- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-1198-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10590-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- J. S., M. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. ir atsakovės J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui G. S., atsakovei M. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką su atsakove J. S.; pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų Andriaus ir Neringos gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams Andriui ir Neringai po 350 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės; padalinti santuokoje įgytas transporto priemones ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams ieškovo nurodytu būdu. Nurodė, kad sutuoktinė girtauja, rūko vaikų akivaizdoje, tinkamai jų neprižiūri, nesitvarko namuose, yra jam neištikima. Tolimesnis bendras gyvenimas tapo negalimas.
Atsakovė J. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė santuoką su ieškovu G. S. nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš G. S. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo palikti pavardę S.; nepilnamečių vaikų A. ir N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš tėvo G. S. išlaikymą nepilnamečiams A. ir N. po 600 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo 43 200 Lt vaikų išlaikymo įsiskolinimo už paskutiniuosius trejus metus; įpareigoti G. S. apmokėti pusę sumos už vaikų stovyklas, ekskursijas bei mokymosi kursus pagal pateiktas sąskaitas; pripažinti žemės sklypą, sodo pastatą, garažą, ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nukrypstant nuo lygių dalių principo padalinti nelygiomis dalimis, t. y. 1/3 dalį ieškovui, o 2/3 dalis atsakovei; priteisti iš G. S. pinigines kompensacijas už be jos žinios parduotas transporto priemones; padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus; nedalinti kilnojamųjų daiktų, skirtų vaikų poreikiams tenkinti. Nurodė, kad atsakovas susirado ir neslėpdamas gyveno su kita moterimi, nustojo rūpintis šeima bei vaikais, be atsakovės žinios ėmė paskolas, perleido tretiesiems asmenims dalį bendro turto, savinasi kartu statytą sodo pastatą, kuriame nuolat gyvena šeima. Toks atsakovo elgesys sugriovė santuoką.
Atsiliepimas
Atsakovė M. S. paaiškino, kad apie 2000 metus sūnus G. S. su žmona ir vaiku apsigyveno sodo namelyje, kurį pastačiusi ji su jau mirusiu vyru. Sodo namelis nebuvo įteisintas, nes tam trūko lėšų. Gyvenant sūnui namelis buvo pagerintas – pakeistas stogas, įrengtas tualetas, vonia, pristatyta veranda, naujai pastatytas garažas ir ūkinis pastatas, atlikti kiti darbai. Statybos darbus vykdė sūnus ir jo draugai, o finansavo pati atsakovė M. S. iš asmeninių lėšų. J. S. nei pinigais, nei lėšomis prie statybų neprisidėjo, todėl nieko ir neįgijo. Žemės sklypą ji dovanojusi sūnui, o pastatai sklype priklauso jai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, įregistruotą 1997-04-05 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp G. S. ir J. S.; pripažino kaltais dėl santuokos iširimo G. S. ir J. S.; po santuokos nutraukimo paliko atsakovei santuokinę pavardę S.; nustatė nepilnamečių vaikų A. S. ir N. S. gyvenamąją vietą su motina J. S.; priteisė iš tėvo G. S. nepilnamečiams vaikams A. S. ir N. S. išlaikymą po 600 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2010-08-17, kol vaikai sulauks pilnametystės; priteisė J. S. automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) televizorių „PHILIPS“, 800 Lt vertės, ir DVD grotuvą „LD“, 200 Lt vertės; priteisė G. S. automobilį OPEL SIGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) televizorių „VIDO“, 1000 Lt vertės, oro ventiliatorių, 100 Lt vertės; paliko vaikų A. S. ir N. S. poreikiams tenkinti orkaitę „BEKO“, įmontuojamą dujinę viryklę „BOMPANI“, kompiuterį „LD“ ir monitorių „BENQ“, televizorių „FUNAI“, šaldytuvą „SNAIGĖ“, skalbimo mašiną „HANSA“, dulkių siurblį „SCARLET“, muzikinį centrą „AIWA“, mikrobangų krosnelę „AKAI“; priteisė iš G. S. už parduotas transporto priemones – automobilį MAZDA XEDOS 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklą SUZUKI, GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be sutuoktinės žinios iškėlus santuokos nutraukimo bylą 6 755 Lt kompensaciją J. S.; pripažino G. S. ir J. S. turtinę teisę į ½ dalį sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); pripažino G. S. asmeniškai atsakingu už prievolių įvykdymą Swedbank AB; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs abiejų sutuoktinių veiksmus, nustatė, kad abu sutuoktiniai nebrangino santuokos, nesistengė rasti išeities iš susidariusios krizinės situacijos šeimoje, todėl teismas juos abu pripažino kaltais dėl santuokos iširimo. Teismas nurodė, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas sutuoktinis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas atsakovės prašytos neturtinės žalos nepriteisė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvai susitarė, kad po santuokos nutraukimo jų nepilnamečiai vaikai – sūnus Andrius ir dukra Neringa, gyvens su motina J. S., vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų tėvo, t. y. ieškovo G. S., pajamos didesnės už motinos – atsakovės J. S. pajamas, todėl sprendė, kad tėvas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, skirdamas kas mėnesį kiekvienam vaikui po 600 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė J. S. neįrodė, kad tėvas tris paskutiniuosius metus nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, todėl jos reikalavimo priteisti 43 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą netenkino. Teismas nustatė, kad santuokoje įgytą automobilį MAZDA XEDOS 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats G. S. ieškinyje įvertino 5 910 Lt ir motociklą SUZUKI, GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį J. S. įvertino 7 600 Lt, be sutuoktinės žinios, iškėlus santuokos nutraukimo bylą, ieškovas perleido tretiesiems asmenims, sumažindamas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turėtų būti padalintas, vertę, todėl teismas padarė išvadą, kad G. S. privalo kompensuoti J. S. perleisto turto dalį, sumokėdamas jai 6 755 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad 2007-11-27 M. S. dovanojo savo sūnui G. S. 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Dovanojimo sutarties turinys aiškiai patvirtina dovanotojo ir dovaną priėmusio G. S. suderintą valią, kad žemės sklypo dovanojimas – tai asmeninio turto įgijimas, kas nurodyta ir viešajame registre, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas taip pat nustatė, kad visus namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus vykdė ir naujus objektus (garažą, ūkinį pastatą) sukūrė sutuoktiniai G. ir J. S. santuokos metu ir iš bendrų lėšų. Teismas nurodė, kad atsakovė M. S. niekada name negyveno, šiuo turtu nesinaudojo ir į jį nepretendavo tol, kol sūnus neiškėlė santuokos nutraukimo bylos. Šeima gyveno ginčo name ir gyvena nuolat savininkų teisėmis. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad naujai suformuoti statiniai – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, sprendė, kad techninių kliūčių įteisinti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantiems statiniams nėra, todėl J. S. ir G. S. pripažino kiekvienam turtinę teisę į ½ dalį sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priteisti iš atsakovės J. S. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo vidutinės pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius yra 1 700 L. Ieškovo mokėtina ir teismo priteita suma vaikams per mėnesį yra 1 200Lt, o liekanti ieškovui – 500 Lt. Toks teismo priteistas vaikų išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis, palyginus su ieškovo gaunamomis pajamomis. Už likusią 500 Lt sumą jis vargiai galėtų tenkinti savo minimalus poreikius. Teismas neteisingai nusprendė priteisti 1 200Lt per mėnesį išlaikymą abiems nepilnamečiams vaikams, vien tik pasiremdamas prielaidomis apie ieškovo galimybes ir galimą uždarbį ateityje, o ne kaip to reikalauja įstatymas – atsižvelgdamas į ieškovo realias gaunamas pajamas šiai dienai. Ateityje padidėjus ieškovo pajamoms, įstatymas vaikų motinai numato galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Šiai dienai ieškovas sutinka mokėti po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymi, jog remiantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., turtas, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendron sutuoktinių nuosavybėn, laikomas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Dovanojimo sutartimi ieškovo mama M. S. asmeninės nuosavybės teise, ieškovui G. S. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, esantis minėtame sklype, buvo pastatytas iki sudarant santuoką (nors ir nebuvo registruotas). Šį faktą teismo posėdžio metu pripažino ir pati atsakovė. Taigi, toks turtas negali būti dalijamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodo, kad ieškovo tėvui P. S. 1980-08-08 buvo išduotas leidimas sodo nameliui 45 kv.m. su stogine automobiliui statyti. 1982-05-18 P. S. buvo dovanotas medinis tvartas, kurį nugriovus, buvo pastatytas sodo namelis. Neturėdami savo gyvenamojo ploto G. ir J. S., gyvendami santuokoje, šeimos reikmėms įrengė šeimos gyvenimui tinkamą namą, pasistatė garažą ir ūkinį pastatą. Namo plotas po jo pagerinimo iš esmės nepasikeitė, buvo tik pristatyta maža veranda, taip pat garažas ir ūkinis pastatas. Ieškovo nuomone, namo pagerinimas nesukuria nuosavybės teisės. Tiek sklypas, tiek jame esantis neregistruotas namas priklauso ieškovo motinai ir ji visa tai padovanojo ieškovui. Namas iš esmės buvo pagerintas už ieškovo motinos, o taip pat dalinai ir už ieškovo ir atsakovės paskolintas iš SEB banko lėšas. Pažymi, jog teismas neteisingai nusprendė, kad šioje situacijoje netikslinga skirti nekilnojamojo turto ekspertizės atliktų pagerinimų vertei nustatyti. Ieškovo manymu, būtent tokia ekspertizė turėjo nustatyti bendrą namo pagerinimo vertę, dėl ko teismas priteistų atsakovei ½ dydžio jų vertės kompensaciją. Šiuo atveju toks teismo sprendimas užkirto kelią nustatyti bendram santuokinio turto dydžiui, o tuo pačiu ir galimybę atskirti šį turtą nuo ieškovo motinai priklausančio turto, dėl ko buvo grubiai pažeistos M. S. turtinės teisės. Ieškovas mano, kad tikslinga grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė atliktų pagerinimų vertei nustatyti, kurią atlikus būtų galima spręsti apie kompensacijos dydį, mokėtiną atsakovei. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo priteista 6 755 Lt kompensacija atsakovei už santuokoje įgytą automobilį MAZDA XEDOS 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklą SUZUKI, GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį J. S. įvertino 7 600 Lt. Motociklas buvo parduotas 2010-04-02, t. y. dar neesant ginčo teisme, o gautos lėšos panaudotos šeimos poreikiams. Be to, jo vertę teismas neteisingai nustatė tik iš atsakovės parodymų ir pateiktų internetinių palyginimų, o ne iš AB Regitra esančių sutarčių. Motociklui buvo reikalingas didelis remontas ir ieškovas jį pardavė už menką sumą, iš esmės norėdamas juo atsikratyti. Automobilis MAZDA XEDOS 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo apgailėtinos būklės. Ieškovas jį pardavė už 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išlaikymą vaikams paskyrė atsižvelgdamas į jų realius poreikius, kurių apeliantas neginčijo, t. y. į vaikų poreikius maistui, drabužiams ir avalynei, mokslams, sveikatos priežiūrai, higienai, poilsiui ir laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui, transportui, taip pat komunalinėms paslaugoms apmokėti, telefonui, internetui, televizijai. Apeliantas ignoruoja teismo nustatytą faktą, kad atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnės – apie 1 110 Lt, su atsakove gyvena abu šalių mažamečiai vaikai, ji skiria visą savo laisvalaikį vaikų ugdymui ir jų poreikių tenkinimui. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl jeigu vaikų poreikiai reikalauja atitinkamos išlaikymo sumos, sutuoktiniai turi ją teikti. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai neproporcingo vaikams priteisto išlaikymo dydžio. Nurodo, kad pagal CK 4.40 str. žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip; CK 4.14 str. nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Be to, dovanojimo sutarties 8 p. nustatyta, kad nuosavybės teisė į dovanojamame žemės sklype esančius sodinius, želdinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo įgijėjui. Taigi, neregistruotą ant dovanoto žemės sklypo esantį namą turėjo ištikti toks pat likimas, kaip ir žemės sklypą, t. y. namo nuosavybė G. S. perėjo kartu su žemės sklypu 2007-11-27 Dovanojimo sutarties pagrindu. Be to, apeliantas skunde pripažįsta, kad santuokos metu namas buvo iš esmės pagerintas, tačiau ginčija, kad namo pagerinimai nesukuria nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad pagal CK 3.90 str. daikto pagerinimas yra pagrindas asmeninį daiktą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantas neginčija, kad namas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, kad jis buvo pagerintas sutuoktinių reikmėms. Kadangi šiuo turtu visą laiką naudojosi sutuoktiniai, teismas pagrįstai nustatė, kad namas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis bei, kad netikslinga skirti ekspertizę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl namo nuosavybės bei jo padalijimo sutuoktiniams atmestini kaip nepagrįsti. Nurodo, kad apeliantas nėra į bylą pateikęs jokių įrodymų, kad iš parduoto turto gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Motociklas buvo parduotas jau tuo metu, kai sutuoktiniai buvo pradėję derybas dėl santuokos nutraukimo, automobilis – santuokos nutraukimo proceso metu, šias lėšas asmeniškai gavo pats ieškovas, iš jų nieko nėra pervedęs atsakovei ar atidavęs pusę gautų lėšų grynaisiais pinigais. Be to, nors apeliantas teigia, kad parduoto turto vertė buvo mažesnė, nei nustatyta teismo, bei, kad turi būti remiamasi VĮ Regitroje esančiomis šio turto pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau VĮ Regitroje deklaruojama pardavimo vertė paprastai yra mažesnė nei nurodoma, asmenims vengiant mokėti pajamų mokestį. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi santuoka faktiškai iširo 2010 metų pavasarį, teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais dėl jų rinkos vertės.
Šalies argumentai
Atsakovė J. S. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl G. S. kaltės; nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo – po santuokos nutraukimo J. S. palikti po 2/3 namo, garažo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš G. S. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad Sutuoktinio pateikti į bylą įrodymai apie atsakovės tariamą girtavimą, neištikimybę buvo gauti pažeidžiant atsakovės privataus gyvenimo neliečiamumą, t. y. slapta, be jos žinios ir sutikimo, įrengus filmavimo kameras gyvenamame būste pačiam G. S. ten jau nebegyvenant, todėl šie įrodymai neturėjo būti vertinami, nes neatitinka leistinumo reikalavimų. Taigi, sutuoktinio pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip turintys reikšmės įrodinėjant atsakovės J. S. kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia sutuoktinio G. S. kaltę dėl santuokos iširimo, sutuoktinis buvo atsakovei neištikimas, paliko ją ir vaikus, smurtavo prieš ją, be jos žinios disponavo sutuoktinių turtu, mažino bendro turto vertę. Taigi, santuoka turėtų būti nutraukta ne dėl abiejų sutuoktinių, o dėl sutuoktinio G. S. kaltės. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinio G. S. kaltės, be to su atsakove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, akivaizdu, jog 3 asmenims yra reikalinga didesnė namo dalis, kad galėtų patogiai gyventi. Be to, teismas pripažino, kad santuokos metu G. S. be atsakovės žinios ėmė paskolas, o pinigus leido savo asmeniniams poreikiams, be jos žinios pardavė automobilį ir motociklą, taip sumažindamas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turėtų būti padalintas, vertę, smurtavo prieš atsakovę. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Taip pat nurodo, kad atsakovo elgesys sužlugdė atsakovės svajones ir pasitikėjimą žmonėmis, ji patyrė skaudų emocinį sukrėtimą ir pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nusivylimą, todėl iš sutuoktinio priteistina neturtinė žala, kurią atsakovė vertina 20 000 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės J. S. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimu metu, įvertinusi pateiktus įrodymus, atsakovė aiškiai pripažino tai, kad santuoka nutrūko dėl abipusės sutuoktinių kaltės, todėl bet kokie jos dabartiniai pasisakymai tik apie ieškovo kaltę nutraukiant santuoką, neturi jokio pagrindo. Kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nespręstinas ir neturtinės žalos klausimas. Pažymi, jog nukrypimas nuo lygių dalių principo yra negalimas, nes santuoka buvo nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei. Be to, remiantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., turtas, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendron sutuoktinių nuosavybėn laikomas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Dovanojimo sutartimi ieškovo mama M. S. asmeninės nuosavybės teise ieškovui G. S. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas esantis minėtame sklype buvo pastatytas iki sudarant santuoką (nors ir nebuvo registruotas). Šį faktą teismo posėdžio metu pripažino ir pati atsakovė. Taigi, toks turtas negali būti dalijamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o tuo labiau tenkinamas atsakovės prašymas priteisti jai 2/3 šio turto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo
Kolegija atmeta atsakovės J. S. apeliacinio skundo argumentus, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų santuoka faktiškai iširo 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Šios aplinkybės abu apeliantai neginčija. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktomis nuotraukomis (t.1 b.l. 66, 161-164, 197-199), sprendė, kad sutuoktiniai vienas kitam buvo neištikimi. Ieškovas G. S. savo neištikimybės fakto neginčija. Kolegija atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas atsakovės J. S. artimas bendravimas su kitu vyru 2010 m. spalio 8 d. (t.1 b.l. 161, 163, 164). Kolegijos vertinimu, nuotraukų turinys ir aplinkybė, kad po faktinio santuokos iširimo buvo praėję labai mažai laiko, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės artimi ryšiai su kitu vyru atsirado dar iki santuokos iširimo. Kolegija sprendžia, kad atsakovė, būdama santuokoje, taip pat pažeidė lojalumo ir ištikimybės savo sutuoktiniui pareigą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Kolegija atmeta, atsakovės argumentus, kad nuotraukos pažeidžia atsakovės privatumą ir neatitinka įrodymų leistinumo (t.1 b.l. 161-164, 197-199). Nuotraukos yra padarytos gyvenamojo namo, kuriame gyveno sutuoktiniai virtuvės patalpoje, t.y. ne privačioje vien tik atsakovei priklausančioje privačioje erdvėje, bet bendroje, abiems sutuoktiniams priklausančioje erdvėje. CK 2.23 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nustato, kad fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Tačiau sutuoktinius sieja šeimos teisiniai santykiai, kurie yra šeimos bendro gyvenimo pagrindas (CK 3.28 str.). Sutuoktinio gyvenimas yra neatsiejamas nuo jo šeimos gyvenimo, todėl kiekvieno sutuoktinio gyvenimas nėra privatus, o yra bendras - šeimos gyvenimas. Kolegija sprendžia, kad į bylą pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas ne atsakovės privataus gyvenimo, bet ieškovo ir atsakovės šeimos gyvenimo aplinkybės, t.y. atsakovės nelojalus elgesys sutuoktinio atžvilgiu, todėl argumentai apie atsakovės privatumo pažeidimą neturi jokio pagrindo.
Atmetami atsakovės argumentai dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, buvę sutuoktiniai neturi teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Kolegija atmeta ieškovo G. S. apeliacinį skundą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs su vaikų išlaikymu susijusius duomenis, jų poreikius pagal amžių, didesnes ieškovo pajamas, sprendė, kad ieškovas G. S. privalo didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), N. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktiką nepilnamečių vaikų bylose, sprendė, kad ir šioje byloje kiekvieno vaiko poreikiams kiekvieną mėnesį yra reikalinga 1000 Lt suma. Teismas sprendė, kad ieškovo pajams yra didesnės, todėl jis privalo didesne dalimi nei vaikų motina prisidėti prie vaikų išlaikymo. Apeliantas nepateikė argumentų, kurie paneigtų paminėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vaiko poreikius sudaro ne vien tik vaiko maitinimas, bet ir kiti su vaiko fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi susiję poreikiai, kuriuos privalo užtikrinti nepilnamečių vaikų tėvai. Pažymėtina, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuriai tenka rūpintis kasdienine vaikų priežiūra, jų auklėjimu, sveikata, užimtumu, užtikrinti vaiko teisę į būstą, kas taip pat reikalauja net tik materialinių, bet ir fizinių ir dvasinių išteklių. Iš ieškovo priteista 600 Lt suma per mėnesį vienam mokyklinio amžiaus vaikui iš esmės yra minimali suma, kuri gali užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius. CK 3.192 str. numato tėvų pareigą visais atvejais užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl tėvų menkas uždarbis ar visai jokių pajamų neturėjimas negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvus nuo pareigos išlaikyti savo vaikus arba skirti jiems mažesnį išlaikymą nei tai reikalinga būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Apeliantas nepateikė apeliacinio skundo argumentus patvirtinančių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti papildomo darbo, deda pastangas, tačiau negali susirasti geriau apmokamo darbo. Apeliantas neįrodė, kad deramai ir adekvačiai esamai padėčiai stengiasi ir deda visas pastangas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje ir mažinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.
Dėl turto padalinimo
Iš Nekilnojamojo turto kadastro bylos 1992 m. plano matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis sodo pastatas buvo pastatytas dar iki ieškovo ir atsakovės santuokos, kuri buvo sudaryta 1997-04-05. M. S. 2007-11-27 žemės sklypą (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui G. S.. Iš VĮ Registrų cento Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 207 matyti, kad buvo panaikinta žemės sklype esančių sodo pastato, garažo ir ūkio pastato registracija, konstatavus, kad minėti statiniai Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. CK 3. 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visus namo pagerinimus vykdė ir naujus objektus (garažą, ūkinį pastatą) sukūrė sutuoktiniai G. ir J. S. santuokos ir iš bendrų lėšų. Apeliantas G. S. šių išvadų nepaneigė. Aplinkybę, kad sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Akte dėl kilusio gaisro name, (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad 2006-02-27 apdegė medinis dviejų aukštų gyvenamas namas (T. 2, b.l. 70 ). Tačiau iš 2010-05-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad sodo pastatas yra ne medinis, bet mūrinis (T. 2, b.l. 28-36). Taigi darytina išvada, kad santuokos metu sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas – buvo pastatytas mūrinis pastatas. CK 3.88 straipsnio 2 dalis preziumuoja, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, kad sodo pastatą pagerino G. S. ar jo motina M. S. iš asmeninių lėšų. Todėl kolegija sprendžia, kad sodo pastatas buvo pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir yra pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
Atmetami apelianto G. S. argumentai, kad sodo pastato pagerinimų vertei nustatyti buvo reikalinga skirti teismo ekspertizę, kurios duomenys leistų nustatyti bendrų pagerinimų vertę ir tokiu būdu turtą atskirti nuo ieškovo motinai priklausančio turto. Kaip minėta, pastatas buvo pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją sodo pastatas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Taigi pastatas priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl skirti ekspertizę pastato pagerinimų vertei nustatyti apelianto nurodytu tikslu nėra jokios būtinybės.
Atmetami atsakovės J. S. argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant sodo pastatą, garažą ir ūkinį pastatą (CK 3.123 str.). Kaltė dėl santuokos iširimo nesudaro pagrindo priteisti didesnę turto dalį atsakovei, nes dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Aplinkybė, kad su atsakove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, taip pat nesudaro pagrindo didinti atsakovės dalį, nes nepilnamečių vaikų interesai yra apsaugoti priteisiat jiems iš ieškovo išlaikymą. Aplinkybė, kad ieškovas ėmė paskolas savo poreikiams tenkinti taip pat nesudaro pagrindo didinti atsakovės dalį, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiga vykdyti asmeninius įsipareigojimus bankui yra nustatyti tik ieškovui G. S..
Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl atsakovei priteistos 6755 Lt kompensacijos už santuokoje įgytą automobilį Mazda Xedos 6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą Suzuki, GSX-R 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad lėšas už parduotą turtą panaudojo šeimos interesams. Apelianto argumentai, kad transporto priemonės buvo apgailėtinos būklės, joms buvo reikalingas remontas, automobilio kaina buvo 500 Lt, o motociklo 200 Lt yra neįrodyti ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Ieškinyje pats ieškovas nurodė, kad automobilio Mazda rinkos vertė yra 5910 Lt. Motociklo 7600 Lt rinkos vertę patvirtina tos pačios markės ir pagaminimo metų motociklų vidutinė rinkos vertė nurodyta pardavėjų skelbimuose interneto tinklalapyje „Autogidas.lt“ (T. 1 b.l. 108). Pirmosios instancijos teismas kaip tik ir nurodė minėtą automobilio ir motociklo vertę. Apeliantas nurodytos vertės nepaneigė jokiais įrodymais, todėl argumentai, kad turto vertė ir kompensacija buvo nustatyta neteisingai, yra visiškai nepagrįsti.
Kadangi ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.