Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r., administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2012-11-06 apie 11.15 val. G. L. dirbdamas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo užsiima išvežiojamąja prekyba, gabenosi 18 vnt. vyno „Natascha“, tris butelius vyno „Vėtra“, kurių alkoholio koncentracija yra 18 procentų bei du butelius degtinės „Gintarinė“, kurios alkoholio koncentracija 40 procentų, nors pagal leidimą gali prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procentų bei nepateikė įsigijimo dokumentų. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. L. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad alkoholinius gėrimus laikė po sėdyne savo asmeniniams reikalams, neturėdamas tikslo parduoti. Jo atstovas advokatas L.Zubanovas prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti motyvuodamas tuo, kad nėra pažeidimo sudėties bei subjektas neatitinka LR Administracinių teisės pažeidimo 164 str. 3 d. įstatymo imperatyviai nurodyto subjekto – darbuotojo, nes jis yra savininkas.

LR Administracinių teisės pažeidimo 164 str. 3 d. numato prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą, kuris užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kadangi ši norma yra blanketinė, institucija, surašiusi protokolą nukreipė į Alkoholio kontrolės įstatymą ir nurodė, kad pažeistas minimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2012-11-06 apie 11.15 val. G. L., užsiimančio išvežiojamąja prekyba automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo rasta 18 vnt. vyno „Natascha“, 3 vnt. vyno „Vėtra“, kurių alkoholio koncentracija yra 18 procentų bei 2 vnt. degtinės „Gintarinė“, kuriems administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. G. L. ginčija tik faktą, kad jis minėtą alkoholio kiekį laikė sau, be tikslo parduoti be to teismui pateikė įsigijimo dokumentą, kuriame nurodyta, kad 2012-06-25 buvo įsigyti 12 vienetų spiritinio vyno „Natcha“ 18 procentų alkoholio koncentracijos (b.l.15).

Alkoholio kontrolės įstatymo (bylai reikšminga 2012-06- 21 įstatymu Nr. XI-2103 (nuo 2012 09 01) (Žin., 2012, Nr. 78-4025) redakcija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus, šio Įstatyme 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (žr., 2004 m. sausio 26 d. nutarimą) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą.

AKĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (2 punktas).

Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog 2012-11-06 apie 11.15 val. Patikrinimo metu G. L., užsiimančio išvežiojamąja prekyba automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo rasta 18 vnt. vyno „Natascha“, 3 vnt. vyno „Vėtra“, kurių alkoholio koncentracija yra 18 procentų bei 2 vnt. degtinės „Gintarinė“, jis neturėjo ir nepateikė teisinę galią turinčių šio gėrimo įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pažymėtina, kad teismui buvo pateiktas 2012-06-25 kvitas dėl 12 vienetų spiritinio vyno „Natcha“ pirkimo, tačiau buvo rasta ne 123 butelių,. O 18, be to dar buvo rasta ir 3 vnt. vyno „Vėtra“, kurio alkoholio koncentracija yra 18 procentų bei 2 vnt. degtinės „Gintarinė“.

Atsižvelgdama į tai teismas konstatuoja, kad institucija, surašiusi protokolą pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokiais veiksmais pažeidė AKĮ 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Nors G. L. nurodo, kad alkoholinis priklausė jam, jog alkoholiu nebuvo prekiaujama, teismas pažymi, kad šios nurodytos faktinės aplinkybės paties pažeidimo kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi, į tokių faktinių aplinkybių visumą gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl skirtinos sankcijos dydžio.

Kaip matyti iš pirmiau minėtų AKĮ nuostatų, jose ūkio subjektams nustatytas draudimas parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančius alkoholinius gėrimus, taigi, pati pažeidimo sudėtis yra formali. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už atitinkamus AKĮ nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Pažymėtina, jog ūkio subjekto teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Nors G. L. nurodo, kad aptariamas butelis buvo rastas ne prekybai skirtoje transporto priemonės dalyje, o po sėdyne, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo traktuoti, jog aptariama transporto priemonės dalis nelaikytina prekybos vieta AKĮ prasme.

Taip pat pažymėtina, kad atmestinas teiginys dėl to, kad G. L. yra netinkamas subjektas, nes jis nėra darbuotojas – šiuo atveju pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užsiima išvežiojamąja prekyba ir pats vairuoja automobilį, iš kurio prekiaujama, ir tai, kad jis nėra sudaręs darbo sutarties ir vairuoja transporto priemonę, kurioje yra įrengta parduotuvė, be to yra įmonės savininkas, neeliminuoja jo atsakomybės kilimo pagrindų, nes jis yra tiek darbuotojas, tiek savininkas.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietos) AKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamos veikos buvimą įrodo: 2012-11-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-2108205-12, G. L. paaiškinimas, paėmimo protokolas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažįstama, kad G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama: alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad G. L. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalies sudėtį - prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto pažeidimo prisipažino, dėl jo padarymo gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, G. L. skirti administracinę nuobaudą – 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) baudą be alkoholinių gėrimų konfiskavimo.

Informuoti G. L., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skiri baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliaus kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Informuoti G. L., jog sumokėjus baudą 40 dienų laikotarpyje, įmokos kvitą privalo pateikti teismui, o sumokėjus vėliau – institucijai, kontroliuojančiai nutarimo vykdymą, tai yra Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.