Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įgaliotam atstovui Mindaugui Joteikai,

išnagrinėjęs E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. dėl to, kad 2013-05-31 atlikus žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo matuojama žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juosianti medinė tvora ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą konstatuota, kad minėto žemės sklypo savininkai savavališkai užėmę valstybinės žemės dalį ties (duomenys neskelbtini) gatve – 13 m². Taip pat nustatyta, kad tvora pastatyta žemės sklypo Nr.124, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ dalyje. Užimamo žemės sklypo Nr. 124 plotas - 1 m².

Apklaustas teisme E. B. nepripažindamas pažeidimo ir teigdamas, jog nėra padaręs pažeidimo, paaiškino, kad jo tvora stovi valstybinėje žemėje, tačiau yra rengiamas pertvarkymo projektas, sodo bendrija su tuo sutinka, o jis viską stengiasi sutvarkyti teisinais būdais. Vėliau gi nurodė, jog jis negali patvirtinti, jog jo tvora stovi valstybinėje žemėje, nes nėra specialistas, o šią aplinkybę turi tvirtinti specialistai. Taip pat nurodė, jog, kuomet buvo statoma tvora, aplinkybė, kad yra užimta valstybinė žemė, nebuvo žinoma, viskas paaiškėjo praėjus dvejiems metams po tvoros pastatymo, kuomet pradėjo eiti komisijos ir buvo pradėta matuoti žemės sklypą, pažymėdamas, jog kas kart išmatavimai būdavo vis kitokie. Prašo nebausti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Prašė vadovautis jo teismui pateiktu raštišku paaiškinimu.

Iš teismui pateikto E. B. rašytinio atsiliepimo seka, kad ginčai dėl jam ir jo žmonai R. B. priklausančio žemės sklypo ribų vyksta nuo 2008 metų. Pradedant 2008 metais, buvo nuolat atliekami patikrinimai, o patikrinimo aktų išvados buvo skirtingos. Atlikus pakartotinius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus 2008-05-30 žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei jo ribos įbraižytos į kadastro žemėlapį. 2008-11-17 VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu buvo pateikta komisijos, sudarytos Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2008-10-30 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta jo ir gretimų žemės sklypų savininkų savavališkai užimtos valstybinės žemės faktas, žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir E. B. bei R. B., buvo įspėti dėl atsakomybės pagal LR ATPK 45 str. ir įpareigoti per 1 mėnesį atlaisvinti savavališkai užimtą žemę, savininkams pasiūlyta išspręsti ginčą taikiai bei kolektyviai kreiptis į kadastrinius matavimus atliekančias įmones, kad būtų atlikti tarpusavyje suderinti visų žemės sklypų kadastriniai matavimai, o neišsprendus ginčo kreiptis į teismą. Kadangi vykstant matavimams skyrėsi savavališkai užimtos valstybinės žemės dydis ir teikiamos išvados buvo skirtingos, siekiant išsiaiškinti realią padėtį, jis su R. B. 2012-09-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, t.y. nusipirkti užimtos valstybinės žemės dalį. Laukiant atsakymo dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, t.y. nusipirkti užimtos valstybinės žemės dalį, 2013-05-13 jie gavo pranešimą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2013-05-31 9.30 val. atvyks patikrinti sklypo Nr. 116, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, faktinį naudojimą. Vis belaukiant atsakymo dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jie 2013-05-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė raštą „Dėl prašymo nukelti terminą“ 3 mėnesiams, tikėdamiesi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateiks atsakymą dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau toks atsakymas gautas nebuvo, o neatsižvelgiant į nieką, 2013-10-24 jis gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštą atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Taip pat nurodo, kad po 2013-05-27 rašto išsiuntimo „Dėl prašymo nukelti terminą“ 3 mėnesiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius jiems nieko neatsakė ar įvyks patikrinimas ar neįvyks, o patys jie 2013-05-31 patikrinime nedalyvavo ir jo nematė, kad jis butų vykęs šalia jiems priklausančio sklypo ribų. Taip pat nurodo, jog po 2013-10-29 kreipimosi į įvairias Institucijas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus neteisėtų veiksmų“ buvo sukviesti visų suinteresuotų sklypų savininkai, kurio metu buvo nutarta tikslinti klaidingai pamatuotus sklypus, o ištaisius padarytas klaidas bei patikslinus 124 sklypo matavimus, jis turės galimybę baigti rengti jam priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l. 46-56).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Mindaugas Joteika paaiškino, kad žėmės naudojimo patikrinimas buvo atliktas teismui grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai trūkumams pašalinti. Vykdant 2013-02-12 teismo nutartį, vadovaujantis VĮ Registrų centro įregistruotais duomenimis bei E. B. žemės sklypą juosiančia medine tvora, buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas pažeidimas. Byloje esantys duomenys patvirtina padarytą pažeidimą, mano, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas E. B. yra surašytas pagrįstai, kadangi jis savo veiksmais sumažino valstybinės žemės naudojimo plotą tiek visuomenės poreikiams, tiek aplinklinių kaimynų poreikiams. Prašo E. B. pripažinti padariusiu pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d., ir jam skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

2013-02-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 1 apylnkės teismo 2012-11-26 nutarimą, kuriuo E. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta motyvuojant tuo, kad yra suėję ATPK 35 str. 1 d. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui tirti iš naujo. Teismas pažymėjo, jog ATPK 45 str. 1 d. numatytas administracinės teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, aplinkybė, kad 2008 metais buvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo nustatymo procesas, bet neužbaigtas priimat sprendimus dėl atsakomybės taikymo tokiems pažeidimams esant, negali sudaryti situacijos, kad po to šis trunkamas pažeidimas toliau galėtų būti tęsiamas ir nebaudžiamas neribotą laiką (b.l. 83-85).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo 2013-05-31 aktu Nr (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad patikrinus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyr. specialistas Z. V., 2013-02-12 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu (paminėtame patikrinimo akte nurodytas pagrindas – „Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nutarties pagrindu“, laikytinas rašymo apsirikimu) matavo žemės sklypą, juosiantį medine tvora, ir nustatė, kad žemės sklypo savininkai savavališkai yra užėmę valstybinės žemės dalį ties (duomenys neskelbtini) gatve – 13 m². Taip pat nustatyta, kad tvora pastatyta žemės sklypo Nr.124, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ dalyje. Užimamo žemės sklypo Nr. 124 plotas - 1 m². (pridėtos medžiagos lapas 4). Pridėta situacijos schema patvirtina akte nurodytas aplinkybes. Schema, t.y. matavimo duomenys, nustatyti patikrinus žemės sklypą vietovėje 2013-05-31, pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „Topcon“ GRS-1 (pridėtos medžiagos lapas 5).

Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio R. B. ir E. B., plotas yra 0,0583 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įrašas galioja nuo 2008-08-30. Įregistravimo pagrindas – Pirkimo – pardavimo sutartis 2004-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8).

Iš 2013-05-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pranešimo matyti, kad R. ir E. B. informuojami, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistai atvyks patikrinti žemės sklypų Nr. 116, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, faktinį naudojimą, nurodoma, kad siekiant detaliau išanalizuoti situaciją, savininkai kviečiami 2013-05-31 09.30 val. prie žemės sklypo Nr. 116, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje (pridėtos medžiagos lapas 14).

