Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-628-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
AN2-628-498/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01831-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
  • 9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-628-498/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01831-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.11.; 21.1.7.; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo A. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda, už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 14 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą, įžeidinėjo uniformuotą policijos pareigūną sakydamas „Snarglį tu, pienburni, ką čia man aiškini“ tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. D. sakydamas žodžius „Snarglį tu, pienburni, ką čia man aiškini“ įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą ir padarė ANK 508 straipsnyje numatytą nusižengimą.Apeliaciniame skunde A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, taip pat solidariai iš M. S. ir T. V. priteisti 9 000 Eur moralinės žalos atlyginimui ir 50 Eur proceso išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo surašymą.Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi administracinio nusižengimo protokolu, kurį surašė neva įžeistas vyriausiasis tyrėjas M. S., taip pat to paties pareigūno ir vyresniojo tyrėjo T. V. tarnybiniais pranešimai, kuriuose patvirtintos protokole nurodytos aplinkybės, kad skundo autorius įžeidė policijos pareigūną, sakydamas „snarglį tu, pienburni, ką čia man aiškini“. Teigiama, kad M. S., ne kartą puldinėjęs apeliantą, siekdamas susidoroti su juo, naudodamasis tarnybine padėtimi, susitarė su T. V.. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo autorius, siekdamas apsisaugoti nuo M. S. ir jo kolegų, darė garso įrašą 2017 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, iš šio įrašo girdėti, kad jis nurodytos frazės nesakė. Apelianto tvirtinimu, nuo įrašo 9 minutės girdėti, kad M. S. pasirodė gera proga prikibti, kai jis per stalą linkdamas link skundo autoriaus su keista veido išraiška pradėjo šnypšti „neišsidirbinėk, neišdirbinėk“. Net nesupratęs ką apeliantas atsakė M. S., pasiteiravęs „kaip?“ ir sulaukęs atsakymo „kaip girdėjai“, garsiai puolė skundo autorių neva jis jį pavadino snargliu. Apeliantas, nenorėdamas prasidėti, atsakė „taip“ ir pasiūlė viską surašyti. Tada M. S. nurimo ir pasakė, kad skundo autoriui surašys protokolą už pareigūno įžeidimą, į ką jis jį perspėjo, kad jei M. S. įžeidinės apeliantą, jis jį taip pat įžeidinės. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl A. D. kaltės padarius ANK 508 straipsnyje numatytą nusižengimą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalyje taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. D. administracinio nusižengimo bylą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai pripažinti A. D. padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. D. buvo nubaustas už tai, kad atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą, įžeidinėjo uniformuotą policijos pareigūną sakydamas „Snarglį tu, pienburni, ką čia man aiškini“. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnį. Nors apeliaciniame skunde, tvirtinama, kad atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį A. D. patrauktas, neįrodžius, jog tikrai jis pareigūnui M. S. pasakė administracinio nusižengimo protokole nurodytą frazę, kadangi tokios frazės jis nesakė, jį patį įžeidė pareigūnas, o jis tik pasakė, kad jei pareigūnas įžeidinės apeliantą, tai jis jį taip pat įžeidinės, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią apelianto versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš nagrinėjamą administracinį nusižengimą užfiksavusių dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 1-2), policijos pareigūnų M. S. ir T. V. tarnybinių pranešimų (b. l. 3, 4) – matyti, kad juose nurodytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės, taip pat tai, jog inkriminuotą nusižengimą A. D. padarė būtent sakydamas „Snarglį tu, pienburni, ką čia man aiškini“. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose aplinkybėse nėra prieštaravimų. Apeliantas skunde kelia klausimus dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos informacijos patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų, nagrinėjamo įvykio laiku, savo darbo vietoje atlikusių savo tarnybines pareigas, būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėju nėra susieti jokiais ryšiais. A. D. teiginiai, kad pareigūnas M. S., ne kartą puldinėjęs apeliantą, siekdamas susidoroti su juo, naudodamasis tarnybine padėtimi, susitarė su T. V., deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nevertinti pareigūnų pateiktų tarnybinių pranešimų bei administracinio nusižengimo protokolo, ir šių duomenų nelaikyti įrodymais.Kita vertus, apeliantas remiasi prie skundo pridėtu garso įrašu kaip paneigiančiu, jog jis pasakė administracinio nusižengimo protokole nurodytą frazę, tačiau šis įrašas negali būti pripažintas įrodymu, kadangi jo autentiškumas kelia abejonių. Pažymėtina, kad A. D. pareigūnų neinformavo apie garso įrašo darymą, be to, jam rašant administracinio nusižengimo protokolą, nenurodė, jog protokole nurodytos pareigūną įžeidžiančios frazės nesakė ir yra tai patvirtinantis įrašas, taip pat jis, būdamas supažindintas su bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme data ir laiku, į posėdį neatvyko ir nepateikė minėto įrašo, taip pat nepranešė neatvykimo priežasčių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, o, kad šis įrašas yra, nurodė tik apeliaciniame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančią medžiagą, pagrindė, kodėl vadovaujasi administracinio nusižengimo protokolu ir pareigūnų tarnybinius pranešimus, kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimą su nusižengimu, su kuo nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą A. D. administracinio nusižengimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas