Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-175-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
1A-549-175-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
S. K.
Nukentėjusysis
G. N.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-175/2011

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00151-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam S. K., vertėjai Marinai Kelinai,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 146 str. 1 d. areštu 45 paroms, pagal LR BK 145 str. 1 d. areštu 45 paroms, pagal LR BK 150 str. 1 d. areštu 60 parų. Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas – 90 parų, atliekant bausmę areštinėje.

Iš S. K. priteista 5000 Lt nukentėjusiajai G. N. neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt teismo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai atėmė žmogaus laisvę, o būtent: 2010 m. kovo mėn. 05 d. laikotarpiu nuo 16.00 iki 19.30 val. mieste, G. N. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užrakino bute Nr. 48 ir iš jo neišleido nukentėjusios G. N., taip neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo mėn. 05 d. mieste, G. N. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 iki 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas du peilius grasino jais nukentėjusiajai G. N. ją nužudyti, nusukti sprandą, nukapoti pirštus bei juos išsiųsti nukentėjusiosios mamai, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 05 d. mieste, G. N. nuomojamame lute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dviem peiliais bei kitais būdais grasindamas nukentėjusiajai G. N. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra, tuoj pat nužudyti ją, taip pat ją per prievartą girdydamas alkoholiu ir tuo atimdamas jai galimybę priešintis, liepė nukentėjusiajai nusirengti nuogai, šiai paklusus ir nusirengus, rankomis lietė jos nuogą kūną bei lytinius organus, tai yra, kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ir už LR BK 150 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti 4 metus laisvės atėmimo, už LR BK 146 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti 2 metus laisvės atėmimo, už LR BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti 1 metus laisvės atėmimo; bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., apimti ir skirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę; pilnai tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti jai iš nuteistojo 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį bausmės skyrimą, ir to išdavoje paskyrė nuteistajam aiškiai neteisingą, per švelnią bausmę, o taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą. Prokuroras teigia, kad teismas neatsižvelgė į LR BK 54 str. 2 d., 61 str. reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o dvi – nesunkių, padarymą. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Be to, teismas nepakankamai įvertino ir veikų pobūdį, padarymo aplinkybes. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas, pažeisdamas LR BK 61 str. 2 d. nuostatas ir neatsižvelgdamas į tai, kad už LR BK 150 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą numatytos bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, už LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – 1 metai laisvės atėmimo, už LR BK 146 str. 1 d. – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, S. K. paskyrė atitinkamai 60, 45 ir 45 parų arešto bausmes. Apelianto nuomone, tokios bausmės paskyrimas leidžia nuteistajam jaustis nebaudžiamam, manyti, kad net ir padarius nusikaltimą ir neprisipažinus, galima išvengti teisingos bausmės. Todėl, prokuroro nuomone, S. K. turėtų būti paskirtos griežtesnės, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu viršijančios laisvės atėmimo bausmių vidurkį.

Anot prokuroro, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji patyrė šoką, moralinę traumą. Apelianto įsitikinimu, priteista neturtinė žala savo dydžiu nėra adekvati nukentėjusiosios patirtam dvasiniam sukrėtimui, pažeminimui, išgyvenimams.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendžiu S. K. bausmės už kiekvieną nusikaltimą paskirtos nepažeidžiant LR BK 54 str. 2 d., 61 str. reikalavimų, jos tinkamai individualizuotos, tiek už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia. Teismas taip pat tinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų bei turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Prokuroro įsitikinimu, teismas, skirdamas S. K. bausmę, šių straipsnių nuostatas pažeidė. Prokuroras apeliaciniu skundu už visus S. K. padarytus nusikaltimus prašo jam paskirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai būtų viršijantys sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Prokuroras, nesutikdamas su paskirtomis bausmėmis, savo prašymą skirti laisvės atėmimo bausmes argumentuoja tuo, kad vienas iš padarytų nusikaltimų yra sunkus, o iš viso S. K. padarė tris nusikaltimus, be to, prašo atsižvelgti į nusikaltimų pobūdį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad S. K. padarė du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą. Nusikaltimai padaryti tą patį vakarą prieš vieną nukentėjusiąją. S. K. nusikaltimų padarymo metu neturėjo teistumo. Todėl jo atžvilgiu taikomos LR BK 55 str. nuostatos, numatančios, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apylinkės teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. K. tiek už nesunkių, tiek už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė arešto bausmes.

LR BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Už LR BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Už LR BK 146 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Už LR BK 150 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama arba arešto, arba laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

Taigi, apylinkės teismas nuteistajam S. K. paskyrė sankcijose numatytas bausmes. Aplinkybė, kad S. K. padarė sunkų nusikaltimą, nėra absoliuti sąlyga jam skirti laisvės atėmimo bausmę, kadangi, kaip minėta, LR BK 150 str. 1 d. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatoma ir arešto bausmė. Be to, S. K. asmenybė nėra apibūdinama neigiamai. Jis, kaip minėta, nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. S. K. nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje, turi gyvenamąją vietą. S. K. yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas, tačiau nuo 2008-03-04 priklausomybės ligų centre nesilanko, žinių apie jį neturima. S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vertinant nusikaltimų padarymo aplinkybes, pažymima, kad nukentėjusioji su S. K. buvo pažįstama, ji pati jį įsileido į butą, kurį nuomojosi iš nuteistojo mamos, nors matė, kad S. K. neblaivus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. N. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste, kuri padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje, ir galėjo gautis suimant žastą pirštų nagais, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kitų sužalojimų nekonstatuota. Nors S. K. grasino nukentėjusiajai peiliu, tačiau jokių sužalojimų jai nepadarė. Seksualinis prievartavimas pasireiškė tuo, kad jis rankomis lietė nukentėjusiosios kūną ir lytinius organus, kitų veiksmų, kuriais tenkintų savo lytinę aistrą, S. K. neatliko. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. nukentėjusiajai taip pat grasino ir dėl to, kad pastaroji buvo skolinga jo mamai už buto nuomą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d., bus pasiekti S. K. paskyrus arešto bausmę. Tai, kad nuteistasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra pagrindas jį bausti būtent laisvės atėmimo bausmėmis, juolab, kad BPK nuostatos leidžia įtariamiesiems (kaltinamiesiems) pasirinkti, kokius parodymus duoti. Parodymų davimas yra kaltinamojo gynybos priemonė.

Nepagrįstas apelianto argumentas, vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, viršijančias sankcijų vidurkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Apeliantas šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę, artimą taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga).

Nukentėjusioji G. N. teisminio nagrinėjimo buvo pareiškusi 25 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, kad ją kamuoja nerimas, nuolatinė prievartos baimė, nepilnavertiškumo jausmas, ji negali ramiai miegoti, atlikti savo darbo pareigų. Dėl to kreipėsi į šeimos gydytoją ir psichologą. Teismas, įvertinęs CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, nukentėjusiajai priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį. Nukentėjusioji G. S. dėl S. K. neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų, nerimo, baimės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl prieš ją patirto psichologinio smurto kreipėsi į šeimos gydytoją, skundėsi nerimu, baime, nemiga, dėl ko buvo nukreipta psichologo konsultacijai. Nustatyta reaktyvinė neurozė (t. 2, b.l. 40). Nukentėjusioji buvo konsultuota Psichikos sveikatos centre 2010-03-31. Pacientė į paskirtą konsultaciją 2010-04-08 neatvyko (t. 2, b.l. 41). Duomenų apie kitus jos apsilankymus pas medikus teismui nepateikta. Iš to seka, kad nukentėjusiosios psichologinė būsena pagerėjo, sunkių liekamųjų reiškinių nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nei vienam iš CK 6.250 str. 2 d. numatytų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų neturi būti suteikiamas prioritetas. Todėl be nusikalstamų veikų pasekmių, reikia įvertinti ir žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais S. K. veiksmais. Be to, reikia įvertinti ir S. K. turtinę padėtį. Jis yra vidutinio amžiaus, bedarbis, jokio turto neturi. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytas 5000 Lt neturtinės žalos dydis nėra per mažas. Juolab, kad nukentėjusioji šio teismo sprendimo neskundė, vadinasi, sutiko su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis