- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- 2YT-6720-305/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01277-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., G. P., Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. P., G. P. ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. P., kuri nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas), ½ dalį gyvenamojo namo (butą) su trim ūkiniais pastatais ir ½ dalimi kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,3000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1998 m. spalio 27 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės Bartninkų seniūno patvirtintu testamentu J. P. jai priklausantį butą, ūkinius pastatus bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko pareiškėjui. Tuo metu tikslus adresas namui (butui) dar nebuvo suteiktas, bet testamente nurodytas rejestro Nr. 452 atitinka 1998 m. vasario 4 d. motinos įsigytos namo dalies (buto) pirkimo-pardavimo sutarties numerį. Kaip matyti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenų bazės išrašo, ši pirkimo-pardavimo sutartis yra motinos nuosavybės teisių į šio namo dalį įregistravimo pagrindas. Kadangi šį namą (butą) po savo mirties motina testamentu paliko pareiškėjui, tai jis, kaip testamentinis įpėdinis, turi teisę paveldėti šį jai priklausantį turtą, o kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis – ir visą kitą jai priklausantį turtą bei turtines teises. Tačiau tam, kad paveldėti motinai priklausantį turtą, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba jam priklausantį palikimą priimti faktiškai, t. y., pradėti jį valdyti bei juo disponuoti. Pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas nepadavė, nes, neturėdamas pakankamai teisinių žinių, buvo įsitikinęs, kad turėdamas jo naudai surašytą testamentą bei gyvendamas testamentu jam paliktame bute, jis savaime tampa šio buto savininku, o jo nuosavybės dokumentus gali susitvarkyti bet kada. Jokių ginčų su kitais įstatyminiais įpėdiniais (šioje byloje suinteresuotais asmenimis) dėl to, jog motinai priklausantis butas po jos mirties atitektų jam, nebuvo, o motinai priklausančia žeme, esančia (duomenys neskelbtini), naudojosi ir iki šiol naudojasi brolis J. P.. Kiek jam yra žinoma, namą, ūkinius pastatus bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), motina pardavė ir juose šiuo metu gyvena jį nusipirkę žmonės. Tačiau kodėl šie statiniai viešajame registre iki šiol yra registruoti kaip jo motinos nuosavybė, jam nėra žinoma. Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi jai priklausančiame bute, kurį ji jam paliko testamentu, ir jame gyvena iki šiol. Šiame bute jis gyvena nuo 1998 m., t. y., nuo tada, kai jį jo motina nusipirko ir jame yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Visą šį laiką po motinos mirties jis šį butą prižiūrėjo, tvarkė, moka už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius, jo vardu yra sudaryta sutartis dėl elektros tiekimo, jo vardu ateina pranešimai apie mokestį už atliekų tvarkymą, ji savo lėšomis darė buto einamąjį remontą, įsivedė į butą vandenį, prie įėjimo į butą pastatė verandą. Taip jis priėmė palikimą po savo motinos J. P. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 29 sek. – 3 min. 41 sek., 9 min. 49 sek. – 9 min. 57 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 40 sek. – 5 min. 30 sek.).
Suinteresuotas asmuo G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 30 sek. – 6 min. 56 sek.).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – J. P. mirties liudijimu, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, Namų valdos techninės apskaitos kortele, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. B-ĮV-349 Dėl adresų suteikimo ir jo priedu, pareiškėjo gimimo įrašo išrašu, 1998 m. spalio 27 d. testamentu (b. l. 4-16) – nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Po jos mirties liko paveldėtino turto, tame tarpe, – ½ dalis gyvenamojo namo (buto), trys ūkiniai pastatai ir ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas G. P. yra mirusiosios J. P. sūnus. J. P. 1998 m. spalio 27 d. testamentu, patvirtintu Vilkaviškio rajono savivaldybės Bartninkų seniūno, jai priklausantį butą, ūkinius pastatus bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), po savo mirties paliko sūnui G. P.. Todėl pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusiosios turtą tiek kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek kaip testamentinis įpėdinis. Tam, kad paveldėti motinos turtą, pareiškėjas turėjo per 3 mėnesius nuo motinos mirties priimti jos palikimą teisės aktų nustatyta tvarka (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Testamentų registro išrašas (b. l. 17) patvirtina, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po J. P. mirties niekas nesikreipė. Tačiau, remiantis pareiškėjo rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais, taip pat suinteresuotų asmenų J. P. ir G. P. paaiškinimais bei liudytojų D. A. ir D. A. parodymais (2023 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 35 sek. – 8 min. 15 sek., 9 min. 2 sek. – 9 min. 36 sek.), kurie patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Gyventojų registro išrašu, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, mokėjimo už atliekų tvarkymą dokumentais (b. l. 18-22)) nustatyta, kad pareiškėjas iš karto po savo motinos J. P. mirties faktiškai pradėjo naudotis paveldėtinu turtu, t. y., mirus motinai, pareiškėjas ir toliau liko gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name (bute), kuriame gyvena iki šiol, šį gyvenamąjį namą (butą) prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius, darė buto einamąjį remontą ir pan.
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog pareiškėjas po savo motinos J. P. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. P. priėmė palikimą po savo motinos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.