Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
1A-144-634/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
G. G.
Nukentėjusysis
J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00032-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,dalyvaujant nuteistajam G. G., jo gynėjui advokatui D. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio bauda.

Nukentėjusiojo J. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. G. J. L. priteista 440 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. G. J. L. priteista 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo, tyčia sunaikino nukentėjusiajam J. L. priklausantį turtą – radijo stočių antenas „Big Star“ 100 Eur vertės, „Invertet W“ 50 Eur vertės, „Dipole“ 40 Eur vertės ir „UT4KZ“ 150 Eur vertės, tuo padarė nukentėjusiajam J. L. 340 Eur turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Nuteistojo nuomone, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, iš esmės jo kaltę įrodinėjo išimtinai tik nukentėjusiojo J. L., kuris yra akivaizdžiai suinteresuotas jam naudinga bylos baigtimi, parodymais ir iš konteksto išimtomis liudytojų A. M., D. D., V. Š. parodymų ištraukomis ir liudytojų subjektyviais samprotavimais, kurie yra naudingi nukentėjusiajam.Apeliantas nurodo, kad teisme davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, jog antenų jis nenulaužė. Ant stogo buvusių antenų aukščiai yra apie 10-12 m. ir jų apatinės dalies vamzdžių diametras yra apie 10 cm. Tokio diametro vamzdžio, padaryto iš titano, rankomis neįmanoma nei sulenkti, nei sulaužyti, nei sunaikinti.Skunde atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose užfiksuotus laikus ir nurodoma, jog nei vienoje J. L. pateiktoje nuotraukoje apeliantas nėra užfiksuotas laužantis ar naikinantis jo antenas, nors pagal pateiktas nuotraukas, jose sužymėtus laikus ir teismui pateikto skundo turinį, jis turėtų dar būti ant stogo ir antenas gadinti, kadangi per tokį trumpą laiką nei nuversti antenos, nei jos sulaužyti ir nutraukyti laidų neįmanoma net teoriškai.Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl nukentėjusiojo ant namo stogo pastatytų antenų tarp jų yra įsisenėję nesutarimai. Dėl antenų apeliantui drėko sienos, buvo gadinamas butas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, ar antenos ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo buvo pastatytos teisėtai, nepažeidžiant kitų visuomenės narių teisėtų interesų. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusysis, pateikdamas teismui privataus kaltinimo skundą, jam kerštauja dėl jo reikalavimų pateikti dokumentus, kokiu pagrindu ant namo stogo stovi antenos bei reikalavimų jas nuimti nuo gyvenamojo namo stogo.Skunde taip pat nurodoma, jog nukentėjusysis teismui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų antenų bei jo naudojamų radijo prietaisų, legalų įsigijimą. Kaip teisme nurodė J. L., antenos yra savadarbės, tik antenų atskiras dalis jis neva yra įsigijęs iš Rusijos tiekėjų, nors teismui pateikė internetines nuotraukas iš www.ebay.com internetinio puslapio, kur nurodoma, kad tokiomis antenomis yra prekiaujama JAV, tačiau nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, kad tokios antenos yra legalizuotos ir leistinos naudoti Europos Sąjungoje. Todėl esant tokioms aplinkybėms, J. L., apskritai neturėtų teisės reikalauti neteisėtai ir nelegaliai įsigytos radijo įrangos bei antenų atstatymo ir atkūrimo, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė. Be kita ko, nukentėjusysis nepagrindė ir niekuo neįrodė neva sunaikintų antenų ir kitos įrangos vertės, o teismas, vertindamas įrangos vertę, vadovavosi tik liudytojo V. S. parodymais.Skunde nuteistasis pažymi, jog yra apkaltintas keturių antenų sunaikinimu, nors tuo tarpu, kiek matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, ant namo stogo yra užfiksuoti du ant stogo dangos paguldyti antenų stovai. Nors nukentėjusysis teigė teismui, kad kitos dvi antenos taip pat buvo pritvirtintos prie tų pačių antenų stovų, tačiau, teismui paprašius nukentėjusįjį parodyti, kur tos antenos matosi jo pateiktose fotonuotraukose, jis taip ir nesugebėjo jų parodyti, minėdamas, kad jų nesimato, kad jas neva užstoja pats stovas, nors įrodymus teismui teikė jis pats, todėl būdamas apdairus ir siekdamas pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, galėjo ir turėjo tinkamai užfiksuoti tas aplinkybes, kurias nurodė savo skunde.Apeliantas skunde kritikuoja ir liudytojų A. M. bei D. D. parodymus, kuriais teismas grindė jo kaltę. Liudytojas A. M. patvirtino, jog nematė, kad jis laužytų antenas. Jis taip pat nurodė, kad matė ant stogo gulinčias tris antenas, nors tuo tarpu pats nukentėjusysis patvirtina, kad buvo tik du radijo ryšio antenų stovai. D. D. patvirtino, kad nukentėjusysis prašė, atliekant stogo remonto darbus, palikti tik vieną anteną ir nors parodė, kad neva matė, kaip jis laužė anteną, tačiau teismui negalėjo nurodyti, kokią anteną laužė ir kokiu būdu ją neva laužė. Pažymėtina ir tai, kad ant stogo stovėjo ir daugiau antenų - buvusių TV kolektyvinių antenų, kurios buvo nenaudojamos ir nereikalingos, todėl akivaizdu, kad liudytojai, nesuprasdami, apie kurias antenas eina ginčas, galėjo jas painioti. Apeliantas pažymi ir tai, kad tuo metu, kuomet tarp jo su nukentėjusiuoju vyko žodinis konfliktas, ant stogo buvo tik vienas liudytojas - A. M., D. D. tuo metu ant stogo nebuvo. Todėl, apelianto manymu, J. L. galėjo prašyti D. D. melagingai prieš jį liudyti, kadangi juos sieja tam tikri verslo ryšiai.Be to, įrodymų, kad antenos yra sunaikintos ir netinkamos naudoti, byloje nėra surinkta. Teismas darydamas tokio pobūdžio išvadą visiškai neatsižvelgė į liudytojo A. M. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad nugriautas antenas susitvarkė pats nukentėjusysis, atėjo, jas susirišo ir išsinešė. Pažymėtina ir tai, kad teismui yra pateiktos nuotraukos 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d., kur J. L. teigimu sunaikinta antena vis dar guli ant stogo. Taigi, šios aplinkybės leidžia teigti, kad antenas nukentėjusysis susirinko, antenos nebuvo sunaikintos ir netinkamos tolimesniam naudojimui. Tokie liudytojo parodymai taip pat patvirtina versiją, kad antenas arba nusiėmė pats nukentėjusysis, arba stogo remonto darbus vykdę darbininkai, kadangi visais atvejais, atliekant stogo remonto darbus antenos trukdė tokių darbų atlikimui ir jos turėjo būti nuimtos. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusysis pasinaudojęs gera proga, nesąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, jį apkalba, kaltina nebūtais dalykais, taip kerštaudamas dėl jam reikštų priekaištų dėl virš apelianto buto jo pastatytų antenų.Apelianto teigimu, jis neturėjo tyčios (tikslo) griauti tas antenas, jas laužyti ar naikinti, nes jos dėl stogo remonto ir taip būtų buvę nuimtos. Tyčios sunaikinti svetimą turtą nebuvimą rodo ir tai, kad iki įvykio ant stogo, nesutarimai su J. L. dėl antenų tęsiasi keletą metų, tačiau per tą laiką jis nėra atlikęs fizinių veiksmų dėl antenų pašalinimo ar laužymo, gadinimo ir pan., nors neabejotinai tai padaryti turėjo visas galimybes.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir prašo jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai G. G. pripažino kaltu pagal 187 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais ir objektyviais, kuriais grindžia G. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas, o teismas jo kaltę grindė išmitinai nukentėjusiojo bei jam naudingais liudytojų A. M., D. D. ir V. Š. parodymais, neįvertinęs to, jog rankomis sunaikinti ar sulaužyti antenų jis negalėjo, kadangi tai neįmanoma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundų argumentais nesutinka.Vertinant nukentėjusiojo J. L. parodymus matyti, kad nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jog apie 8.45 val. iškišęs galvą pro stogo liuko angą, pamatė ant stogo G. G., kuris stovėjo prie jo antenos „Bigstar“ ir iš jo veiksmų buvo galima suprasti, kad rengiasi nugriauti anteną. Jis skubiai grįžęs namo pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, bet kai su telefonu užlipo ant stogo, pamatė, kad antenos „Bigstar“ ir „UT4KZ“ jau guli ant stogo sulaužytos. Jis pradėjo jas fotografuoti, o G. G. jam pasakė, kad antenos čia nestovės, nes jos kenkia sveikatai. Jie dar pasiginčijo ir jis pasišalino, nes jam buvo skaudu matyti, kaip suniokotas jo turtas (b. l. 52-53). Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes taip pat patvirtina liudytojo D. D. parodymai, kad jis matė, kaip G. G. ant daugiabučio namo stogo aplaužė, o paskui nulaužė vieną anteną. Po to girdėjo jo ir nukentėjusiojo ginčą. Tą rytą ant namo stogo užlipęs G. G. stogą remontavusiems darbininkams sakė, jog reikia nupjauti ant stogo įrengtas antenas, bet darbininkai nesutiko to daryti, nes nenorėjo veltis į svetimus reikalus. G. G. iš pradžių rankomis aplaužė kelis virbalus, nes ploni vamzdeliai, o vėliau pasiekė esančius viršuje. Sulaužė ilgą, sidabrinę anteną (b. l. 56-57). Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo A. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. ryte ant penkiaaukščio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo, kur tuo metu vyko stogo remonto darbai jis matė besiginčijančius ir besibarančius nuteistąjį ir nuketėjusįjį, kurie telefonais fotografavo vienas kitą. Dėl ko vyko tas konfliktas jis nesuprato, tačiau matė ant stogo gulinčias tris nugriautas antenas (b. l. 55-56). Taigi atsižvelgiant į tai, jog aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, todėl apeliacinės instancijos teismas jais abejoti neturi pagrindo. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo metu ant stogo liudytojo D. D. nebuvo ir jis, paprašytas nukentėjusiojo, duoda melagingus parodymus, kadangi juos sieja tam tikri verslo ryšiai. Tiek pats liudytojas A. M., tiek nukentėjusysis J. L. patvirtino, jog liudytojas D. D. kaltinime nurodytu metu buvo ant namo stogo. Aukštesniojo teismo vertinimu, netikėti liudytojo D. D. parodymais nėra pagrindo ir todėl, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvią nuteistojo nuomonę, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojas D. D. yra suinteresuotas apkalbėti ir taip pakenkti nuteistajam, nenurodė ir pats apeliantas.Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis parodė, jog antenų atotampos buvo padarytos iš kaproninės skalbinių virvės, o pačios antenos buvo pastatytos ant plonų, iš kariškų vamzdelių padarytų stovų, todėl paguldyti anteną nėra jokių problemų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. D., kuris, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme parodė, jog G. G. iš pradžių rankomis aplaužė kelis virbalus, nes ploni vamzdeliai, o vėliau pasiekė esančius viršuje. Taigi aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas kritiškai vertina nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog ant stogo buvusių antenų vamzdžių rankomis nulaužti ar sulenkti neįmanoma, ir juos atmeta.Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kelia versiją, jog dėl nukentėjusiojo ant namo stogo pastatytų antenų tarp jų yra įsisenėję nesutarimai ir pateikdamas teismui privataus kaltinimo skundą nukentėjusysis jam kerštauja dėl jo reikalavimų pateikti dokumentus, kokiu pagrindu ant namo stogo stovi antenos bei reikalavimų jas nuimti nuo gyvenamojo namo stogo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės ne tik kad nesudaro objektyvaus pagrindo manyti, jog nukentėjusysis siekia nepagrįstai apkaltinti apeliantą, tačiau tik dar kartą patvirtina, jog apeliantas buvo suinteresuotas ir turėjo pagrindą sunaikinti bei pašalinti nuo stogo nukentėjusiojo J. L. antenas. Be to, nors ginčydamas savo kaltę G. G. ir nurodo, kad neturėjo tikslo griauti antenų, nes dėl stogo remonto jos ir taip būtų buvę nuimtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį nuteistojo skundo argumentą taip pat atmeta, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas D. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog buvo suderinta, kad nukentėjusiojo antenos turi būti išsaugotos.Šių aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti ir išeinantys iš bylos nagrinėjimo ribų vertintini nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl to, ar nukentėjusysis turėjo sutikimus ant stogo statyti antenas ir pan., kadangi šios aplinkybės, sprendžiant dėl G. G. kaltės sunaikinus nukentėjusiajam J. L. priklausantį turtą, jokios įtakos neturi. Minėtos aplinkybės, jei jos ir būtų konstatuotos, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir dėl ant stogo buvusių nukentėjusiajam J. L. priklausančių antenų skaičiaus. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog ant namo stogo stovėjo 4 antenos - 2 stovai, tačiau ant vieno stovo buvo po 2 antenas. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis patvirtino, kad „ant vieno antenos stovo buvo pritvirtintas vienas 40 metrų diapozono dipolis, vadinamas „Invertet W“, kadangi ant to paties stovelio atitempta du laidai. <...> transformatoriukas ir du laidai, tai skaitosi antena ir ji pritvirtinta ant to paties stiebo, tad sumoje yra dvi antenos, dirba trumpos bangos, ultratrumpos bangos ir taip toliau. Sekančiame stiebelyje buvo UT4KZ antena, 80 m. dipole, ten taip pat buvo atitempti du laideliai“ (b. l. 52-53). Nors nuteistasis visgi nesutinka, kad ant stogo buvo 4 antenos, tačiau šis jo skundo argumentas pagrįstas išimtinai tik jo subjektyvia nuomone, kuri paremta ant stogo buvusių stovų skaičiuimi, todėl yra atmetamas.Priešingai nei nurodo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog nukentėjusiajam J. L. priklausančios antenos buvo sugadintos ir yra netinkamos naudoti. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis J. L. yra aktyvus radijo mėgėjas, kurio šaukinys yra „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. Š. patvirtino, jog nukentėjusysis minėtu šaukiniu į eterį nebeprisijungia, į eterį jis nebeišeina nuo 2016 m. vasaros pabaigos. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. M. parodė tik tai, jog matė, kad nugriautas antenas susitvarkė nukentėjusysis, t. y. jas susirišo (b. l. 56), tačiau liudytojas nurodė, matęs nukentėjusįjį išsinešant nuo stogo sulaužytas antenas.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka ir dėl pirmosios instancijos teismo iš jo nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos, ir nurodo, kad nukentėjusiojo nurodyta antenų vertė nepagrįsta jokiais objektyviais bei jų įsigijimą patvirtinančiais duomenimis. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis niekuo nepagrindė ir neįrodė neva sunaikintų antenų ir kitos įrangos vertės, o teismas, vertindamas įrangos vertę, vadovavosi tik liudytojo V. S. parodymais.BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškinio suma įrodyta nukentėjusiojo J. L. parodymais (b. l. 54, 71), liudytojo V. Š. parodymais (b. l. 69-71), nukentėjusiojo pateiktomis antenų dalių nuotraukomis bei antenų brėžiniais su nurodytomis kainomis (b. l. 11-12). Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į liudytojo V. Š. bei nukentėjusiojo J. L. parodymus, į sugadintų daiktų pobūdį ir jų cirkuliaciją rinkoje, byloje surinkti duomenys dėl nukentėjusiajam padarytos žalos yra pakankami pagrįsti patirtos žalos dydį.Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl G. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė