Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovui S. A., jo atstovui advokatui V. K., atsakovo M. B. atstovui advokatui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas S. A. teismo prašo priteisti iš atsakovo M. B. 2254 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas M. B. su ieškiniu sutinka dalinai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas M. B. 2010-10-03 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) iš pneumatinio šautuvo nušovė ieškovui priklausančius balandžius. Už šį pažeidimą atsakovui M. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2010-10-06 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu Nr. 36N-500058-10 už ATPK 176 str. 1 d. jam buvo paskirta 150 lt., bauda su daikto konfiskavimu (b.l. 6).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas nušovė septynis sportinius balandžius, atsakovas su šiuo teiginiu nesutinka, nurodydamas, kad sutinka su tuo, kad buvo nušauti tik du paprasti balandžiai. Ieškovas, įrodinėdamas sportinių balandžių įsigijimą, nurodo, kad apie parduodamus sportinius karvelius jis sužinojo iš reklaminio bukleto ant žurnalo viršelio. Šie sportiniai karveliai buvo parduodami Anglijoje. Ieškovas susiskambino su savo draugu R. S., kuris gyvena Anglijoje ir paprašė, kad jam nupirktų, jo nurodytus, sportinius karvelius. Už nupirkimą R. S. sumokėjo 200 Lt. Jam reikėjo sumokėti už turėtas išlaidas nuvykimui ir grįžimui iki karvelių pardavimo vietos. Už šešis sportinius karvelius, kurie turėjo kilmės dokumentus, buvo sumokėta 360 svarų, kas pagal tos dienos buhalterinį kursą sudaro 1399 Lt., o už vieną - be kilmės dokumentų 40 svarų, kas pagal buhalterinį tos dienos kursą sudaro 155 Lt. Ieškovas nurodo, kad iki Anglijos pasiimti karvelių jį nuvežė T. V., kuriam sumokėjo 500 Lt. Dokumentų vertimo paslaugos sudarė 130 lt. Ieškovas teigia, kad buvo padaryta viso 2254 Lt turtinė žala ir 1500 Lt neturtinės žalos.

Atsakovas M. B., pripažįsta, jog 2010 m. spalio 3 d. prie savo namų šaudydamas į taikinį, galėjo netyčia pataikyti ir į ieškovo karvelius, kadangi šautuvo taikiklis buvo nesureguliuotas, o šalia taikinio tupėjo kaimyno karveliai. Tačiau tai atsitiko netyčia, atsakovas neturėjo tikslo nušauti ar sužeisti paukščius. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog nušovė septynis ieškovui priklausančius karvelius, kadangi iš karto po įvykio atėjęs ieškovas pareiškė priekaištą, jog nušauti du jo karveliai. Apie tai, kad galėjo nušauti septynis karvelius, atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Iki to laiko ieškovas nei nepriekaištavo, nei nereikalavo žalos būtent dėl septynių karvelių nušovimo. Prie ieškinio, atsakovo nuomone, nepateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas pripažindamas, kad dėl neatsargumo galėjo nušauti du ieškovui priklausiusius karvelius, sutinka, jog turi pareigą atlygini ieškovo patirtą ir įrodytą žalą. Atsakovo įsitikinimu, pagal LR Civilinio kodekso normas, žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Šiuo atveju, žala turi būti pagrįsta tinkamais dokumentais, nekeliančiais abejonių dėl jų pagrįstumo ir tikrumo. Ieškovas teigdamas, jog už septynis sportinius karvelius sumokėjo 400 svarų, to nepagrindžia jokiais dokumentais. Pagal pridėtą Karališkosios balandžių lenktynių asociacijos savininkų perdavimo pažymą, galima matyti, kad R. S. buvo perduota 12 žiedų. Šis dokumentas nepatvirtina, jokios ieškinyje nurodytos aplinkybės. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodo ir nepagrindžia reikalaujamos turtinės žalos tinkamais dokumentais, ir reikalaujama turtinė žala yra neprotingai didelė.

Atsakovo nuomone, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos, kadangi šiuo atveju nebuvo padarytas nusikaltimas bei jos atlyginimo nenumato joks įstatymas, ir atitinkamai atsakovas nesutinka atlyginti reikalaujamos neturtinės žalos.

Civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikroms sąlygoms: padaryta žala, priešingas teisei skolininko elgesys, priežastinis ryšys bei skolininko kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Esant vien tik žalos padarymo faktui, civilinė atsakomybė neatsiranda. Turi būti įrodytos ir kitos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kutriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Nagrinėjamuoju atveju, ginčo dėl žalos padarymo fakto nėra, tą pripažįsta ir atsakovas, ši aplinkybė patvirtinta pateiktais rašytiniais įrodymais: Kalvarijos policijos komisariato pranešimas (b.l. 5), nutarimas (b.l. 6), informacinis pranešimas (b.l. 40), 2010-10-06 ir 2010-10-05 paaiškinimai (b.l.41-42).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Kaip minėta, pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Nagrinėjamuoju atveju kyla ginčas dėl žalos masto ir žalos dydžio. Ieškovas teigia patyręs turtinę žalą – 7 nušautų balandžių vertę, kurią nurodo 360 DB svarų arba tos dienos kursu - 1399 Lt. Ieškovas teigia, kad du nušautus balandžius rado tą pačią dieną, kai šaudė atsakovas, ant jo ūkinio pastato stogo, kitus penkis balandžius rado pievoje praėjus kelioms dienoms po įvykio. Balandžiai taip pat buvo nugaišę dėl šautinių žaizdų. Ieškovo nuomone, šaudyti galėjo tik atsakovas ir tik dėl jo kaltės balandžiai nugaišo. Ieškovas nurodo, kad visi žuvę balandžiai buvo atgabenti iš Anglijos, jų dokumentus pateikė prie ieškinio (b.l. 7-22).

