- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-512-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00303-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- V. E.
- Atsakovas
- I. Š., V. Š.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjos Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės V. E. atstovui advokatui Remigijui Jakštui, atsakovams I. Š. ir V. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovams I. Š., V. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. E. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų I. Š. ir V. Š. 51244,24 Lt skolą, 3941,90 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007-12-05 iki 2010-01-05, 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. pabaigoje ji ir jos vyras A. E. susitarė žodžiu su atsakovais I. Š. ir V. Š., kad atsakovams priklausantis 2,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus padalintas į keletą sklypų. Pagal susitarimą po padalijimo dalis šio sklypo (apie 0,3 ha) turėjo būti perleista ir įforminta ieškovės vardu. Su atsakovais buvo sutarta, kad ieškovei šį sklypą parduos už 10000,00 eurų, vėliau atsakovai pareikalavo dar 1000,00 eurų. 2006 m. pabaigoje buvo sutarta, kad 30 arų sklypas ieškovei bus parduotas už 15000,00 eurų. Nurodė, kad atsakovai įsipareigojo žemės sklypą įforminti ieškovės vardu iki 2011 m. Per laikotarpį nuo 2005-11-28 iki 2008-03-27 atsakovams į jų nurodytą sąskaitą banke buvo pervesti 42607,54 Lt (12340,00 eurų). Laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki 2008-11-04 atsakovams 2501,36 eurų (8636,70 Lt) sumą už žemės sklypą ieškovės prašymu ir už jos lėšas pervedė jos sūnus D. E.. Ieškovės manymu, tokiu būdu buvo išreikšta tiek jos, tiek atsakovų valia sudaryti sandorį, o teisėtai sudaryta žodinė sutartis ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties šalys privalo jos laikytis ir ją vykdyti. Ieškovė nesutiko su atsakovų argumentu, kad jos šeima iš atsakovų skolinosi pinigus namo pagerinimui, nurodė, kad jų šeima tam pinigų turėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-10-29 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 16,65 Lt pašto išlaidų, panaikino teismo 2010-02-20 nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs tai, kad atsakovė I. Š. teismui pateikė rašytinį įrodymą, ieškovės vyro A. E. parašytą raštelį apie tai, kad jie yra skolingi 4090 eurų ir 24400,00 Lt (b.l. 64) ir tiek ieškovė V. E., tiek liudytoju apklaustas jos vyras A. E. pripažino, kad tai yra jo rašytas raštelis, teismas padarė išvadą, jog tai yra aptarta skola ir jos dydis tarp A. E. ir I. Š.. Teismas nurodė, kad I. Š. pinigų skolinimo faktą E. šeimai patvirtino ir liudytojas A. K.. Be to, ieškovė pervesdama pinigus į atsakovų sąskaitą nurodydavo, kad pinigai pervedami sąskaitos papildymui, o ne už žemę. Be to, ieškovė sumokėjusi 15000,00 eurų už žemę negalėjo teismui pateikti įrodymų apie šių pinigų sumokėjimą, juos pateikė atsakovai. Ieškovė klaidingai teismui nurodė, kad atsakovams sumokėjo laikotarpyje nuo 2005-11-28 iki 2007-11-28 37 842,68 litų (10 960,00 eurų). Iš tikrųjų V. E. mokėjo pinigus laikotarpyje nuo 2005-11-28 iki 2008-03-27, iš viso sumokėjo 12 340,00 eurų. Laikotarpyje nuo 2008-04-23 iki 2008-11-04 skolą dengė A. E. sūnus – D. E., jis sumokėjo 2501,36 eurų. Teismas konstatavo, kad šie faktai įrodo, jog ne atsakovai buvo skolingi ieškovei V. E., bet priešingai – E. šeima buvo ir liko iki šiol atsakovams skolinga. Pinigų pervedimai į atsakovų sąskaitą neapsiribojo V. E. ieškinyje nurodytu laikotarpiu, o skola buvo grąžinama praktiškai iki pat 2008 m. gruodžio mėnesio, t.y. iki A. E. išėjimo iš darbo ir šalių šeimų santykių pasikeitimo. Teismas padarė išvadą, kad V. E. pervesdavo pinigus į atsakovų Š. sąskaitą skolos dengimui ir ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės rajono teismo 2010-10-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio reikalavimą priteisti 51244,24 Lt pagrindė kasos pajamų orderiais. Atsakovai savo tariamą skolą grindė abejotinu rašteliu be šalių, datos, skolinių įsipareigojimų dydžio ir parašų. Šis UAB „Dinavas“ direktoriaus A. E. ranka rašytas raštas negali būti pripažintas leistinu įrodymu, teismui darant išvadą ir pripažįstant, kad būtent E. šeima