Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, Administracija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021 ir byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021 (toliau – nutarimas) L. L. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio mėn. 8 d. 00 val. 00 min. iki 2020 m. gruodžio mėn. 8 d. 00 val. 00 min.

3.10. Į Atsakymu 3 pateiktą informaciją Bendrijos pirmininkei buvo atsakyta Skyriaus 2021-05-07 raštu Nr. A51-40966/21 (toliau – Raštas 3), kuriame pakartotinai nurodyta, jog Bendrijos pirmininkė neįvykdė Raštu teiktų įpareigojimų, nes nepateikė Skyriui dokumentų, kurie patvirtintų, jog Pareiškėjui buvo pateikti Rašte nurodyti dokumentai ir atsakyta į prie Rašto pridėtą Skundą, Bendrijos pirmininkė informuota apie sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimo ir jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 349 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracines nuobaudas.

3.14. Apibendrinus tai, kas nurodyta, Bendrijos pirmininkės pateiktas nesutikimas nėra argumentuotas ir nesudaro prielaidų abejoti aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo padarymu.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021 ir bylą grąžino Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

5. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021 palikti nepakeistą ir L. L. skundo netenkinti.

5.1. Institucijos teigimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Bendrijos pirmininkės padaryto administracinio nusižengimo esmė nutarime buvo aiškiai atskleista, nurodant, jog „Tyrimo metu nustatyta, jog Bendrijos pirmininkė nevykdydama Skyriaus, kuris Administracijos direktoriaus 2020-09-11 įsakymu Nr. 30-2212/20 įgaliotas atlikti valdytojų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę, teikto įpareigojimo apie Rašte nurodytų įpareigojimų įvykdymą iki 2020-12-07 informuoti Skyrių raštu ir pateikti informaciją patvirtinančius dokumentus, neatliko jai Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punkte nurodytos pareigos ir padarė ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodyta administracinį nusižengimą.“ Taigi, kaip matyti, Nutarime buvo aiškiai įvardinta, kokių Bendrijų įstatyme nustatytų pareigų L. L. neatliko (nurodant net konkrečią įstatymo nuostatą, kuri buvo pažeista) ir kokiu konkrečiai pagrindu jai buvo surašytas minėtas Nutarimas.

5.2. Dėl nutarties argumento dėl neva pažeistos teisės į gynybą, nes nutarime nurodyti net keturi skirtingi įpareigojimų laikotarpiai Institucija pažymi, jog vėlesniais Skyriaus raštais, nurodant skirtingus laikotarpius, buvo siekiama bendradarbiauti su pačia Bendrijos pirmininke ir suteikti jai papildomo laiko įpareigojimo įvykdymui, tačiau tai nereiškia, jog pats Nutarime nurodytas pažeidimo laikas pakito.

5.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Institucija administracinio nusižengimo bylose jokio asmeninio suinteresuotumo neturi, o, priešingai, jai svarbu tik tai, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams būtu teikiamos kokybiškos paslaugos ir tai, jog bendrijos valdymo organai tinkamai vykdytų jiems priskirtas įstatymines pareigas.

5.4. Administracijos surašytas Nutarimas iš esmės atitinka įstatymo šiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus - padaryto administracinio nusižengimo esmė buvo aiškiai atskleista, nurodant, kokių konkrečiai pareigų nevykdymu ir/ar netinkamu vykdymu Bendrijos pirmininkė yra kaltinama, todėl, Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą nebuvo pažeista.

5.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutartyje padaryta išvada dėl neva Nutarime nesančios tikslios administracinio nusižengimo kvalifikacijos. Pažymi, jog buvo priimtas sprendimas Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punkte nustatytos pareigos nevykdymą kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, bet pagal 349 straipsnio 1 dalį, nes tik priėmus sprendimą pradėti neplaninį Bendrijos pirmininkės veiklos patikrinimą ir negavus duomenų, būtinų patikrinimui atlikti, Bendrijos pirmininkės neveikimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

5.6. Pažymima, jog Nutarime buvo aiškiai išvardinti dokumentai, kurių Bendrijos pirmininkė neteikė Pareiškėjams, todėl nėra suprantama, kuo rėmėsi teismas teigdamas, kad ši informacija nebuvo aiški. Raštu Bendrijos pirmininkė buvo įpareigota (tai matyti ir Nutarimo turinyje): pateikti V. V. ir kitiems daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams 2019-10-25 Namo patalpų savininkų balsavimo, kurio metu buvo priimtas sprendimas vykdyti Namo ketvirtosios laiptinės įėjimo laiptų remonto darbus, raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo kopiją; pateikti Pareiškėjams dokumentus, patvirtinančius patalpų savininkų priimtą sprendimą kaupti lėšas Namo ketvirtosios laiptinės įėjimo laiptų remonto darbų vykdymui; išsamiai atsakyti į prie Rašto pridėtą skundą, pateikti Pareiškėjams jų prašomus dokumentus; apie įpareigojimų įvykdymą iki 2020-12-07 informuoti Skyrių raštu ir pateikti informaciją patvirtinančius dokumentus, t. y. Rašte buvo aiškiai įvardinti du konkretūs dokumentai ir nurodyta, kad Pareiškėjams būtų pateikti ir kiti jų prašomi dokumentai, t. y. „<...> dokumentai, kurie yra susiję su laiptinės įėjimo laiptų remontu, t. y. balsavimai, sprendimai, sutartys su rangovais, patvirtinti ilgalaikiai planai ir pan.“

5.7. Administracija taip pat atkreipia dėmesį ir į skundžiamos nutarties argumentą, jog „<...> sprendžiant iš V. V. 2020-10-12 skundo priedų, dalis jo reikalaujamos informacijos vis gi buvo pateikta“, nurodant, kad teismas padarydamas tokią išvadą ne tik jos neargumentavo, bet ir nedetalizavo, kokie, teismo nuomone, dokumentai, susiję su 2020-10-12 skundo turiniu, vis dėl to Pareiškėjui buvo pateikti. Pažymi, jog kartu su 2020-10-12 skundu pateikti dokumentai nėra tie, kuriuos Skyrius Raštu įpareigojo Bendrijos pirmininkę pateikti. Vis dėl to, net ir esant tokiai situacijai, jog dalis V. V. reikalaujamos informacijos ir būtų buvusi jam pateikta (nors dėl aukščiau pateiktų argumentų Institucija laikosi pozicijos, kad taip nebuvo), nepateisina ir niekaip negali pateisinti L. L., kaip Bendrijos pirmininkės, neteisėtų veiksmų ir atleisti ją nuo pareigos vykdyti teisėtus Administracijos įpareigojimus. Pažymi, jog Bendrijos pirmininkė nei teikdama skundą, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė konkrečių įrodymų, kurie galimai galėtų pagristi, jog Pareiškėjui buvo pateikti būtent Administracijos Raštu įpareigoti pateikti dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Vien faktas, kad Bendrijos pirmininkė buvo siuntusi ar teikusi kažkokius dokumentus V. V. dar nereiškia, kad buvo įvykdytas Administracijos įpareigojimas.

5.8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties teiginiu, jog vertinant L. L. ir Institucijos susirašinėjimą, su L. L. nebuvo bendradarbiauta ir nebuvo išaiškinta, kokia forma ji privalo pateikti tokius dokumentus, teigiant, kad tokiu būdu teismas savo iniciatyva bandė praplėsti skundo ribas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir Pareiškėjas, ir Bendrijos pirmininkė bendravo su Skyriumi el. paštu, todėl šis klausimas, kokiu būdu/forma turi būti teikiama informacija ar dokumentai šioje byloje apskritai net nebuvo ginčijamas. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra ir nebuvo nustatyta informacijos ar dokumentų teikimo formos taisyklių, tad teismo nurodomas argumentas jog L. L. nebuvo išaiškinta, kokia forma ji privalo pateikti dokumentus laikytinas visiškai nepagrįstu, nes Administracija tokios pareigos (nurodyti konkrečią pateikimo formą) neturėjo.

5.9. Taip pat nesutinkama su teismo išvada, jog Institucija nepateikė jokių motyvų dėl atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kad dalis reikalaujamų pateikti dokumentų yra susiję su asmens duomenų apsauga. Akivaizdu, kad Bendrijos pirmininkė tik formaliai buvo paminėjusi neva galimą asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą, tačiau nei savo teiktame skunde, nei teismo posėdžio metu ji negalėjo paaiškinti, kokie asmens duomenys yra nurodyti jos dokumentuose ir kaip Pareiškėjo reikalavimo susipažinti su šiais dokumentais tenkinimas pažeis teisę į asmens duomenų apsaugą (CPK 178, 185 straipsniai).

5.10. Dėl nutartyje nurodyto teiginio, jog Institucija turi pareigą objektyviai ir nešališkai tirti administracinį nusižengimą, tačiau šių aplinkybių Institucija visiškai netyrė, nevyko į vietą, neapklausė kitų patalpų savininkų, nesiaiškino, ar tikrai nevienoda informacija teikiama, o tik formaliai rėmėsi išskirtinai V. V. rašytiniais paaiškinimais, prie kurių taipogi nepridedami jokie teiginius patvirtinantys įrodymai, pažymi, kad Nutarime buvo įvertinti visi Bendrijos pirmininkės iki bylos nagrinėjimo ir jos metu pateikti dokumentai bei paaiškinimai. Nurodo, jog Administracija kontroliuoja, ar bendrijų pirmininkai vykdo jiems Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatytą pareigą, tačiau nekontroliuoja (ir neturi tokios pareigos kontroliuoti), ar patalpų savininkams teikiama vienoda informacija.

5.11. Skunde pažymima, jog Institucija dėl esminių bylos aplinkybių aiškius ir nuoseklius paaiškinimus dėl konkrečių atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teikė žodžiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat duomenys yra fiksuoti ir rašytinėje bylos medžiagoje.

5.12. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties teiginiu, jog „Institucijos nutarimas savo išraiškos forma yra ydingas <...> aplinkybės neatitinka administracinio nusižengimo protokolui ar nutarimui keliamų reikalavimų.“ Administracijos vertinimu, administracinio nusižengimo esmė, susijusi su trečiojo Rašto įpareigojimo vykdymu, buvo aiškiai atskleista, todėl nėra suprantama, kuo rėmėsi teismas teigdamas, kad Nutarime nebuvo nurodyti konkretūs pažeidimai dėl trečiojo Rašto įpareigojimo, taip iš esmės ignoruodamas ne tik Rašto, bet ir Nutarimo turinį. Be to, Administracija visiškai pagrįstai nusižengimo padarymo diena laikė sekančią dieną po įstatyme nurodyto įpareigojimų įvykdymo termino, t. y. 2020-12-08.

5.13. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kad byloje būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą, savo sprendimą motyvuodamas netinkamu administracinio nusižengimo aplinkybių nurodymu, tai yra neatskleidžiant teisei priešingo veikimo būdo. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutartis grindžiama motyvais, kurie šiuo atveju nelaikytini pakankamais sprendimui grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucijos teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nutarė grąžinti Administracijai bylos medžiagą papildomam tyrimui, todėl Skundžiama nutartis turėtų būti naikintina.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. L. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jos patirtas 200 eurų išlaidas, susijusias su procesinio dokumento - atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.

6.1. Atsiliepime pažymima, jog Institucijos Nutarime išdėstytos aplinkybės nereiškia aiškaus kaltinimo, nes iš tokio kaltinimo nesuprantama, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. T. y., kodėl Bendrijos pirmininkės teikta informacija ir atsakymai laikomi netinkami ir kokios konkrečios informacijos, Institucijos vertinimu, ji nepateikė, kurią pagal teisės aktus privalėjo pateikti. Atsakymų į šiuos klausimus Institucija nepateikė, nors ji ne kartą prašė patikslinti įpareigojimo turinį, todėl skundžiamoje nutartyje teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista teisė į gynybą, nes ji nesuprato, kuo konkrečiai yra kaltinama.

6.2. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Institucija jai formaliai teikė pakartotinius abstraktaus turinio įpareigojamus. Institucija, neišsiaiškinusi ir neįvertinusi faktinės situacijos, remdamasi vieno asmens V. V., su kuriuo jos santykiai konfliktiški, rašytiniais paaiškinimais, bei savo jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta nuomone, surašė Nutarimą ir paskyrė jai nuobaudą. Nutarimas priimtas nevertinant, ar jos veiksmuose buvo administracinio nusižengimo sudėtis. L. L., teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad Institucija tyrimą atliko formaliai, remiantis tik vieno asmens rašytiniais paaiškinimais, savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų, nenustatė reikšmingų aplinkybių, Nutarime aiškiai nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties elementai, o visa įrodinėjimo našta perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 6(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir sprendimu grąžinti Institucijai bylos medžiagą papildomam tyrimui, teigiant, jog Bendrijos pirmininkės padaryto administracinio nusižengimo esmė nutarime buvo aiškiai atskleista.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo byloje papildomam bylos aplinkybių tyrimo atlikimui.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8047-2021 turiniu, pripažįsta, jog Institucijos nutarimas savo forma ir turiniu yra ydingas, nes jame nurodytos (ar nenurodytos) tam tikros aplinkybės neatitinka administracinio nusižengimo nutarimui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad šiame procesiniame dokumente turi būti nustatytos aiškios, konkrečios ir administracinio nusižengimo dispoziciją atitinkančios pažeidimo aplinkybės, kadangi toks dokumentas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra esminis, todėl jam įstatymo yra keliami griežti turinio reikalavimai. Be to, viena iš kaltinamo nusižengimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

