- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- AN2-13-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01573-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties D. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. liepos 4 d. nutarimu buvo nubausta už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje, padarymą įspėjimu, nes ji 2017 m. gegužės 28 d. apie 16.00 val. ir 2017 m. birželio 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo įrengtoje žaidimų aikštelėje kibo prie žaidžiančių mažamečių vaikų ir vijo juos iš žaidimų aikštelės, t. y. neleido vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis.Nesutikusi su Institucijos nutarimu pareiškėja D. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl nutarimo panaikinimo, tačiau teismas padarė išvadą, jog pareiškėja įspėta pagrįstai. Apeliaciniame skunde D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti. Skunde teigia, jog nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų nepasakė, kad dalyvavo apeliantės ir vaikų konfliktuose, tik liudytojas A. R. galėjo patvirtintini, jog girdėjo kaip apeliantė pavadino vaikus fašistais ir liepė dingti. Esančių namo kamerų vaizdai, kurie galimai galėjo užfiksuoti konflikto vaizdus, teismui nebuvo pateikti, tačiau jų nepateikė, nes tokios medžiagos nėra. Skunde atkreipiamas teismo dėmesys, jog pro įrengtas sūpynes D. B. nevaikšto dėl kilusio incidento kuomet vaikas metė akmenį į nugarą, o liudytojos J. J. dukra 2014 metais tyčia apmėtė jos transporto priemonę smėliu. Liudytojų, kurie yra nepilnamečių tėvai, parodymuose remiamasi tik vaikų pasakojimais, tačiau tėvai niekaip negynė vaikų interesų, nes nepateikti dokumentai, jog vaikai patyrė neva tai stresą ar dokumentai, jog buvo kreiptasi į vaiko teisių apsaugos skyrių ir/ar psichologus, nebuvo nustatinėjamas faktas ar vaikai nėra linkę meluoti, fantazuoti. Nei vienas iš liudytojų nepateikė faktų apie jiems padarytą žalą, jų turtui. Apeliantė nurodo, jog ji augina sergantį vaiką, o dėl triukšmingos aplinkos priversta ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Nors visi teigė, kad apeliantė yra konfliktiškas asmuo, tačiau nei vienas nesiėmė priemonių mažinti konflikto ribas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus atsiliepime prašoma apeliantės skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. B. veiksmuose yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymiai. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.Teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde teisės pažeidėja iš esmės nenurodo jokių motyvų, susijusių su jos kalte padarius nusižengimą. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad asmuo viso proceso metu neigė padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, paaiškindama, jog namo kieme vaikai kelia triukšmą, kuris girdisi jos bute. Kadangi augina sergantį savo vaiką, bando vengti vaikų keliamo triukšmo, rašo raštus dėl sūpynių, kurios anot jos ir yra konfliktų priežastis, tvirtino, jog surašytame protokole nurodytomis datomis vaikų kieme nebuvo, ji prie jų nekibo ir niekada nekimba. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija teismo buvo motyvuotai atmesta. Tam, kad ši situacija būtų tinkamai ir teisingai įvertinta, teismas betarpiškai išnagrinėjo bylą, apklausė su įvykiais susijusius liudytojus, juos ištyrė ir padarė išvadas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. Š., A. R., J. J. nurodė, jog būtent pareiškėja yra konfliktinio būdo asmuo ir priešingai nei ji pati neigia, varo vaikus iš kieme esančios žaidimų aikštelės, sūpynių, kalba netinkamo turinio teiginius vaikams, o šie visa tai perpasakoja savo tėvams. Užtikrinant teisingą procesą ir siekiant nustatyti objektyviąją tiesą šioje byloje teismas apklausė liudytojais ir V. S. bei V. G., tačiau šių liudytojų parodymų analizė nei paneigė, nei patvirtino D. B. versiją. V. S. paaiškinimai įvertinti visų surinktų įrodymų visumoje ir tai, kad jis telefonu paskambinęs girdėjo vyro balsą lauke grasinant, patvirtina, jog vykusiame konflikte dalyvavo ir suaugęs asmuo. V. G. patvirtino, jog atėjusi apžiūrėti apeliantės buto, prie sūpynių matė dvi mergaites, jos jai parodė liežuvį, tačiau mano, jog galbūt jos tik apsilaižė ir liežuvio nerodė. Liudytojų G. Š., A. R., J. J. parodymais nėra pagrindo abejoti, liudytojai perteikia vaikų nurodytas aplinkybes, tai, kad apeliantė juos veja iš žaidimo aikštelės, bara ir tokiu būdu gąsdina, ir nors patys visame tame nedalyvavo, tačiau šias faktines aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl teismas pagrįstai neturėjo pagrindo jais abejoti. Be to, Institucijos atstovė N. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog vienu metu apeliantė su pažeidimu sutiko, prašė neskirti jai piniginės baudos, tačiau dėl nežinomų aplinkybių dabar savo kaltę neigia ir nenori suvokti savo daromo neigiamo poveikio vaikams. Liudytoja teigė, kad tas pats buvo ir 2014 metais. Taigi D. B. elgesio modelį ir galimai ne vieną tokį atvejį matė vaikai, kurie išeina žaisti į žaidimų aikštelę, kas patvirtina, jog jiems akivaizdžiai buvo sukeliamas tam tikro pobūdžio stresas, nemalonūs pojūčiai ir neigiama situacija kuomet jie (vaikai) yra vejami iš jų žaidimo zonos, vien tam, kad nebūtų neva tai jų sukeliamo triukšmo. D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Analizuojant skundo turinį, argumentai dėl vaikų būsenos ir galimos žalos jiems bei turtui, nesant atitinkamai tai patvirtinančių dokumentų nusižengimo kvalifikavimo prasme neturi reikšmės, vaikų būsena ir ją patvirtinančios aplinkybės nustatytos bylos medžiaga, ištirtos ir įvertintos, patikimumu ir teisingumu neabejotina, todėl nėra pagrindo sutikti su skundu ir bylą vertinti priešingai nei įvertino Institucijos pareigūnas ar apylinkės teismas. Argumentai dėl žalos turtui kaip jau paminėta teisinės reikšmės šio nusižengimo kontekste neturi, apie tai nebuvo nurodyta ir liudytojų parodymuose, nėra gauta ir nusiskundimų bei pretenzijų šiuo požymiu iki procesinio sprendimo priėmimo momento ar realizuojant apeliacijos teisę proceso šaliai. Teismo vertinimu, procesinių ir teisinių klaidų nusižengimo kvalifikavimo ir nuobaudos skyrimo procese nepadaryta, nors kaltę apeliantė ir neigia, tačiau padaryto nusižengimo sudėtis įrodyta bylos medžiaga, D. B. paskirta švelniausia nuobauda, todėl nei proporcingumo, nei teisingumo principai šiuo nagrinėjamu atveju nepažeisti bei nenustatyti pagrindai tenkinti D. B. skundą.Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.