Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-05-13 · Byla Nr. BIK-258/2025

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-13
Bylos Nr.
BIK-258/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas
Nuteistasis
M. K.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1631/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05153-2021-2
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. K. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo (dėl BK 76 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies) palikta nepakeista, ir vadovaujantis BK 76 straipsnio l dalimi, o dabar jau ir šio straipsnio 2 dalimi (paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis), atleisti M. K., nuo jam paskirtos galutinės 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, M. K. paskirti švelnesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 300 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) sankcijose numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad M. K. buvo neteisingai paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalį ir 76 straipsnį), o apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė. Teismai privalėjo vertinti BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę, nes M. K. diagnozuotų ligų dalis yra priskiriamos nepagydomoms ligoms, dėl to realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas turės neigiamą įtaką ligų eigai, sveikatos būklei, bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi M. K., dėl širdies patologijos, kairės kojos kelio ir stuburo patologijos reikalingos specialios sąlygos. Teismai realiai neįvertino M. K. diagnozuotų sunkių ir nepagydomų ligų simptomų, kaip jie pasireiškia, kaip privalo būti gydomi, kokios pasekmės dėl jų netinkamo gydymo gali kilti bei ar toks gydymas realiai gali būti suteiktas įkalinimo įstaigoje. Teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai nevertino, jog ankstesnes nusikalstamas veikas M. K. padarė veikiamas narkotinių medžiagų, o dabar - narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų nebevartoja, pakeitė gyvenimo būdą, savanoriauja, dirba ir išlaiko šeimą, rūpinasi mama, kurios globėju yra paskirtas. Teismai nevertino M. K. sveikatos būklės BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, dėl to jam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, paskyrė galutinę 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri sukels neproporcingus ir neatitaisomus padarinius ne tik jo šeimai, bet ir jam.