- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- eI2-556-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00786-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. vasario 7 d. rašto Nr. D-1809 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ I skundo dalį, susijusią su nepateiktos informacijos apie termino pratęsimo priežastis.
Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu dėl žemės sklypo paskirties pasikeitimo prašė panaikinti Inspekcijos 2017 m. sprendimą ir sustabdyti antstolio veiksmus. Tačiau atsakymo negavo, pareiškėjui ne kartą susisiekus telefonu su Inspekcija nebūdavo informuotas apie rašto eigą, Inspekcija tik atsakymas pareiškėjui pateiktas, tačiau realiai kažkodėl pakartotinai rašto pareiškėjui Inspekcija nepateikė iki 2020 m. vasario 7 d. Todėl, pareiškėjas kreipėsi su skundais 2020 m. sausio 20 d. į Seimo kontrolierių įstaigą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Po ko, iš Inspekcijos gavo minėtą raštą.
Pažymi, kad minėtame rašte Inspekcija nurodė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė skųsti Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 2D-16147, nes šis jo negavo, bei pareiškėjui nebuvo pateikta ir informacija, kodėl prašymo nagrinėjimas pratęstas dar 20 darbų dienų. Inspekcija nurodo, kad 2019 m. lapkričio 18 raštu Nr. 2D-14861 kreipėsi į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti informaciją, kokia statyba numatyta pareiškėjo žemės sklypo kadastro dalies rekreacinės paskirties teritorijoje pagal Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos bendrą planą, ir 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 2D-14964 į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl išvados.
Teigia, kad Inspekcija sąmoningai klaidina pareiškėją, ne šis visų paminėtų raštų pareiškėjas negavo nei raštu, nei elektroniniu paštu. Atsakymo iš Inspekcijos negavimas pareiškėjui sukėlė teisinių pasekmių, nes negalėjo savo teisių dėl Inspekcijos neteisėtai priimto sprendimo (nurodymo) realizuoti bendros kompetencijos teismuose ir imtis atitinkamų teisinių priemonių dėl antstolių veiksmų.
Pažymi, kad Inspekcija pareiškėjui tik 2019 m. gruodžio 21 d. el. p. atsiuntė nuorodą, kad informuoja, kad apie rašto būseną, kad įvykdyta, tačiau el. p. pareiškėjui paspaudus nagrinėjimo eigą išmetama informacija su raštu, o apie informavimą apie pateiktų dokumentų nagrinėjimo eigą, t. y., kad ,,2019 m. gruodžio 20 d. situacija aptarta telefonu. Gavus saugomų teritorijų tarnybos atsakymą (reg. D-16627) ir Ignalinos r. savivaldybės administracijos atsakymą (reg. D-16321), inspektorė 2019 m. gruodžio 13 d. parengė galutinį atsakymą Nr. 2D-16147 ir jį pateikė pareiškėjui. Tačiau pareiškėjas šio rašto atsakymą gavo tik 2020 m. vasario 7 d.“
Nurodo, kad į 2019 m. spalio 24 d. pareiškėjo pateiktą skundą ir raštišką atsakymą iš Inspekcijos jis gavo tik 2020 m. vasario 7 d. raštu nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 31 straipsnio ir rašte nepagrįstai nurodo, kad į pareiškėjo skundą atsakymai buvo pateikti. Inspekcija iš esmės neatsakė į pareiškėjo skundą nesilaikė įstatymo nustatytų skundų nagrinėjimo terminų. Pareiškėjui būtina informacija buvo suteikta tik po trijų mėnesių, ko pasėkoje prieš jį buvo panaudotos teisinio mechanizmo neteisėtos priemonės.
Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad dėl skunde minimo Inspekcijos 2017 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-765 panaikinimo pareiškėjas yra pasikreipęs į Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus ir šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1018-277/2020 pagal ieškovo pareiškėjo 2020 m. vasario 18 d. patikslintą ieškinį atsakovei Inspekcijai.
Pažymi, kad pareiškėjas ginčijamą 2017 m. gegužės 15 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-765 registruota pašto siunta gavo dar 2017 m. gegužės 20 d. pareiškėjas savo 2017 m. lapkričio 30 d. prašyme Inspekcijai nurodė, jog gavo privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame privalomajame nurodyme Nr. PN-765 aiškiai buvo nurodyta, kad jo apskundimo terminas yra 1 mėnuo nuo sprendimo gavimo. Todėl mano, jog pareiškėjas žymiai (2 m. ir 7 mėn. ) praleido terminą ginčyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą. Vadinasi, pareiškėjas savo pasyviais veiksmais, kaip nurodoma skunde, negalėjo realizuoti savo teisių bendros kompetencijos teisme, o ne dėl Inspekcijos minimų neva negautų laiku raštų.
Pažymi, kad pareiškėjas ginčija Inspekcijos 2020 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2D-1809 „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“ I dalį, kurioje pareiškėjas buvo tik informuotas dėl jo skundo dalies, susijusios su neva nepateiktos informacijos apie termino pratęsimo priežastis ir negautu Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2D-16147, nagrinėjimo. Inspekcijos ginčijamo rašto I dalyje, pareiškėjui argumentuotai buvo paaiškinta, kad informacija apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis jam buvo pateikta Inspekcijos 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 2D-14970, o atsakymas į pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašymą – Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2D-16147, naudojantis IS Avilys funkcionalumu pareiškėjui buvo 2019 m. gruodžio 13 d. išsiųstas el. paštu (išsiuntimo faktas patvirtintas IS Avilys). Ginčijamame Inspekcijos rašto I dalyje nėra pareiškėjui nustatyta jokių pareigų. Minimas informacinio pobūdžio raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
Mano, kad nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Pažymi, jog pareiškėjas savo skunde nenurodo, kokios neigiamos pasekmės jam buvo sukeltos ir kokius teisėtus interesus pažeidžia skundžiamo Inspekcijos 2020 m. vasario 7 d. atsakymo Nr. 2D-1809 I dalis, kurioje kaip buvo minėta, pareiškėjas buvo tik informuotas apie Inspekcijos jam adresuotą 2019 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 2D-14970 ir 2019 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 2D-16147.
Pažymi, kad 2019 m. spalio 24 d. pareiškėjas prašymu (Inspekcijos duomenų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – DVIS) „Avilys“ registruota 2019 m. spalio 24 d., Nr. 1D-14300) kreipėsi į Inspekciją, kuriame, nurodė jog pasikeitė žemės sklypo dalies paskirtis ir prašė panaikinti Inspekcijos privalomąjį nurodymą ir sustabdyti antstolės veiksmus. Pažymi, jog, DVIS „Avilys“ registracijos formoje nurodyta pastaba: „atsakymą nori gauti el. paštu“ ir 2019 m. spalio 24 d. prašyme nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini)). Inspekcija, nagrinėdama minėtą pareiškėjas prašymą, dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją (DVIS „Avilys“ reg. 2019 m. lapkričio 18 d., Nr. 2D-14861) ir Lietuvos Respublikos valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (DVIS „Avilys“ reg. 2019 m. lapkričio 20 d., Nr. 2D-14964) – apie šias aplinkybes pareiškėjas informuotas Inspekcijos 2019 m. lapkričio 20 d. tarpiniu raštu Nr. 2D-14970, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas paties pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). DVIS „Avilys“ istorijoje automatiškai užfiksuota informacija apie Inspekcijos 2019 m. lapkričio 20 d. tarpinio rašto Nr. 2D-14970 išsiuntimą pareiškėjui.
Pažymi, kad remiantis suteikta tarnybine pagalba, t. y. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R2-2042 (DVIS „Avilys“ reg. 2019 m. gruodžio 4 d., Nr. 1D-16321) bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (3)-V3-1447(7.8) (DVIS „Avilys“ reg. 2019 m. gruodžio 10 d., Nr. 1D-16627), dar kartą konstatuota, kad laiptų statyba Žemės sklype nėra galima. Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2D-16147 „Dėl jūsų prašymo“ be visų kitų aplinkybių nurodyta, jog tiek šiuo metu galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo, tiek ir iki 2017 m. gegužės 1 d. galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio nuostatos nenumatė ir nenumato galimybės pakrantės apsaugos juostoje statyti laiptus, nepriklausomai, ar statybos įvykdytos kito (vienbučių, dvibučių) namų žemės sklype, ar rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypo dalyje. Šiuo raštu pareiškėjas informuotas, jog naikinti 2017 m. gegužės 15 d. Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-765 nėra pagrindo. 2019 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 2D-16147 buvo išsiųstas el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini). DVIS „Avilys“ istorijoje automatiškai užfiksuota informacija apie Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 2D-16147 išsiuntimą pareiškėjui.
Pažymi, jog Inspekcija apie minėto 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 2D-14970 ir 2019 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 2D-16147 išsiuntimą pareiškėjui, nurodė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui 2020 m. vasario 25 d. rašte Nr. 2D-2586 „Dėl informacijos pateikimo“ bei Inspekcijos 2020 m. vasario 17 d. rašte Nr. 2D-2172 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, adresuotame pareiškėjui. Be to, Inspekcijos ginčijamas raštas taip pat buvo pateiktas pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu per tą pačią Inspekcijos DVIS „Avilys“, kurį jis gavo ir apskundė teismui. Vadinasi, Inspekcijos elektroniniu paštu siunčiami dokumentai pasiekia adresatą, nes priešingu atveju, esant kokiems nors trikdžiams pareiškėjas nebūtų gavęs jokių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Inspekciją (reg. Nr. 2019 m. spalio 24 d. Nr. 1D-14300) su prašymu panaikinti Inspekcijos 2017 m. sprendimą ir sustabdyti antstolių veiksmus.
Inspekcija 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 2D-14970 informavo pareiškėją, apie anksčiau minėtus kreipimusis į institucijas, taip pat, kad jo prašymas bus nagrinėjamas gavus atsakymą iš šių institucijų. Raštas buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuri pareiškėjo skundą 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (14)-D8-134 pagal kompetenciją persiuntė Inspekcijai. Skunde buvo teigiama, kad buvo pažeista jo teisė skųsti Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 2D-161147, nes jo jis nėra gavęs, be to, nepateikta informacija, kodėl prašymo nagrinėjimas pratęstas dar 20 darbo dienų.
Inspekcija skundžiamu raštu išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. skundą. Rašte Inspekcija nurodė, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija apie 2019 m. spalio 24 d. skundo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Inspekcijos raštai pareiškėjui buvo pateikti el. paštu.
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad Inspekcijos raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų reikalavimų. Jame pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.
VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Minėtame 2011 m. birželio 27 d. sprendime Nr. A556-336/2011 LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai.
Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-38 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse. Taisyklių 5 punkte, nustatyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas.
Įvertinus skundžiamo rašto turinį, matyti, kad rašte nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. skundo išnagrinėjimą ir Inspekcijos 2019 g. gruodžio 13 d. rašto pateikimo pareiškėjui. Dėl to nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Be to, pažymėtina, kad Kontrolieriaus išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas gavo 2019 m. gruodžio 13 d. raštą el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau Kontrolieriaus nuomone netinkamu formatu (a.doc), esant tokioms aplinkybėms pareiškėjas gavęs el. laišką iš Inspekcijos ir negalėdamas peržiūrėti laiško priede esančios informacijos turėjo apie tai informuoti Inspekciją, bet to nepadarė. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, kad jis naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini), šiuo el. paštu gauna ir siunčia laiškus, taip pat ir institucijoms, pageidauja gauti informaciją būtent šiuo el. paštu. Todėl nesutiktina su pareiškėjo skunde dėstomais argumentais, kad Inspekcija skundžiamame rašte pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde akcentuoja, kad dėl 2019 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 2D-16147 neapskundimo jam kilo pasekmės, tačiau kaip matyti iš skundo pareiškėjo minimo skunde pasekmės jam kilo ne dėl Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. rašto priėmimo, o dėl Inspekcijos 2017 m. gegužės 15 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus nustatytus Inspekcijos patikrinimo akte Nr. (23.29) RE-362. Susipažinus su Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į Utenos apylinkės teismą Ignalinos rūmus civilinė byla Nr. e2-1018-277/2020 su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-765, 2017 m. lapkričio 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (23.29) RE-362 ir 2020 m. sausio 20 d. potvarkį Nr. P3-70 „Dėl 2017 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-765 papildymo“. Utenos apylinkės teismas Ignalinos rūmai 2020 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-765 ir 2020 m. sausio 20 d. potvarkį Nr. P3-70 „Dėl 2017 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-765 papildymo“. Panevėžio apygardos teismas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo G. M. ieškinį atmesti. Taigi pareiškėjas realizavo savo teisę apskųsti jam teisines pasekmes sukėlusį Privalomąjį nurodymą, todėl nepagrįsti jo skundo argumentai, kad Inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštas jam sukėlė skunde nurodytas pasekmes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl 2019 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 2D-16147 jam pateikimo ir dėl nepateiktos informacijos apie jo skundo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis. Inspekcija išnagrinėjo šiuos pareiškėjo skundo argumentus ir rašte pareiškėjui pateikė išsamų atsakymą apie jo 2019 m. spalio 24 d. skundo išnagrinėjimą ir atsakymo į jį pateikimo, nurodė, kokiu raštu buvo pratęstas pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. skundo nagrinėjimas, pateikė išsamią informaciją dėl kokių priežasčių buvo pratęstas jo skundo nagrinėjimas (dėl kreipimosi į kitas institucijas gauti reikalingą informaciją skundo išnagrinėjimui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas raštą ginčija tik tuo aspektu, kad Inspekcija neteisingai nustatė faktines, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti raštą neteisėtu, nes nenustatyta, kad Inspekcija rašte pateikė neteisingus duomenis. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų, atsakant į pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. skundą ir nustatant pareiškėjo ginčijamas faktines aplinkybes.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovė iš esmės tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą raštą, todėl ginčijamas raštas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.