Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuoti asmenys T. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.

4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. S. buvo sudaręs santuoką su N. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). S. S. turėjo vaikus: S. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, S. S. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

5. 2025-08-06 testamentų registro išrašu nustatyta, kad po S. S. mirties dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

6. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

7. Nustatyta, kad S. T. po S. S. mirties tęsė naudojimąsi palikėjo turtu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius (už elektrą, bendrijos nario mokestį), tokiu būdu likusį turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savo, elgėsi kaip turto savininkė ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po tėvo mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti ir siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad S. T. ar kiti galimi įpėdiniai po S. S. mirties kreipėsi į notarą dėl S. S. palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas buvo pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas kitaip būtų apribotas. Byloje nėra duomenų, jog būtų sudarytas palikėjo testamentas.

8. Byloje pateiktas T. K. pareiškimas, jog jai žinoma apie pradėtą paveldėjimo bylą ir ji nesikreips į teismą dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo. Kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į palikimą, teismas nenustatė. Apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei teismui duomenų nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

9. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, be to, suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjos prašymas tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po S. S. mirties likusį turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo S. S. (S. S.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.