- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- A2.8.-316-666/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00313-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, dalyvaujant A. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam Kretingos mieste, lietuviui, LR piliečiui, dirbančiai UAB „R“ tiekėju, L, Klaipėda, aukštesniojo išsilavinimo, vedusiam, gyvenančiam Kretingos rajone, neteistam, turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas ATPK protokolas pagal ATPK 173 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-05-21d. apie 11.30 val., A. R., nuosavybės teise priklausančiuose sandėliuose, esančiuose, Kretingos rajone, vertėsi komercine veikla, neturėdamas tam licenzijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licenzija (leidimas), t.y supirko iš nepažįstamų asmenų 140 kg. juodojo metalo laužo, už tai sumokėdamas 100 Lt. Savo veiksmais A. R. nesilaikė 2001-10-23 d. LR Netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 2 str. 4d. ir 3 str. 1d., todėl padarė ATPK 173 str. 1 d. pažeidimą.
Teisminio nagrinėjimo metu A. R. dėl ATPK 173 str. 1d. pažeidimo kaltu prisipažino. Paaiškino, kad metalo laužą supirkinėja metus laiko. Šia veikla verčiasi be licenzijos (leidimo). Kad šia veiklai reikalingas leidimas, jam buvo žinoma. Metalo laužą supirkinėjo sandėliuose.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006).
ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šio teisės pažeidimo turinys atskleistinas atsižvelgiant į straipsnio, kuriame jis išdėstytas, pavadinimą – „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“. Taigi tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad tam tikra veikla yra verčiamasi neteisėtai.
Teismas konstatuoja, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai. Todėl ir ATPK 173 straipsnio negalima aiškinti taip, kad neteisėtu vertimusi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla būtų pripažįstami visi atitinkamos veiklos vykdymo atvejai, kai vykdant šią veiklą yra pažeidžiamos bet kokios su šia veikla tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijusios teisės normos. Toks interpretavimas logine prasme nesiderintų su itin griežta sankcija už šį pažeidimą (vykdant neteisėtą veiklą pagaminta produkcija, įrankiai, žaliavos ir gautos pajamos yra konfiskuojamos) ir nepateisinamai išplėstų šio pažeidimo taikymo sritį, paneigtų šio pažeidimo nustatymo tikslus. Ne visi teisės pažeidimai, padaryti verčiantis atitinkama veikla, suponuoja jos pačios neteisėtumą. Kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu ATPK 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą, kaip tokią, daro absoliučiai neteisėta per se (pačią savaime). Šią išvadą nuosekliai pagrindžia ir ATPK 173 straipsnio 1 dalies dispozicija, visų pirma nurodanti, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas).
Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šis veiką kvalifikuojantis požymis ATPK 173 straipsnio dispozicijoje apibrėžtas sąvoka „vertimasis veikla“, kuri apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr. 62).
Teismas mano, kad A. R. veiksmai turi visus požymius, kurie leidžia teigti, jog jis vertėsi komercine veikla, neturėdamas tam licenzijos ( leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licenzija (leidimas), t.y supirko iš nepažįstamų asmenų juodojo metalo laužą ir tai darė sistemingai, pastoviai (1 metus) ir siekė pelno ( gavo pajamas), bei šie jo veiksmai buvo neteisėti. Kvalifikacija pagal ATPK 173 str. 1 d. yra teisinga.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko prisipažinimą dėl padarytų ATPK pažeidimų. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kad kaltę pripažįsta ir gailisi, anksčiau neteistas, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam skirtinas piniginės baudos vidurkis, numatytas sankcijoje, konfiskuojant supirktą metalo laužą, kaip žaliavą bei svarstykles, kaip nusižengimo padarymo įrankį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 26 str., 173 str. 1d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
Pagal ATPK 173 str. 1 d., A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nubausti dviejų tūkstančių Lt (2000 Lt) pinigine bauda į valstybės pajamas, konfiskuojant 2080 kg supirkto juodojo metalo laužo bei svarstykles „P. M. VS950-SR Nr. WB/SD118537 ( b.l. 8, 10).
Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS ( banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą ( apie sumokėtą baudą) būtina pateikti teismui.
Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę raštu kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Laiku nesumokėjus baudą, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.