- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-2071-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00995-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- T. L.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. L. (T. L.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L., nuteistas 2012-01-30 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. 2012-05-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012-01-30 nuosprendis pakeistas: veika iš BK 129 str. 2 d. 3 p. 6 p. perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 3 p., galutinė bausmė - 8 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2011-06-05, bausmės pabaiga – 2019-06-05.
Žemesnės instancijos teismas
2015-08-31 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-676 nutarta, taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-08-27) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p. ir per likusios neatliktos bausmės dalį siūlyti teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-16 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi T. L. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-16 nutartį ir priimti naują nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas nesirėmė Komisijos nutarimu. Nuteistojo įsitikinimu, jo asmenybės charakteristika yra palyginti nepriekaištinga, jis neturi nei vienos drausminės nuobaudos, paskutiniu metu du kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2015-01-13 turi teisę vykti už pataisos įstaigos ribų, ten ir dirba. Iš vertinimo pagal „OASys“ metodiką, jam yra nustatyta 11 balų (t.y. žema) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistojo teigimu, jis jau pasimokė iš savo klaidų, nori padėti savo šeimai, taip pat nukentėjusiesiems atlygindamas žalą. Nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai neįvertino jo asmenybės charakteristikos ir padarė nepagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. L. skundas atmetamas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą T. L. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, bausmės atlikimo metu mokėsi, jo darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose buvo įdarbintas, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose: adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 5 kartus, palaiko ryšius su artimaisiais, nuo 2015-01-13 jam yra suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo T. L. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors iš socialinio tyrimo išvados ir psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje žema, tačiau nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai yra polinkis elgtis impulsyviai/agresyviai jam emociškai reikšmingose situacijose bei būnant apsvaigus nuo alkoholio, gyvenimo stilius, mąstymas ir elgesys. Be to negalima ir neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, smurtinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė), nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis yra didelė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Tai, kad nuteistasis T. L. vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. L. (T. L.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.