Iš R. ir E. B. 2012-09-20 prašymo „Išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, adresuoto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, matyti, kad šiuo pateiktu prašymu pareiškėjai planavimo tikslą ir žemės sklypo formavimo būdą nurodo - „Nusipirkti valstybinės žemės ~ 13 kv.m (~ 0,0013 ha) prie žemės sklypo Nr. 116 (adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Valstybinė žemė ribojasi su žemės sklypu Nr. 116 nuo kelio pusės viena kraštine – 0,60 cm, kita kraštine – 0,55 cm., vadovaujantis schema <...> Dėl valstybinės žemės užėmimo. Tvora buvo pastatyta per klaidą valstybinės žemės ribose. Kelio pločio užtenka, dvi mašinos prasilenkti laisvai gali. Sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas neprieštarauja <...>“ (pridėtos medžiagos lapas 15).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad E. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, kadangi jis savavališkai užėmė valstybinę žemę bei privačios žemės sklypo dalį. E. B. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklaustas teisme neneigė aplinkybės, kad jo tvora stovi valstybinėje žemėje, tačiau nurodė, jog yra rengiamas pertvarkymo projektas. Jo nurodytos aplinkybės, jog atliekami matavimai kiekvieną kartą būdavo skirtingi, o valstybinės žemės užėmimo faktas paaiškėjo praėjus dvejiems metams po tvoros pastatymo, kuomet pradėjo eiti komisijos ir buvo pradėta matuoti žemės sklypą, atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina, juolab, jog ir pats E. B. nurodė, kad jo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruoti 2008-05-30. Taigi akivaizdu, jog atliktais kadastriniais matavimais, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre, buvo nustatytos tikslios šio sklypo ribos, kurios neabejotinai buvo žinomos ir sklypo savininkui E. B.. E. B. nepateikė teismui duomenų, jog dėl jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų būtų kilęs teisminis ginčas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad tvora stovi ant ne E. B. priklausančios žemės, o šia tvora yra užimama dalis valstybei bei privačiam žemės sklypo savininkams, todėl nepriklausomai nuo to, kada ši tvora pastatyta (užimta dalis žemės), kas ją pastatė, kokiu būdu, už šį pažeidimą atsakingas būtent pats savininkas. E. B. nurodoma aplinkybė, jog jis 2012-09-20 pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, t.y. dėl užimtos valstybinės žemės pirkimo, tik patvirtina, jog E. B. žinojo, jog valstybine žeme bei privataus žemės sklypo dalimi jis naudojasi savavališkai, o net ir esant pakartotiniems patikrinimams, tvoros šalinimo procesai nebuvo atlikti nuo pat tvoros pastatymo momento iki 2013-05-31 žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo. E. B. nurodoma aplinkybė, jog 2013-05-31 patikrinime jis nedalyvavo ir nematė, kad būtų vykęs šalia jiems priklausančio sklypo ribų tikrinimas, taip pat atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina, nes apie tokį patikrinimą, t.y. dėl žemės sklypo faktinio naudojimo, R. ir E. B. buvo informuoti 2013-05-13 pranešimu (pridėtos medžiagos lapas 14), į ką atsiliepdami, jie 2013-05-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė raštą dėl prašymo nukelti terminą 3 mėnesiams. R. B. nedalyvavimas, vykstant žemės sklypo faktinio naudojimo patikrinimui, nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia, o net ir nesulaukus atsakymo į pateiktą prašymą, jis, kaip rūpestingas turto savininkas ir kuriam yra žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, privalėjo pats domėtis patikrinimu ir jame dalyvauti, juolab, jog apie tokį patikrinimą jis buvo informuotas. Iš Žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad Institucijos vyriausiasis specialistas nustatė, jog žemės sklypas yra aptvertas tvora nesilaikant suformuotų kadastrinių matavimų, tuo E. B., kaip žemės sklypo savininkas, savavališkai užėmė valstybinės žemės dalį ties (duomenys neskelbtini) gatve – 13 m² bei žemės sklypo Nr.124, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ dalyje, kurio užimamo žemės sklypo Nr. 124 plotas - 1 m². Tai patvirtina specialisto sudaryta žemės sklypo schema. Teismas neturi pagrindo netikėti Institucijos specialisto nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes jis (Z. V.) atliko savo darbines funkcijas, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Abejoti jo kompetencija, nustatant faktiškai naudojamo sklypo ribų linijų ilgius ir savavališkai užimtos žemės plotą, taip pat nėra pagrindo. Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytos pažeidimo faktinės aplinkybės taip pat patvirtinamos administracinio teisės pažeidimo protokolu. Duomenų, jog ginčijamą žemės sklypo dalį R. B. valdo teisėtai, byloje nepateikta, jų nepateikė ir pats R. B.. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad valstybinės žemės dalis būtų perleista R. B. kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu (valstybinės žemės disponavimas ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius ir kt.). Kaip ir minėta ankščiau, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. R. B. teismui nepateikė duomenų, jog dėl jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų yra kilęs teisminis ginčas, o jo nurodytos aplinkybės, jog patikslinus kito savininko (R. M.) žemės sklypo matavimus jis baigs rengti jiems priklausančios žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, šį veiksmą nurodant į ateitį, atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina. Pažymėtina ir tai, jog ir šiuo metu R. B. užimama žemė yra valstybine bei dalis privačios žemės ir nėra skirtumo, jog yra rengiamas pertvarkymo projektas, o sodų bendrija su tuo sutinka. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas žemės sklypo savininku, savavališkai užėmė valstybinę žemę bei privačios žemės sklypo dalį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. 7 p. reikalavimą, numatantį, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Motyvuojamoji dalis

R. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Kiekvienos teisinės sankcijos taikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į R. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto pažeidimo pavojingumą. R. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra grubus ar piktybinis, nesukėlė sunkių padarinių ir neapsunkino pažeidimo tyrimo, o pažeidėjo subjektyvi nuomonė dėl padaryto pažeidimo, negali būti laikoma atsakomybės vengimu. Įvertinus minėtas aplinkybes, savavališkai užimamos žemės dalį, kuri nėra žymiai didelė bei pažeidėjo asmenybę, darytina išvada, kad individualizuojant skiriamą nuobaudą, yra pagrindas manyti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir skiriant pažeidėjui švelnesnę nuobaudą

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 straipsniais, teismas, -

nutaria:

E. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., ir, pritaikius ATPK 30¹ str., skirti jam 300 Lt dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁸ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.