Žalos dydis – fakto klausimas, žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nušovė būtent tuos balandžius, kurie pagal pateiktus dokumentus buvo pirkti Anglijoje, ieškovas nepateikė. Ieškovo pateikti jo auginamų balandžių sąrašai, surašyti klubo narių, tik patvirtina faktą, kiek ir su kokiais žiedais šiuo metu ieškovas prižiūri balandžių (b.l. 69-70). Nors ieškovas įsitikinęs, kad minėti sąrašai patvirtina tą aplinkybę, kad jo nurodytų balandžių, turėjusių žiedus, kurių numeriai nurodyti byloje pateiktų balandžių pasuose, šiuo metu gyvų balandžių sąraše nėra. O tai, jo nuomone reikštų, kad tuo patvirtinamas faktas, jog tuos balandžius nušovė atsakovas. Teismas nesutinka su šia ieškovo nuomone. Nuo įvykio iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo daugiau kaip 1,5 metų, per šį laikotarpį balandžiai galėjo nugaišti dėl kitų priežasčių, be to, ieškovas juos galėjo ir parduoti. Nors ieškovas teigia, kad du balandžius rado iš karto po įvykio, o likusius penkis vėliau – pievoje, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo tėvai – liudytojai S. A. ir S. B. (b.l. 53), tačiau ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad juos nušovė atsakovas ir yra už tai atsakingas.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Ieškovas patirtos žalos dydį įrodinėja pateiktais prie ieškinio rašytiniais įrodymais balandžių kilmės dokumentais, kurie liudija balandžio vertę (b.l. 7-20) bei iškarpa iš spaudos leidinio, kur skelbime nurodoma, jog 6 balandžių vertė – 360 svarų (b.l. 21-22). Tačiau byloje pateikti kiti rašytiniai įrodymai: ieškovo ranka 2010-10-03 – t.y. įvykio dieną rašytas informacinis pranešimas, kuriame ieškovas nurodo patirtos žalos dydį – 40 Lt (b.l. 40), 2010-10-06 Kalvarijos policijos tyrėjo A. Ž. surašytas S. A. paaiškinimas, kuriame taip pat nurodoma, kad buvo nušautas vienas ir sužalotas dar vienas balandis, dėl ko ieškovas patyrė 40 Lt materialinę žalą. Paaiškinimas ieškovo pasirašytas, nurodant, kad surašyta teisingai (b.l. 41). Be to, minėtas dokumentas surašytas praėjus trims dienoms po įvykio, ieškovas turėjo pakankamai laiko susikaupti, įvertinti nuostolius ir apie juos pranešti pareigūnui. Tačiau ieškovas tik pakartojo įvykio dieną nurodytą žalos dydį – 40 Lt. Šie dokumentai nenuginčyti ir laikytini tinkamais įstatymo leistinais įrodymais, todėl vertintini kaip pagrindžiantys ieškovo patirtos žalos dydį (CPK 177 str.).

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Kaip minėta, civilinės atsakomybės viena iš funkcijų kompensuoti patirtus nuostolius, t.y. grąžinti pažeistą teisę į buvusią iki pažeidimo padėtį ir neleisti nukentėjusiam nepagrįstai praturtėti. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytina, kad ieškovo patirta reali žala yra 40 Lt, kuri turi būti atlyginta. Ieškovas prašo priteisti 500 Lt už jo kelionę į Angliją parsivežti balandžių. Ši suma taip pat nėra jokiu rašytiniu įrodymu patvirtinta ir įrodyta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo ieškovo patirtą žalą, atsiradusią dėl atsakovo nušautų dviejų balandžių, – 40 Lt (CK 6.263 str. 2 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 1500 Lt. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Ieškovas teismui nepateikė jokių šį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų. Liudytojas policijos tyrėjas A. Ž. su ieškovu bendravęs iš karto po įvykio ir surašęs paaiškinimą, nurodė, kad ieškovas buvo ramus, ašarų nebuvo, jo būsena buvo normali, į klausimus atsakinėjo adekvačiai (b.l. 60 antra pusė). Liudytoja V. K. nurodė, kad ieškovas pergyveno, jam buvo skaudu, jo akyse buvo ašaros (b.l. 61). Teismo nuomone, tai yra normali žmogaus reakcija į augintinių žūtį, tačiau tai nesukėlė ieškovui fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo ir pan. Dėl šių priežasčių laikytina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas ir netenkintinas (CPK 178 str.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį tenkinant dalinai, šalims atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bei iš abiejų šalių – teismo pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 93, 96, 98 str.). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 12 Lt žyminio mokesčio, 25% - 325 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 32,50 Lt už vertėjo paslaugas (b.l. 23, 26-27, 38-39), iš ieškovo atsakovo naudai – 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 56).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo M. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)ieškovo S. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)naudai 40 Lt turtinės žalos atlyginimo, 12 Lt žyminio mokesčio, 32,50 Lt už vertėjo paslaugas, 325 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo S. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)ir atsakovo M. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 10,50 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.