Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą dėl L. D., gim. (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teisme 2025 m. sausio 22 d. gautas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimas dėl L. D. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Gydymo įstaigos atstovas teismo posėdyje teikimą palaikė ir nurodė, kad L. D. ligoninėje gydoma apie metus laiko, pirmą pusmetį jos elgesys buvo impulsyvus, nestabilus ir su pykčio protrūkiais, todėl gydymas stacionare buvo pratęstas, tačiau paskutinį pusmetį jos elgesys pasikeitė, ji rami, geranoriška, neagresyvi, kartais būna neadekvačių pasisakymų, tačiau tai būdinga jos ligai. Pacientė išsako norą grįžti į (duomenys neskelbtini), kuriuose yra visos sąlygos tęsti jai gydymą ambulatoriškai. Pacientė nesipriešina vaistų vartojimui. Dėl jai diagnozuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu L. D. gali pasielgti impulsyviai ar net agresyviai, nes tai būdinga tokiai ligai, tačiau šiuo metu poreikio ją gydyti stacionare nebeliko.

L. D., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai ir nori vykti į globos namus, vartos vaistus, bendrauja su mama.

Prokurorė teismo posėdyje nurodė, kad pritaria teikimui, nes L. D. serga nuo gimimo ir jos elgesiui įtakos gali turėti liga, tačiau paskutinį pusmetį pacientės būklė stabili, ji vartoja vaistus, gyvendama (duomenys neskelbtini) ja bus rūpinamasi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros 2025 m. sausio 10 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Stebimuoju laikotarpiu agresyvaus elgesio ir emocijų nestebėta, skyriuje ramaus geranoriško elgesio, ramiai ir draugiškai bendraujanti su pacientėmis, su personalu ramaus ir kiek geranoriško familiaraus elgesio, paskyrimus vykdė, elgesys koreguotas žodžiu, lankė užimtumus. Psichikos būsena išliko gana stabili, tačiau stebėti trumpalaikiai liūdesio epizodai su išraiškinga liūdesio mimika, ašarojimu, kurių metu pacientė teigė norinti namo, nebetikinti, kad bus išleista, kartais reikalaudavo skirti „stiprius“ vaistus, kad pasveiktų, nes nusibodo ligoninėje. Stebima pakankama impulsų kontrolė, būklė atitinka raidos sutrikimo laipsnį. Komisijos metu pacientė buvo netvarkingai apsirengusi, suveltais plaukais, kiek sulėtintų judesių, noriai sutiko bendrauti. Pokalbio metu distancijos nesilaiko, bendrauja kiek familiariai, geranoriško elgesio, stereotipiškai išsako savo prašymus leisti namo arba skirti „stipresnius vaistus“, kad pasveiktų, į klausimus atsako pagal prasmę, pagalvodama, atsakymai konkretūs, atitinka protinės raidos lygį, kliedesių neišsako, teigia norinti į pensionatą, su šakute daugiau niekam nebedurs, išmokusi savo pamokas. Pokalbio metu geranoriško elgesio, į klausimus atsako sunkiai, dalies klausimų nesupranta, stereotipiškai kartoja tas pačias frazes, mimika ir emocijos stokoja adekvatumo, nuotaika vidutinė, kritika savo buvusiam elgesiui, savo ligos nesuvokia, tačiau sutinka vartoti vaistus ir impulsų kontrolė pakankama (b. l. 3–4).

Matyti, kad per pastarąjį pusmetį L. D. būklė yra stabili, ji klauso personalo, lanko užimtumus, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, vartoja paskirtus medikamentus, gydymas nekoreguotas, agresijos, pykčio epizodų nebuvo, kritika ligos ir padarytos uždraustos veikos atžvilgiu formali. Pagal smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) matyti, kad L. D. smurto rizika yra vidutinė, gali didėti dėl priverstinio ambulatorinio rėžimo nesilaikymo (b. l. 15).

Teismas, įvertinęs L. D. gydymosi stacionare laikotarpį, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios jai taikomas gydymas, tai, kad asmens psichikos sveikatos būklė stacionare iš esmės pagerėjo ir yra stabili, tai, kad ji vartoja jai skiriamus medikamentus, o gydymas nebuvo koreguotas, jos ketinimą gyventi (duomenys neskelbtini), kuriuose jai išsaugota vieta ir bus užtikrinamas tęstinis gydymas ir reabilitacija, sprendžia, jog yra pagrindas L. D. priverstinį gydymą tęsti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis, nes jos sveikatos būklė pasikeitė tiek, kad tikslai gali būti pasiekti mažiau asmenį varžančiomis priemonėmis. Taigi gydymo įstaigos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą tenkinti.

Pakeisti L. D. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamą vietą.

Šią nutartį vykdyti skubiai, t. y. nuo jos priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.