Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-04 · Byla Nr. ATP-3-354/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
ATP-3-354/2012
Teisminio proceso Nr.
4-41-3-01095-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-3-354/2012 Teisminio proceso Nr. 4-41-3-01095-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 litų bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. V. galutinė nuobauda paskirta 3000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 3 d., 20.20 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. V. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šio administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimas toje dalyje, kurioje jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d., yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šiame straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė. Teigia, kad jis paaiškinimuose nurodė, jog prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos atbuline eiga, o kadangi eismas buvo intensyvus, važiuodamas atbulas nepastebėjo ir nepajuto, kad būtų į ką nors atsitrenkęs, todėl nesuprato ir nežinojo, jog padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino neįtardamas, kad padarė pažeidimą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jam yra diagnozuotas 2 laipsnio prikurtimas, t. y. vidutinis klausos sutrikimo laipsnis, dėl kurio jis prastai girdi. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykyje dalyvavusiam automobiliui padaryta žala yra nedidelė, jo automobilio atsitrenkimas į kitą automobilį buvo nestiprus, todėl jis nieko neišgirdo ir nepajuto. Nurodo, kad jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos jam nebuvo ir negalėjo būti. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad jo automobilis techniškai tvarkingas, draustas. Teigia, kad tą dieną vairavo blaivus, nes byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog dėl 2010 metų spalio mėnesį patirto širdies infarkto alkoholio iš viso nevartoja.

Apelianto teigimu, iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo nežinodamas, kad kliudė kitą automobilį ir padarė eismo įvykį, ir jo nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos nebuvo susijęs su siekimu išvengti atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, jo padaryto pažeidimo subjektyviosios pusės nesiaiškino, kaltės klausimo neanalizavo ir neaptarė.

Apelianto nuomone, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jis buvo nubaustas nenustačius jo kaltės turinio, neišsiaiškinus, ar iš įvykio vietos pasišalinta buvo tyčia, suvokiant padarytą pažeidimą bei siekiant išvengti už jį atsakomybės, ir kokie byloje esantys įrodymai tai įrodo. Teigia, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismų praktikoje, apelianto teigimu, laikomasi nuostatos, kad jei asmuo nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį, traktuotina, kad jis nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes ir tokios veikos nėra pagrindo vertinti kaip tyčinės, todėl nesant vieno būtinų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių byla dėl tokios veikos turėtų būti nutraukta.

Šalies argumentai

A. V. nurodo, kad jo šeimos pajamos yra labai mažos, dėl neturėjimo teisės vairuoti neteks darbo, todėl jo šeimos gyvenimas bus apsunkintas. Taip pat nurodo, kad kartu su žmona rūpinasi neįgalia jos mama E. S., gyvenančia vienkiemyje, už 35 km nuo Šiaulių. Netekus teisės vairuoti transporto priemones toliau rūpintis žmonos mama būtų sunku, kadangi susisiekimas iki vienkiemio yra labai prastas, nebūtų kam jos prižiūrėti, padėti ištikus bėdai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti A. V. apeliacinio skundo. Jų nuomone, Šiaulių rajono apylinkės teismas nagrinėdamas A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, Nr. N63-992/2010, N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įstatymo normas, patikrino skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliantas A. V. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės neneigia, tačiau apeliaciniu skundu ginčija padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad jokio automobilių kontakto jis nepajuto ir iš įvykio vietos išvažiavo neįtardamas, kad padarė pažeidimą.

Pažymima, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasižalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62 – 3765/2011).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos iš viso netyrė ir nevertino, dėl to nutarime visiškai nepasisakė, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad A. V. veika pasireiškė kaip svetimo turto apgadinimas ir tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos.

Skundžiamame nutarime konstatuota, kad A. V. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Apeliaciniu skundu, kaip jau minėta, A. V. neigia savo kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nagrinėdamas skundą apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme ir juos sulyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007).

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei policijos pareigūnas V. G., kuris atvyko į įvykio vietą ir nubraižė įvykio vietos schemą, nei tiesiogiai pažeidimą matę liudytojai I. L. ir A. I., pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Iš įvykį mačiusio A. I. rašytinio paaiškinimo galima spręsti, kad eismo įvykį dar galėjo matyti kartu su A. V. važiavęs asmuo, tačiau teismas šio asmens taip pat nekvietė į teismo posėdį ir jo neapklausė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino visete byloje esančių įrodymų, neargumentavo savo išvadų ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, pašalinti visas byloje esančias abejones ir prieštaravimus, nes tik įvertinus įrodymų visumą galima daryti išvadas dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė