- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- N1-115-795/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Ušinskienei, kaltinamajam G. J., jo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei, atstovei pagal įstatymą L. J., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui A. V., nukentėjusiajam A. V. (A. V.), jo įstatyminei atstovei O. V., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aštuonių klasių išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
2010 m. liepos 25 d., apie 17.30 val., prie vaikų darželio – mokyklėlės „Versmė“, Kalnupės g. 6, Klaipėdos m., pareikalavo mažamečio A. V. atiduoti megztinį, suėmė A. V. už megztinio ir apie tris kartus papurtė, bei pagrasino, kad A. V. megztinio neatidavus, jis A. V. sumuš. A. V., išsigandęs grasinimo, megztinį atidavė G. J.. Tokiu būdu, G. J. pagrobė A. V. motinai O. V. priklausantį 200 Lt vertės megztinį.
Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. liepos mėnesį, prie darželio „Versmė“, esančio Kalnupės g. 6, Klaipėdoje, su J. Z. važinėjosi dviračiais. G. J. pamatė nukentėjusįjį A. V., apsivilkusį “Nike” megztinį. Jis paprašė duoti megztinį pasimatuoti. A. V. megztinio nedavė. G. J. liepė nebijoti, pažadėjo megztinį pasimatuoti ir grąžinti. A. V. savo noru atidavė jam megztinį. Apsimovęs A. V. megztinį sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Kitą dieną į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir nurodė grąžinti megztinį. Megztinį atidavė policijos pareigūnams. Įrodymų tyrimo pabaigoje G. J. prisipažino, jog grasino nukentėjusįjį A. V. sumušti, jei šis neduos savo megztinio ir purtė jį už suėmęs už megztinio.
Motyvuojamoji dalis
Šiuos savo parodymus kaltinamasis G. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 55-57).
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 17.30 val., su draugais N. P. ir A. T. žaidė prie mokyklos - darželio „Versmė“, Kalnupės g. 6, Klaipėdoje. Prie jų dviračiais privažiavo kaltinamasis ir kitas vaikinas. Kaltinamasis pareikalavo, kad A. V. nusivilktų megztinį ir duotų pasimatuoti. A. V. megztinio nedavė, todėl kaltinamasis priėjo arčiau ir pagrasino, kad sumuš, jeigu jis neatiduos megztinio. Po to kaltinamasis suėmė jį už megztinio ir ėmė purtyti. A. V. išsigando, nes kaltinamasis buvo vyresnis ir su draugu, todėl nusivilko savo sportinį megztinį „Nike“ ir padavė jį kaltinamajam. Kaltinamasis apsivilko jo megztinį, ant viršaus savąjį ir nuvažiavo.
Liudytoja O. V. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., apie 18.00 val., sūnus A. V. grįžo į namus ir papasakojo, kad kieme nepažįstamas vaikinas pareikalavo atiduoti megztinį, suėmęs už megztinio kelis kartus papurtė ir pagrasino, kad sumuš, jei sūnus neatiduos megztinio. Sūnus paaiškino, kad išsigando to vaikino ir atidavė megztinį. Pagrobto megztinio vertė 200 Lt. 2010 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato patalpose atpažino iš sūnaus pagrobtą megztinį. Megztinis jai grąžintas.
Liudytojas N. P. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d., su draugais A. V. ir A. T. žaidė prie mokyklos darželio „Versmė“, Kalnupės g. 6, Klaipėdos m. Prie jų dviračiais privažiavo kaltinamasis ir J. Z.. Kaltinamasis priėjo prie A. V. ir paprašė duoti pasimatuoti megztinį. A. V. atsakė, kad megztinio neduos. Kaltinamasis priėjo prie A. V. arčiau ir grasinančiu balso tonu pasakė, kad sumuš A. V., jei šis neduos megztinio. Kaltinamasis suėmė A. V. už megztinio ir ėmė purtyti. A. V. išsigando, nusivilko savo sportinį megztinį „Nike“ ir padavė kaltinamajam. Kaltinamasis apsivilko A. V. megztinį, ant jo savo megztinį, ir nuvažiavo.
Liudytojas N. P. atpažino kaltinamąjį G. J. pagal jo fotonuotrauką, kaip asmenį, pagrobusį nukentėjusiojo A. V. megztinį (b.l. 33-35).
Liudytoja Ž. P. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. namuose jos sūnus N. P. papasakojo, kad prie mokyklos darželio „Versmė“ nepažįstamas vaikinas, pagrasinęs sumušti, atėmė A. V. megztinį.
Liudytojas J. Z. (J. Z.) parodė, kad 2010 m. liepos mėn., prie mokyklos - darželio „Versmė“, Kalnupės g. 6, Klaipėdos m., su kaltinamuoju G. J. važinėjo dviračiais Prie darželio pamatė Nikitą ir nukentėjusįjį. Privažiavus prie vaikų, G. J. pasakė, kad nukentėjusysis apsivilkęs neblogą megztinį. G. J. priėjo prie nukentėjusiojo. J. Z. negirdėjo, apie ką jie kalbėjo. Jis nematė, kad G. J. būtų prirėmęs nukentėjusįjį prie tvoros, negirdėjo grasinant sumušti. Pastebėjo, kad G. J. yra apsivilkęs nukentėjusiojo megztinį.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. Z. nurodė, kad nukentėjusysis bandė sulaikyti dviračiu nuvažiuojantį kaltinamąjį, tačiau G. J. liepė jam trauktis, pagrasinęs, kad bus sumuštas (b.l. 37-38, 42-43). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškindamas, kad neatsimena šio įvykio aplinkybių.
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad 2010 m. liepos 26 d. įtariamasis G. J. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė juodos spalvos megztinį „Nike Air“. Po apžiūros megztinis grąžintas savininkei O. V. (b.l. 9, 10-12, 13).
Liudytojas A. T. atpažino kaltinamąjį G. J. pagal jo fotonuotrauką, kaip asmenį, pagrobusį nukentėjusiojo A. V. megztinį (b.l. 25-27).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. J., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir fizinį smurtą panaudodamas, iš A. V. pagrobė jo motinai O. V. priklausantį 200 Lt vertės megztinį. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasireiškė žodžiais išsakytu grasinimu sumušti nukentėjusįjį, jei šis neduos megztinio. Fizinis smurtas pasireiškė nukentėjusiojo sugriebimu bei purtymu. Kaltinamojo G. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamajame akte, aprašant G. J. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis purtė nukentėjusįjį A. V. nemažiau 3 kartus. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus purtymo skaičius, nenustatyta, kad šį veiksmą kaltinamasis atliko daugiau nei tris kartus, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad G. J. nukentėjusįjį papurtė apie tris kartus.
Nusikaltimą G. J. padarė tiesiogine tyčia: naudodamas fizinį smurtą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jis suvokė, kad turtą pagrobia fizine jėga palaužęs jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.
G. J. būdamas nepilnametis padarė vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą ir fizinis smurtas buvo nukreiptas prieš mažametį asmenį. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-348-549/2011, kurioje G. J. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Iki nusikaltimo padarymo G. J. mokėsi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Šios mokymo įstaigos administracijos charakterizuojamas kaip nelankantis pamokų, neigiamais pažymiais besimokantis, tačiau nekonfliktiškas moksleivis (b.l. 74). Nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis nesimoko ir nedirba. Turtinė žala nusikaltimu nepadaryta, nes pagrobtas turtas surastas ir grąžintas nukentėjusiajam.
Kaltinamasis G. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau tai padarė ne laisva valia, o dėl surinktų įrodymų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis neigė savo kaltę, kad nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą ir grasinimus, teigė, kad nukentėjusysis savo noru atidavė savo megztinį, kritiškai savo elgesio nevertino. Tik įrodymų tyrimo pabaigoje, išklausęs visų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, G. J. prisipažino tampęs nukentėjusįjį ir jam grasinęs. G. J. gera valia aktyviais savo veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jam žinomų nusikalstamos veikos detalių, taip nepadėdamas ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tiesą byloje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas kaltinamojo prisipažinimą teismo posėdyje padarius nusikalstamą veiką nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. J. skiriant Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. labai jauną amžių, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, teismas pagrįstai mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, kaltinamajam G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant G. J. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis arba pradėti dirbti. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Teismų praktikos taikant bausmės vykdymo atidėjimą apžvalgos 7.2 punktas, LAT Teismų praktikos biuletenis Nr. 28).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendė:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 82 ir 87 straipsniais, G. J. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis arba pradėti dirbti.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.