9. Apylinkės teismas pagrįstai suabejojo nutarime nurodytu galimo pažeidimo padarymo laiku. Sutiktina, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aiškus L. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad nutarimo skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodytas laikas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. 00 val. 00 min. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 00 val. 00 min, tai yra laikas, kai pirmą kartą baigėsi terminas, iki kada L. L. turėjo pateikti V. V. ir kitiems (duomenys neskelbtini) daugiabučio patalpų savininkams bei Institucijai informaciją ir patvirtinančius dokumentus, kad įvykdė 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-149667/20 skirtus įpareigojimus. Vienok, grafoje „nusižengimo esmė“ nurodoma, kad laikas. iki kada L. L. turėjo pateikti V. V. ir kitiems (duomenys neskelbtini) daugiabučio patalpų savininkams bei institucijai informaciją ir patvirtinančius dokumentus, kad įvykdė 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-149667/20 skirtus įpareigojimus, nurodytas net keturiais skirtingais laikotarpiais: nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.; nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.; nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. vasario 25 d.; 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 15 d. Nors tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde Institucija teigia, jog po 2020 m. gruodžio 7 d. Bendrijos pirmininkei buvo siųsti priminimai, tačiau, kaip teisingai pastebi apylinkės teismas, šią aplinkybę paneigia Institucijos raštuose nurodytos formuluotės, kas suponuoja išvadą, jog yra inkriminuojamas trunkamojo pobūdžio nusižengimas.

10. Skundžiamoje nutartyje nurodyti kiti trūkumai, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro kliūtis teismui iš esmės išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš nutarimo nėra aišku, kokią konkrečiai informaciją L. L. suteikė V. V. bei kitiems pareiškėjams, ir kokios ne. Nors apeliaciniame skunde dėstoma, kokie dokumentai buvo pateikti, tačiau pažymėtina, kad tiek protokole (kurio nagrinėjamu atveju nėra), tiek nutarime turi būti aiškiai nustatyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju nutarime turėjo būti aiškiai suformuluota, kokių tiksliai dokumentų ir informacijos, kurių buvo reikalaujama pateikti, atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiu Rašto įpareigojimu, kuriuo Institucija nurodė L. L. „išsamiai atsakyti į pridedamą skundą, pateikti Pareiškėjams jų prašomus dokumentus“, šių dokumentų sąrašas nėra baigtinis, kas reiškia, jog įpareigojimo apimtis yra neaiški. Kaip jau buvo minėta, kaltinamo nusižengimu asmens teisė yra teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo atveju L. L. nurodė, jog nežino, kuo yra kaltinama, tai yra jai neaišku, kokius konkrečius dokumentus ir informaciją ji pateikė, o ko ne.

11. Institucija netyrė ir kitų reikšmingų aplinkybių: nesiaiškinta ir netirta, kokia yra reikalaujama pateikti dokumentų apimtis, aplinkybės, susijusios su asmens duomenų apsauga ir kokiu būdu tokie dokumentai galėtų būti pateikti, L. L. nurodytos aplinkybės apie tai, kad V. V. sudaromos galimybės susipažinti su informacija, tačiau jis specialiai neatvyksta į susirinkimus, kai ji atneša dokumentus, V. V. nurodytos aplinkybės apie tai, kad skirtingiems patalpų savininkams teikiama skirtinga informacija.

12. ANK nuostatos numato, jog institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui. Teigtina, kad nagrinėjamu atveju institucija nebuvo pakankamai objektyvi, byloje neištirti visi būtini nusižengimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turintys duomenys ir kitos įrodinėtinos aplinkybės, nėra aiškiai nurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties elementai. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi, protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka pačiai institucijai.

13. Dėl išvardintų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad paminėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik atlikus skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus ir ištyrus joje nurodytas aplinkybes bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingu atveju, gali būti pažeistos asmens teisės.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus motyvus nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.