- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 1-32-649/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00046-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakarklis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos 1-mo kurso moksleivis, teistas 1) 2009-12-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizod.) 7 mėn. laisvės apribojimo bausme (bausmė 2010-08-30 nutartimi pakeista į 45 paras arešto); 2) 2010-12-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3) 2011-01-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 242 str., padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. tyčia, žinodamas, kad 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendžiui įsiteisėjus 2013 m. sausio 4 d., būdamas nesuimtas, 2013-02-01 apie 10 val., pamatęs jį norinčius sulaikyti policijos pareigūnus, bėgo nuo jų Technikos gatve, įbėgęs į (duomenys neskelbtini) butą ir jame užsidaręs, bei neįsileisdamas policijos pareigūnų, vengė atlikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Pagal pareikštą kaltinimą E. J. kaltu neprisipažino.
Šalies argumentai
E. J. paaiškino, kad tą dieną važiavo su draugu į darbą ir pamatė D. B. su civiline mašina. D. B. automobiliu jį vijosi, jis bėgo, nes nežinojo, kas dar galėjo važiuoti, nes D. B. anksčiau tokiu automobiliu nevažinėdavo. Bėgo į namus, parbėgęs užsirakino ir nieko neįleido. Suprato, kad 2012-12-13 nuosprendžiu yra nuteistas, o nuosprendis įsiteisėjęs 2013-01-04, nuosprendžio neskundė. Dėl nuosprendžio vykdymo jo niekas neieškojo, gyvenamąją vietą jis pakeitė prieš dvi savaites. Bėgo todėl, kad jį vijosi civilinė mašina, pareigūną atpažino tik kai pastarasis pradėjo vytis bėgdamas. Negirdėjo, kad D. B. jam šauktų „sustok, policija“. Nors pareigūnai beldė į duris, durų neatidarė, nes bijojo. Negirdėjo, kad už durų beldžiusieji būtų prisistatę policija, tik aplink langus vaikščiojo. Policiją įsileido tik tada, kai pasakė, kad duris lauš, dar pasakė, kad tuoj daiktus susidės. Kai policija beldė, mama buvo viduje, bet jis jai pasakė, kad durų neatidarytų. Kai bėgo nemanė, kad policija jo ieško dėl nuosprendžio. Tik vėliau tai suprato ir susidėjo daiktus. Nurodė, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas antrą kartą, pirmą kartą dėl bausmės atlikimo jam paskambino. Nežinojo, kad jam pradėta paieškos byla. Pripažįsta, kad bėgo nuo policijos pareigūnų ir jų neįsileido į namus, tačiau nesuprato, kad jį vejasi dėl nuosprendžio.
Liudytojas D. B., policijos pareigūnas, paaiškino, kad vasario 1 d. važiavo savo automobiliu, buvo uniformuotas. Prie parduotuvės „Tau“ pastebėjo du piliečius, važiuojančius dviračiais. Vieną pažino –tai buvo E. J., žinojo, kad jam paskelbta paieška. Automobiliu pradėjo vytis E. J., kartu pranešė policijai apie pastebėtą ieškomą asmenį. E. J. metė dviratį ir pradėjo bėgti, jis išlipo iš automobilio ir vijosi bėgdamas. Šaukė „stok, policija“, tačiau E. J. neklausė ir nereagavo, atstumas iki E. J. buvo 15-20 metrų. Vydamasis E. J. šaukė du kartus, kad jis sustotų, nes vejasi policija. Bėgdamas E. J. jį matė ir žinojo, kad jį vejasi policija. E. J. įbėjo į (duomenys neskelbtini) butą ir užsirakino. Beldė į duris ir reikalavo atidaryti, prisistatė policija, tačiau E. J. durų neatidarė. Už durų girdėjosi šuns lojimas, žmonių šneka. Netrukus atvyko pastiprinimas – pareigūnai V. S. ir A. R.. Gaudynės iki E. J. namo truko 5-10 min.
Liudytoja A. R., policijos pareigūnė, paaiškino, kad iš budėtojo gavo pranešimą, jog į (duomenys neskelbtini) namą įbėgo ieškomas asmuo E. J.. Jai nuvykus pareigūnai D. B. ir V. S. pasakė, kad E. J. slapstosi 2-ame bute. Pradėjo į duris belsti, reikalauti atidaryti, ne vieną kartą buvo pasakyta, kad duris atidaryti reikalauja policija. Girdėjosi, kad bute loja šuo, kalbasi vyriškiai. Prie buto langų taip pat stovėjo pareigūnai. Paskui sužinojo, kad butas priklauso Kupiškio savivaldybei, buvo paprašyta atvykti savivaldybės atstovė. Atvykusi savivaldybės atstovė pamatė per langą E. J., kuris jai pasakė, kad tuoj išeis. Į duris buvo beldžiama nuolat garsiai sakant, kad reikalauja atidaryti policija. Kol E. J. atidarė duris, praėjo iki valandos laiko. E. J. iš buto išėjo turėdamas kažkokią kuprinę.
Liudytojas V. S., policijos pareigūnas, paaiškino, kad gavo pranešimą, jog reikia padėti sulaikyti ieškomą asmenį E. J.. Važiuodamas Kraštiečių mikrorajono link pastebėjo du dviratininkus, vienam jų iš paskos jau važiavo D. B.. Asmuo, kurį sekė D. B., numetė dviratį ir pradėjo bėgti, o D. B., išlipęs iš automobilio, vytis. Nuo „Bikuvos „ parduotuvės įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pastebėjo E. J., įbėgantį į laiptinę, iš paskos įbėgo D. B.. Su D. B. beldė į duris, skambino, prisistatė policija, tačiau durų niekas neatidarė, netrukus atvyko A. R.. Pasiskirstė darbais- vieni stovėjo prie buto langų, kad neiššoktų, kiti prie durų. Atvykus savivaldybės darbuotojai E. J. atidarė duris. Kol E. J. atidarė duris, praėjo iki valandos laiko. Žinojo, kad E. J. buvo ieškomas, nes dėl nuosprendžio vykdymo žinomu adresu nuvykę E. J. ieškoti pareigūnai jo nerado.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, esąs E. J. draugas. Nurodė, kad važiavo su E. J. nuo „Tau“ parduotuvės į darbą ir pamatė policininkus. E. J. įsuko į kiemą, o jis nuvažiavo tolyn. Žinojo, kad E. J. yra nuteistas, tačiau nežinojo, kad paieškomas, nors tai teigė ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Nematė, kad E. J. nusivijo automobilis. Po to E. J. daugiau nematė.
Iš 2013-01-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo patvarkymo dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo matyti, kad 2012-12-13 nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-04 ir turi būti vykdomas nedelsiant ( b. l. 3 ).
Iš 2013-02-01 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato tyrėjos A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-02-01 apie 10 val. nuteistasis E. J., kuriam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, vengė policijos pareigūnų sulaikymo ir nuo jų bėgo ( b. l. 1 ).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
E. J. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai – jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 242 str., nes vengė atlikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu jam paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vengimą atlikti bausmę E. J. atliko aktyvais veiksmais – pamatęs jį norinčius sulaikyti pareigūnus, bėgo nuo jų, įbėgo į (duomenys neskelbtini) butą ir jame užsidarė, pareigūnams prisistatant „policija“ ir reikalaujant atidaryti duris, tiksliai nenustatytą laikotarpį – iki valandos- neatidarė durų. BK 242 str. numatyto nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius vengimą atlikti areštą arba laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, bėgimas nuo pareigūnų, užsidarymas bute ir policijos pareigūnų iki valandos laiko neįleidimas į butą laikytini vengimu atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors pats vengimas truko gana trumpą laiką, E. J. elgesys negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.
BK 242 str. nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. E. J. pripažino bėgęs nuo policijos pareigūnų, užsidaręs bute ir neįsileidęs pareigūnų jiems reikalaujant, gailisi dėl tokio elgesio, tačiau nurodo nesupratęs, kokiu tikslu pareigūnai jo ieško.
Teismo nuomone, E. J. vengė laisvės atėmimo bausmės atlikimo tiesiogine tyčia – jis suprato, dėl kokių priežasčių policijos pareigūnas D. B. jį vijosi, po to su kitais pareigūnais reikalavo atidaryti buto duris, kol, pagrasinus duris išlaužti, jas atidarė.
E. J. turi pakankamą išsilavinimą – baigęs 10 klasių, dalyvavo paskelbiant 2012-12-13 nuosprendį, nuosprendis jam buvo įteiktas pasirašytinai. E. J. neskundė nuosprendžio, todėl suprato, kad nuosprendis įsiteisės po 20 dienų –šią aplinkybę patvirtino posėdžio metu. Teismas E. J. parodymus apie tai, kad jis bėgo dėl to, jog pareigūnas važiavo civiline mašina, neįsileido pareigūnų į butą dėl to, kad pareigūnų bijojo, vertina kritiškai ir laiko gynybine taktika. Nors E. J. yra tik 20 m. amžiaus, jau teistas 4 kartus, vieną kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl po šio nuosprendžio priėmimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, suvokė, kad privalės atlikti laisvės atėmimo bausmę. E. J. patvirtino supratęs, kad 2012-12-13 nuosprendis įsiteisės už 20 dienų, todėl, teismo nuomone, E. J. suvokė, kad įsiteisėjus nuosprendžiui policijos pareigūnai jo ieškos. R. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi (b. l. 4), o tuose parodymuose teigė – „E. pamatė policijos pareigūną ir pradėjo bėgti. Aš supratau, kad jis bėga nuo pareigūno“. Jei policijos pareigūną matė R. M., turėjo matyti ir E. J., todėl E. J. parodymai apie tai, kad jis bėgo nuo civilinės mašinos, tačiau nematė, kas sėdi už vairo, vertintini kritiškai. Priešingu atveju nesuprantama, kodėl reikia bėgti, jei nesi padaręs jokio pažeidimo. E. J. privalėjo suprasti, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo jo ieškos policija nes, nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ( b. l. 28), o šių metų sausį, kaip nurodė E. J., pakeitė gyvenamąją vietą ir persikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Patvarkyme dėl nuosprendžio vykdymo buvo nurodytas senasis E. J. gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini) ( b. l. 3), todėl natūralu, kad policijos pareigūnai tuo adresu E. J. nerado. Toks gyvenamosios vietos pakeitimas ir nepranešimas apie tai policijos pareigūnams nėra vengimas atlikti bausmę.
Tačiau bėgimas nuo pareigūno, pareigūnų greitas neįleidimas į butą jau yra vengimas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. E. J. posėdžio metu patvirtino, kad pamatė paskui jį bėgantį policijos pareigūną, kai pastarasis išlipo iš automobilio ir pradėjo jį vytis. Nerimtai atrodo E. J. paaiškinimai, kad bėgo nuo pareigūnų ir jų neįsileido į butą todėl, kad jų bijojo. E. J. nenurodė jokios priežasties, dėl kurios jis turėtų bijoti policijos pareigūnų, be to, patvirtino, kad jokių pažeidimų, dėl kurių galėtų bijoti pareigūnų, nebuvo padaręs. Liudytojas D. B. du kartus šaukė E. J. – „stok, policija“ , tačiau E. J. nereagavo, nors, kaip patvirtino B. B., turėjo girdėti šaukimą. Pažymėtina, kad liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, jog ne kartą E. J., esančiam bute, belsdami prisistatė esą „policija“ ir reikalavo atidaryti buto duris.
Kritiškai vertinami E. J. parodymai, kad jis vėliau, jau būdamas užsirakinęs bute, suprato, jog pareigūnai atvyko dėl nuosprendžio vykdymo. E. J. vengė iš karto atidaryti duris – kai jas norėjo atidaryti motina, jai pasakė, kad neįleistų pareigūnų. Atidaręs duris E. J. jau buvo susidėjęs daiktus, kuriuos norėtų pasiimti į bausmės atlikimo vietą. Vadinasi, E. J. suvokė, kokiu tikslu atvyko pareigūnai. Tai patvirtina jo paties parodymai teismo posėdžio metu – „kai pasakė, kad lauš duris, pasakiau, kad nelaužtų, ir kad daiktus susidėsiu“. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad „jau anksčiau E. man yra sakęs, kad jis yra paieškomas“. Nors teismo posėdžio metu R. M. tokius parodymus paneigė, paneigimas vertintinas kritiškai, nes R. M. yra E. J. draugas.
Teismo nuomone, liudytojų nuosekliais parodymais ir kitais ištirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad E. J. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę – bėgo nuo policijos pareigūno, užsirakino bute ir neįleido pareigūnų – ir tai darė tyčia, tai yra suvokdamas, kad pareigūnai jį bando sulaikyti vykdydami nuosprendį.
Dėl bausmės
Nenustatyta E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ( BK 11 str. ), už kurio padarymą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
E. J. teisiamas penktą kartą ( b. l. 20-24, 28-31, 32-35, 36-51, 54-56), baustas administracine tvarka ( b. l. 26) , tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis ( b. l. 18), nėra priklausomybių ligų psichiatrinio kabineto įskaitoje ( b. l. 61).
E. J. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ( b. l. 28-31), turi keturis neišnykusius teistumus iš esmės už vagystes. Remiantis BK 27 str., E. J. yra recidyvistas. BK 56 str. nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi E. J. yra nedirbantis ( b. l. 19), teismas nemato galimybės skirti baudą, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Prokuroras mano, kad E. J. turėtų būti paskirta artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė ir siūlo paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, tokios griežtos bausmės skyrimas E. J. neatitiktų teisingumo principo, taip pat bausmės už padarytą nusikalstamą veiką proporcingumo principo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 2 d.
BK 242 str. numatyta nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio – nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo tada, kai E. J. atliko veiksmus, rodančius vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę, iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad E. J. nusikalstama veika – vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę – truko trumpą laiką. Tikslios vengimo trukmės nustatyti nėra galimybės, tačiau vertinant kaltinamojo ir liudytojų parodymus galima daryti išvadą, kad nusikalstama veika truko iki valandos laiko. E. J. parodė, kad nuo pareigūno D. B. bėgo gal 3 minutes, policijos pareigūnų į butą neįleido 20 minučių. Liudytojas D. B. parodė, kad E. J. gaudynės iki jo gyvenamosios vietos truko 5-10 minučių. Liudytoja A. R. parodė, kad E. J. durų neatidarė beldžiant ir reikalaujant policijai apie valandą laiko. Liudytojas V. S. parodė, kad kol E. J., policijai reikalaujant, atidarė duris praėjo iki valandos laiko.
Darytina išvada, kad nors ir nenustatytas tikslus laikas, E. J. nusikalstama veika truko gana trumpą laikotarpį, todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos trukmę, E. J. skirtina artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė. E. J. padarė nusikalstamą veiką 2013-02-01, tą pačią dieną buvo sulaikytas ir pradėtas vykdyti nuosprendis, kurio vykdymo kaltinamasis vengė.
Paskirtoji bausmė subendrintina iš dalies sudedant su 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 304, 305, 307, 308 str., teismas
nusprendžia:
E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 242 str., ir paskirti 4 (keturių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. J. paskirti galutinę bausmę – 7 ( septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.