yra skolinga atsakovams. Apeliantė teigia, kad teismo įvardintos ieškovės ir jos šeimos skolos dydis atsakovams (24400 litų ir 4090 eurų) ir konstatuoti paskolos teisiniai santykiai tarp šalių yra niekuo nepagrįsti, neargumentuoti. Pažymi, kad liudytojo A. K. minimos sumos iš esmės skiriasi nuo atsakovės minimos sumos ir raštelyje nurodytos sumos. Be to, šis liudytojas tik iš trečiųjų asmenų žinojo apie tariamas ieškovės skolas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai ieškinio dėl tariamos skolos ar priešieškinio šioje byloje nėra pareiškę, nors tvirtina, kad ieškovė jiems liko skolinga. Teismas taip pat nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl jos finansinės padėties 2005-2008 m., patvirtinančių, kad jai nereikėjo iš atsakovų skolintis pinigų namo remontui ir pirties įrengimui. Nurodo, kad šalys neneigia aplinkybės, jog atsakovai iš ieškovės gavo 51244,24 Lt, ir apeliantė laiko tai atsakovų nepagrįstu praturtėjimu. Apeliantė nurodo, kad atsakovai nepagrįstai praturtėjo ir skolos negrąžina, todėl privalo atlyginti ieškovei patirtus tokio pat dydžio nuostolius (CK 6.242 str.). Teigia, kad teismas, atmesdamas ieškinį, savo sprendimą motyvavo prielaidomis, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė faktinės ir teisines bylos aplinkybes ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 0,30 ha žemės sklypo pirkimo. Pažymi, kad ieškovė teismui pateikė tris skirtingus reikalavimus, todėl ieškovė yra nenuosekli ir jos reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais ir nenuginčijimais. Faktą, kad atsakovai negalėjo planuoti parduoti žemės sklypo dalį patvirtina tai, kad 2005-10-18 žemės sklypas buvo įkeistas bankui su tikslu gauti paskolą. Šią aplinkybę ieškovės šeima žinojo ir iš atsakovų per keletą kartų pasiskolino 22 290 eurų ir 24400 litų. Ieškovės šeima skolą grąžindavo dalimis bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais. Patikslinimui kiek E. šeima grąžindavo skolos ir kiek jos yra likę šalys užsirašydavo savo užrašuose, iš kurių vienas raštelis apie grąžinamos skolos likutį, kurį surašė ieškovės sutuoktinis A. E., pateiktas teismui kaip įrodymas. Jis patvirtina, kad atsakovai skolino E. pinigus. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojas A. K.. Teigia, kad ieškovės teiginys dėl atsakovų nesąžiningo praturtėjimo yra neteisėtas, nes buvo visos teisinės galimybės sudaryti dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tokio susitarimo su ieškove nebuvo, o pinigai E. šeimai buvo skolinti tarpusavio pasitikėjimo pagrindu. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad ji buvo finansiškai pajėgi atlikti statybos ir renovavimo darbus, todėl jai neva nereikėjo iš atsakovų skolintis pinigų. Be to, ieškovės nurodoma žemės sklypo dalies, už kurį, jos teigimu, buvo mokami pinigai, pardavimo kaina neatitinka realių, netgi pačių mažiausių to laikmečio sklypų pardavimo kainos dydžio, todėl akivaizdu, kad jokio žodinio susitarimo parduoti tą žemės sklypo dalį nebuvo. Apie susitarimo nebuvimą patvirtina ir prieštaringi ieškovės bei liudytojo A. E. parodymai dėl žemės sklypo perleidimo ieškovei termino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl 51244,24 Lt skolos ir 3941,90 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007-12-05 iki 2010-01-05 priteisimo iš atsakovų I. Š. ir V. Š.. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 0,30 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo po to kai bus pakeista žemės paskirtis ir sklypas bus padalintas į keletą sklypų. Ieškovė ir jos vyro sūnus D. E. periodiniais mokėjimais atsakovams pervedinėjo pinigus už perkamą žemę, tačiau atsakovai dėl 2008 m. gruodžio mėn. kilusių turinių ginčų tarp UAB „Dinavas“ akcininkų, kuriais buvo ieškovės vyras A. E. ir atsakovas V. Š., prievolę parduoti žemės sklypą atsisakė vykdyti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2005-11-28 iki 2008-03-27 bankiniais pavedimais į atsakovų sąskaitą pervedė 12 340,00 eurų (42607,54 Lt) (b.l. 3-8, 43), o ieškovės vyro sūnus D. E. laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki 2008-11-04 pervedė 2501,36 eurų (8636,70 Lt) (b.l. 43, 102-103), iš viso atsakovams buvo pervesta 14841,36 eurų (51244,24 Lt). Šios aplinkybės atsakovai neginčija, tačiau teigia, jog šie faktai įrodo, kad ieškovės šeima buvo skolinga atsakovams, o ne ieškovė mokėjo jiems pinigus už žemės sklypo pirkimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovų pateiktą ieškovės vyro A. E. ranka rašytą raštelį (b.l. 64) vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog atsakovė I. Š. skolino pinigus E. šeimai, o ieškovės ir D. E. pervestus pinigus į atsakovų sąskaitą vertino kaip skolos dengimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes atsakovų pateiktas raštelis negali būti pripažintas leistinu įrodymu teismui vertinant, kad ieškovės šeima yra skolinga atsakovams. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas raštelis (b.l. 64) yra be datos, šalių pavardžių, parašų, neaiškus yra jame nurodytų sumų pagrindas ir tikslas. Vien ta aplinkybė, jog šį raštelį surašė ieškovės vyras A. E. nesudaro pagrindo teigti, jog jame nurodytos sumos patvirtina ieškovės skolą atsakovams ir šios skolos grąžinimo faktus. Be to, raštelyje nurodytos sumos nesutampa su byloje pateiktų bankinių pavedimų, kuriais ieškovė pervesdavo pinigus atsakovams, sumomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu atsakovė I. Š. negalėjo tiksliai atsakyti kokią sumą ir kiek kartų ji skolinusi ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovai neįrodė, jog skolino pinigus ieškovei ir, kad ieškovės jiems pervesti pinigai buvo paskolos grąžinimas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje sutrinktus įrodymus ir padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmetė (CPK 185 str.). Teismo motyvas, kad ieškovė nenuosekli savo reikalavimuose taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė turi teisę sumažinti arba padidinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str.).
Kaip buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog į atsakovų sąskaitą ieškovės ir D. E. buvo pervesta 14841,36 eurų (51244,24 Lt). Atsakovai sutinka, kad šią sumą jie gavo. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai šiuos pinigus būtų grąžinę ieškovei nėra. Pagal CK 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiškas civilinės teisės institutas (CK 6.237-6.242 str.), teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms prielaidoms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalys iki ginčo buvo draugai ir bendradarbiai, todėl laikytina, kad preliminari sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta esant šalių tarpusavio pasitikėjimui, o pinigai atsakovams buvo pervedami nesant sutarčių ar kitų teisinių pagrindų. Dėl to ginčo teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas. Kadangi atsakovai nepagrįstai praturtėjo ir skolos negrąžina, jie privalo atlyginti ieškovei patirtus tokio pat dydžio nuostolius, t.y. 51244,24 Lt (CK 6.242 str. 1 d.). Pažymėtina, kad mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“ nepaneigia pinigų mokėjimo atsakovams, o taip pat ir nepagrįsto praturtėjimo fakto.
CK 6.261 str. ir 6.240 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Todėl atsakovai privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo praleistos prievolės įvykdymo termino (2007-12-05) iki civilinės bylos iškėlimo dienos (2010-01-05). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 3941,90 Lt metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2007-12-05 iki 2010-01-05. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų pažeidimo šio teismo priimtas spendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)
Ieškovės reikalavimus tenkinus, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. ir 4 d., atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – iš atsakovų ieškovei priteistina 1254 Lt žyminis mokestis (CPK 79 str.), 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) bei 200 Lt už antstolio vykdymo veiksmų atlikimą (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Iš atsakovų ieškovei taip pat priteistina 656 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. E. ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei V. E. iš atsakovų I. Š. ir V. Š. 51244,24 Lt skolą, 3941,90 Lt metines palūkanas už laikotarpį nuo 2007-12-05 iki 2010-01-05, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5110 Lt bylinėjimosi išlaidas.