- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- T-96-224/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- A. F.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.1Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 357-30 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. F. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, jam paskirta 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2008 m. vasario 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. sausio 5 d. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. vasario 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-30 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė taikyti nuteistajam A. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas šeštą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis vertinamas kaip teigiamai besikeičianti asmenybė, jis charakterizuojamas itin teigiamai. Šiuo metu ir toliau stebimas teigiamas nuteistojo pokytis. Komisija atsižvelgė į tai, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis turėjo tris drausmines nuobaudas, iš kurių paskutinė nuobauda jam skirta 2013 metais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 7 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Visa tai rodo, jog nuteistasis sugebėjo padaryti tinkamas išvadas ir laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistasis reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, supranta, kad laisvėje jis privalės laikytis bendrų, visiems pripažintų taisyklių. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis dar nėra atlyginęs, tačiau paties nuteistojo teigimu, jeigu jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, jis sugebėtų atlyginti visą priteistą civilinį ieškinį. Lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis praeityje nėra pažeidęs, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, nuosavą būstą, teigia, kad laisvėje jo laukia artimieji. Pataisos įstaigoje nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis, turėdamas alkoholio vartojimo problemą, kadangi nusikaltimas buvo įvykdytas esant neblaiviam, sprendė šią problemą dalyvaudamas savitarpio pagalbos grupės veiklose. Šiuo metu nuteistasis terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis yra aiškiai suformulavęs ilgalaikius tikslus, jis žino žingsnius, kurių reikės tiems tikslams įgyvendinti, jis pozityviai kalba apie darbą ir toliau planuoja užsiimti prasminga veikla. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 30 balų pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 10 balų sudaro statiniai veiksniai, kurių pokytis jau nėra įmanomas. Nukentėjusiojo atsiliepimas nėra gautas. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 357-30 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. F. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės) ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Susipažinus su visa teismui pateikta bylos medžiaga matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos priemonėse. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis daugiau nenusikals.
Iš 2020 m. vasario 12 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-22 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo A. F. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir didelę reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo A. F. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 30 balų pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 10 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 20 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Verta pažymėti ir tai, jog vien žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra besąlyginis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų apie žymų rizikos balų sumažėjimą, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirminio jos vertinimo metu buvo įvertinta 32 balais, o paskutiniojo – 30 balų. Iš to galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės atlikimo metu mažėjo, tačiau labai nežymiai – tik 2 balais.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. F. anksčiau jau buvo teistas vieną kartą. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo (kvalifikuotas nužudymas) padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, itin brutalus su negrįžtamomis pasekmėmis – kvalifikuotas nužudymas. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Pažymėtina tai, jog praeityje nuteistasis buvo teistas taip pat būtent už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (plėšimas). Taigi vien jau tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis ir sugebėjo išbūti nepažeidęs jam nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau vėliau jis ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo priskiriamą prie labai sunkių. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirta kriminalinė bausmė bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinama jo mąstymas bei elgesys.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgyjęs 9 klasių išsilavinimą bei šaltkalvio-remontininko ir elektriko specialybes. Prieš šios bausmės atlikimą nuteistasis vykdė individualią veiklą, jis turėjo (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, tačiau jis buvo kreipęsis dėl (duomenys neskelbtini) darbo. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja susitvarkyti dokumentus senatvės pensijai ir gyventi iš šios pensijos. Nuteistojo teigimu, laisvėje jam pakakdavo pinigų, kadangi jis dirbo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis turi pinigų savo kasdienėms išlaidoms, kadangi kas mėnesį pinigų jam atsiunčia jo vaikai. Labai svarbu pažymėti, jog teismo nuosprendžiu yra priteistas 868,86 Eur dydžio civilinis ieškinys, kuris vis dar nėra atlygintas. Be to, pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 1 381,14 Eur, iš kurių nuteistasis sumokėjęs tik labai menką dalį – 34,30 Eur. Nuteistasis nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 188 Eur ir visus juos išleido savo reikmėms. Pats nuteistasis Komisijai nurodęs, kad turimas finansines prievoles jis ketina įvykdyti išėjęs į laisvę. Tačiau tokį nuteistojo teiginį galima traktuoti deklaratyviu. Vertinant nuteistojo ilgą bausmės atlikimo laiką, jo turimų finansinių įsipareigojimų dydį bei atlygintą tik menką šių įsipareigojimų dalį, galima spręsti, jog nuteistasis neturi teigiamos motyvacijos bei nusiteikimo tam, kad kaip galima greičiau atlygintų turimas finansines prievoles. O tai neleidžia nuteistąjį charakterizuoti vien tik teigiamai. Be to, paminėtos aplinkybės dėl nuteistojo gautų piniginių lėšų bei jų dydžio leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis neturi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tačiau jis pats pripažino, jog laisvėje labai dažnai vartodavo alkoholį. Be to, ir nusikaltimą, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu šią problemą ir sprendė – lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, tačiau dėl minėtos problemos galutinio išsprendimo jokių garantijų dar nėra, juolab, kad paskutinius kelis metus jis nedalyvavo šios grupės užsiėmimuose.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su artimaisiais, yra jų lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis nevengia kontakto ir su kitais nuteistaisiais, su jais bendrauja. Vienišu ar atitolusiu nuo artimųjų nuteistasis pernelyg nesijaučia. Nuteistasis save vertina adekvačiai, jis pasitiki savimi. Šiuo metu jis neigia autoagresyvaus ar suicidinio elgesio patirtį, pats pasižymi neigiama nuostata šiuo klausimu. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja noriai, jis stengiasi būti atviru. Nuteistojo elgesyje pastebimas impulsyvumas bei agresyvaus elgesio apraiškos. Jis teistas vien už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistasis kaskart yra linkęs įsivelti į problemines situacijas, kuriose jis veikia spontaniškai, neatsakingai ir nemąsto apie galimas savo elgesio pasekmes. Nuteistasis laisvėje turėjo akivaizdžią alkoholio vartojimo problemą, tačiau, būdamas laisvėje, spręsti jos nemėgino, kadangi pats neįvertino jos sudėtingumo. Nuteistojo agresija kyla būtent tuomet, kai šis būna neblaivus, nors jis pats savęs ir nelaiko psichologiškai priklausomu nuo alkoholio. Siekdamas spręsti agresyvaus elgesio problemą, nuteistasis dalyvavo (duomenys neskelbtini) programos veikloje, tačiau šios programos neužbaigė, kadangi jam pritrūko motyvacijos ir pats pripažino, kad lankė šią programą tik dėl formalumo. Nuteistasis turi savus įsitikinimus, kurių akylai laikosi ir nėra linkęs jų keisti. Nuteistasis turi dvejopą požiūrį bei nuomonę į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Akivaizdu, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose.
Teismas pažymi, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 7 kartus paskatintas, 3 kartus baustas drausmine tvarka ir dar net 4 kartus buvo apsiribota tik auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – mobilaus ryšio telefono turėjimas, dienotvarkės nesilaikymas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 7 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei laipsnišką teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir nustatyti jam vis dar įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų pats sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 2 metai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja ir tai, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo atveju aptarta bausmės paskirtis dar nėra pilnai įgyvendinta.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo A. F. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. F. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 357-30 dėl nuteistojo A. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 357-30 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. F.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.