti. Atsižvelgęs į tai, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, t. y. pirkimo objekto reikalavimus perkančioji organizacija turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos bei nebūtų ribojama konkurencija, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto, Agentūra ginčijamame sprendime pagrįstai jį pripažino pažeidus VPĮ nuostatas. Aplinkybę, kad Pirkimo objektas nebuvo apibrėžtas pakankamai tiksliai, patvirtina ir suinteresuotų asmenų klausimai perkančiajai organizacijai. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija ir pažymi, kad Pirkimo sąlygose tikslių darbų kiekių nenurodė, nes jų nežinojo ir negalėjo žinoti, tačiau ši faktinė aplinkybė Bendrovės neatleidžia nuo imperatyvių teisės akto nuostatų laikymosi. Nuo imperatyvių teisės aktų nuostatų laikymosi pareiškėjo neatleidžia ir tai, kad jis neturėjo ir neturi nei specialistų, nei įrangos, kuri galėtų tinkamai vertinti statybos darbus, todėl fiziškai negalėjo įvertinti, kokius darbus atliko AB-f „Viti“, kurie iš atliktų darbų buvo su defektais ir kurie darbai buvo atlikti tinkamai ar kad statybos darbų tinkamumo vertinimas nėra Bendrovės kompetencija. Pareiškėjo manymas, kad tiekėjams pateikus techninius projektus ir sudarius galimybę apžiūrėti perkamą objektą, jiems buvo pateikta pakankamai informacijos apie Pirkimo objektą, jog jie galėtų pateikti pasiūlymus, nėra niekuo pagrįsti ir atsakovo bei teismo padarytų priešingų išvadų nepaneigia.

59. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su atsakovo pozicija kad konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto, buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes neaiškūs Pirkimo dokumentai gali atgrasyti potencialius juo susidomėjusius teikėjus. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas – racionaliai naudoti lėšas, nes nežinant darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galbūt nurodo didesnes pasiūlymų kainas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad UAB „Raseinių vandenys“ pažeidė nurodytas VPĮ 24 ir 25 straipsnio nuostatas.

60. Nustatydamas pareiškėjui taikytinos finansinės pataisos dydį, atsakovas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nebuvo tarptautinio susidomėjimo Pirkimu, galutinio Pirkimo sutarties kaina neviršijo tarptautinio pirkimo vertės ribų ir vadovaudamasis proporcingumo principu, UAB „Raseinių vandenys“ pritaikė mažiausią Gairių 2.1 punkte įtvirtintą 5 procentų finansinę pataisą. Įvertinus pažeidimo pobūdį, t. y. tai, kad pirkimo dokumentuose buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas ir tai galėjo atgrasyti Pirkimu susidomėjusius tiekėjus, bei tai, kad tiekėjai galbūt nurodė didesnes pasiūlymų kainas, nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, teisėjų kolegijos nuomone, pritaikyta 5 procentų finansinė pataisa yra proporcinga padarytam pažeidimui.

61. Kainodaros metodikos 11 punktas nustato, kad fiksuotas įkainis nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios): perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties (11.1 punktas), tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui (pavyzdžiui, 1 kvadratinio metro sienų dažymui atliekant nedidelį patalpų remontą) ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio (11.2 punktas). Teisėjų kolegija neįžvelgia šios nuostatos prieštaravimo VPĮ įtvirtintam viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principui, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui negalėjo kilti abejonių dėl Kainodaros metodikos teisėtumo, todėl jis neturėjo pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Kainodaros metodikos 11 punkto prieštaravimo VPĮ 3 straipsniui įvertinimo. Pažymėtina, kad nors Kainodaros metodika suteikia galimybę nenurodyti tikslios darbų apimties, tačiau šiuo atveju pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad rangos privalės nustatyti ir ištaisyti defektus bei atlikti kitus darbus, taigi pareiškėjas nenurodė ne tik darbų apimčių bei kiekių, tačiau ir pačių konkrečių darbų, kuriuos reikės atlikti, o toks Pirkimo objekto apibrėžimas negali būti laikomas tinkamu.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nagrinėja ginčą, fiksuotą laike, ir ginčijamo administracinio akto teisėtumą bei pagrįstumą tikrina atsižvelgdamas į tuo metu, kai jis buvo priimamas, buvusią situaciją, o vėliau atsiradę įrodymai ginčijamam aktui įtakos nedaro. Tokie vėliau atsiradę įrodymai galėtų būti kitos bylos vertinimo dalykas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo 2020 m. lapkričio 17 d. pateiktus dokumentus atsisako priimti ir jų nevertina.

63. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo UAB „Raseinių vandenys“ skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino prašomą panaikinti atsakovo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. IT02 dalį bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o UAB „Raseinių vandenys“ apeliacinis skundas atmetamas.

64. Atmetus pareiškėjo UAB „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą, nėra pagrindo Bendrovei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius