Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-03 · Administracinė byla Nr. I-4878-811/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
I-4878-811/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05592-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-4878-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05592-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1.; 1.15.2.; 1.15.2.3.2.; 1.15.2.1.1.;1.15.2.2; 3.21.

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui M. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. B. su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti po 100 eurų už kiekvieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. praleistą dieną neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas su 2-5 asmenimis, jam likdavo tik apie 0,5 kv. m. ploto. Dėl vietos trūkumo kamerose, pareiškėjui tekdavo valgyti atsistojus, be to, tarp suimtųjų tvyrojo įtampa dėl laisvo ploto, nes ne visada užtekdavo vietos visiems išlipti iš lovų, nebuvo vietos sėdėti ir valgyti prie stalo. Pareiškėjas pažymi, kad kamerose trūkdavo inventoriaus, spintelė buvo tik viena, nebuvo veidrodžio. Kamerose buvo išdaužyti langai ar sulaužyti langų rėmai, buvo drėgna. Virš klozeto būdavo pelėsio ir juodų dėmių, nuo sienų bei lubų krisdavo atsilupę dažai bei tinkas. Pareiškėjo vertinimu, dėl nurodytų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Po laikymo Lukiškių TI-K ir visų neigiamų išgyvenimų atsirado emocinė depresija, pablogėjo sveikata, sutriko pareiškėjo visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, todėl pareiškėjas mano, kad jam turi būti priteista po 100 eurų už kiekvieną dieną praleistą Lukiškių TI-K neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 8-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015-11-23 dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad pareiškėjo M. B. skundžiamuoju laikotarpiu kalinimo sąlygos dalyje laikotarpio atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Pažymėjo, kad stalai kamerose pagaminti vadovaujantis protingumo principais, nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas. Standartinėse kamerose stalai pagaminti su dviem pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą. Tai reiškia, kad kameroje, kurios plotas yra apie 8 kv. m ir apgyvendinti 4 žmonės, joje visi gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę – dviese prie stalo, dviese ant lovų prie spintelės. Be to, nurodė, kad šiuo metu Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Teigia, kad būtina, įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Taip pat paaiškino, kad kalinčių asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiais sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, t.y. delikto.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus. Tuo pačiu nurodė, kad jis nepraleido termino skundui paduoti, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. vasarą iš kitų nuteistųjų.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b.l. 8-18), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2007-01-04 iki 2012-11-06, tačiau iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, jog šiame laikotarpyje pareiškėjas iš įstaigos buvo išvykęs ne vieną kartą: 2007-01-16 - 2007-01-23 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-01-30 – 2007-02-13 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-03-06 – 2007-03-13 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-03-27 – 2007-03-29 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-04-24 – 2007-05-04 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-05-15 – 2007-05-17 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-05-29 – 2007-06-05 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-06-19 – 2007-06-26 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-07-19 – 2007-07-19 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-08-30 – 2007-09-06 išvyko į Prienų areštinę, 2007-09-11 – 2007-09-18 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-10-16 – 2007-10-23 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-11-20 – 2007-11-22 išvyko į Alytaus areštinę, 2007-12-18 – 2007-12-20 išvyko į Alytaus areštinę, 2008-01-08 – 2008-01-17 išvyko į Alytaus areštinę, 2008-02-01 – 2008-03-06 išvyko į Pravieniškių pataisos namus, 2008-03-12 – 2011-12-02 išvyko į Pravieniškių pataisos, 2011-12-06 – 2012-01-31 išvyko į Alytaus pataisos namus, 2012-02-01 – 2012-02-22 06 išvyko į Klaipėdos areštinę, 2012-02-28 – 2012-03-06 išvyko į Alytaus areštinę, 2012-03-13 – 2012-06-19 išvyko į Alytaus pataisos namus, 2012-06-26 – 2012-10-16 išvyko į Alytaus pataisos namus, 2012-10-17 – 2012-10-31 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2012-11-06 išvyko į Alytaus pataisos namus. Taigi ginčui aktualus laikotarpis nuo 2007-01-04 iki 2012-11-06, o ne 2006-01-01-2012-12-31, kaip teigia pareiškėjas skunde teismui.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašo pareiškėjo reikalavimams dėl ginčijamu laikotarpiu - nuo 2006-01-04 iki 2012-12-31 padarytos neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nes į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2015-11-23.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo 2012-11-06 ir skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo turėjo teisę pateikti iki 2015-11-06, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2015-11-23 (b. l. 4) – praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinę žalą patirtą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31.

Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjui 2016-01-19 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 167), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl senaties termino atnaujinimo. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jo nurodomų galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo nurodomus teisių pažeidimus. Priešingai, pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo sveikata, bei visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgūdžiai ir pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai. Todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Aplinkybė, jog pareiškėjas atvykęs į Lukiškių TI-K nežinojo koks plotas jam priklauso pagal teisės aktų reikalavimus nėra svarbi nagrinėjamu atveju. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Jokių kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, pareiškėjas nenurodė, teismas, pagal pareiškėjo pateiktą skundo turinį, tokių priežasčių taip pat neturi pagrindo nustatyti.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, teismas taiko trejų metų ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31 jam padarytą neturtinę žalą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė