Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su to paties teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 11 mėnesių laisvės apribojimo;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 05 val.; 2) mokytis (tęsti mokslą);

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) mokytis (tęsti mokslą);

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, galutine 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) tęsti mokslą;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. spalio 15 d. (2 nuosprendžiai), 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; 2 ) tęsti mokslą. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 7 d.; bausmė neatlikta;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų), 178 straipsnio 2 dalį (dėl 3 nusikalstamų veikų) ir 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 nutartimi, ir E. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 06 val. ryto. būti namuose; tęsti mokslą (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. H. 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 18.40 val., užėjęs į kavinę „Coffeinn“, esančią Gedimino pr. 24, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo prekystalio pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“, 649 eurų vertės, kuris buvo permatomame dėkle, priklausančius nukentėjusiajai A. A., po ko pasišalino, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. A. priklausantį 649 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais E. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. H. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė įvykio dieną buvęs Vilniuje (buvo išleistas iš Gruzdžių socializacijos centro atostogoms, tačiau, pasibaigus joms, atgal laiku į centrą nesugrįžo), kartu su draugu A. K. (K.) vaikščiojo po miestą, užėjo į Gedimino pr. esančią kavinę „Coffeinn“, kadangi, kaltinamojo teigimu, jis buvo ištroškęs. Pinigų gėrimui nusipirkti neturėjo, ketino paprašyti stiklinės vandens. Kavinėje nuėjo prie baro ir pamatė ant baro stalo (prekystalio) gulintį telefoną „Huawei P20“. Baro darbuotoja buvo nusisukusi ir jis (kaltinamasis) staiga sugalvojo telefoną pavogti. Nieko nelaukdamas paėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. A. K. buvo šalia, matė, kaip jis paėmė telefoną, bet iki tol nieko nebuvo taręsi dėl telefono vagystės. Įsidėjęs telefoną į kišenę, ėjo išėjimo link (abu su A. K.), tačiau atsiskusi darbuotoja pamatė, kad nebėra telefono ir ėmė vytis. Pasivijo, kai jau buvo lauke. Ji reikalavo atiduoti telefoną, liepė parodyti, ką jie turi. Kol ji kamantinėjo A. K., jis (E. H.), nukentėjusiajai nematant, telefoną įsikišo į apatines kelnaites. Nukentėjusiajai nieko nesuradus, ši pasakė, kad kvies policiją ir nurodė eiti kartu su ja. Jiedu su A. K. nepaklausė ir pabėgo. Tuomet iškart važiavo į lombardą, tačiau jame telefono nepriėmė; po to nuvažiavo į stotį, joje pavyko parduoti telefoną kažkokiam nepažįstamam vyriškiui, gavo 20 Eur (ikiteisminio tyrimo metu sumą nurodė neteisingai, gavo ne 30, o 20 Eur). Kadangi telefonas buvo užblokuotas, negalėjo parduoti už didesnę kainą. Gautus pinigus išleido kartu su A. K., nusipirko maisto ir cigarečių. Dėl savo poelgio labai gailisi, supranta, kad tokiais veiksmais įvykdė vagystę, atsiprašo nukentėjusiosios. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies – turtinės žalos neginčija, tačiau prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Kadangi E. H. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokurorė ir gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. K. parodė, kad patruliuodamas kartu su patruliu Ž. A. gavo pranešimą, jog iš Gedimino pr. 24 Vilniuje (kavinės „Cofeinn“) buvo pavogtas rožinės spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20“. Taip pat buvo nurodyti pavogusių asmenų požymiai (vienas apsirengęs mėlynu megztiniu, juodais šortais, kitas dėvėjo trumpus šortus ir juodą megztinį), pranešta, kad abu asmenys pasišalino link Neries. Atvykus juos pasitiko pranešėja A. A., paaiškinusi, kad du jaunuoliai nuo baro stalo pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną. Pranešėja nurodė vaikinų požymius, jie su kolega asmenų nerado (b. l. 72, 73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. Š. parodė, kad 2018-09-07, apie 20.30 min., dirbant kartu su kolega T. B. gavo pranešimą, kad Šaltkalvių g. 2, Vilniuje parduotuvėje „Maxima“ apsaugos darbuotojai sulaikė vagį, prieš dvi savaites galėjusį pavogti mobiliojo ryšio telefoną. Kai atvyko į įvykio vietą, jį ir jo kolegą pasitiko E. V. ir A. A.. Pastarieji paaiškino, kad būdami minėtoje „Maxima“ parduotuvėje atpažino E. H. ir paprašė apsaugos darbuotojų jį sulaikyti, nes pastarasis prieš dvi savaites kavinėje pavogė A. A. mobiliojo ryšio telefoną. A. A. savo telefone parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip E. H. iš kavinės pagrobia jos mobiliojo ryšio telefoną jiems. A. A. atpažino E. H., šis atrodė taip pat kaip ir vaizdo įraše, dėvėjo tuos pačius drabužius. E. H. buvo pristatytas į antrąjį policijos komisariatą (b. l. 62, 63).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame fiksuota įvykio vietos apžiūra, nurodyta, kad apžiūrimos kavinės „Caffeine“ patalpos, esančios adresu Gedimino pr. 24, Vilnius; prie įėjimo į kavinę, gatvėje yra apšvietimo stulpas, jame sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Kavinės viduje iš kairės stovi apvalių stalų eilė su suolais, iš dešinės statmenai sienai - keturkampio formos du aukšti stalai su kėdėmis. Kavinės gale yra prekystalis, kurio kairėje yra stiklinė vitrina su prekėmis, dešinėje - stalo dalis, skirta aptarnauti klientus. Prekystalio kairėje yra praėjimas link baristos darbo vietos. Darbo vietoje, dešinėje už prekystalio, yra darbo stalas su įrengta prausykla. Virš darbo stalo prie lubų yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, filmuojanti ir įrašo vaizdą, esantį kavinėje (b. l. 8-10).

2018-09-11 vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad 2018-09-09, apie 18.19 val., į kavinę „Coffeinn“, esančią Gedimino pr. 24, Vilnius, ateina du jaunuoliai. Kavinės darbuotoja A. A. tuo metu yra nusisukusi į kitą pusę nuo centrinių įėjimo durų. Jaunuoliai greitu žingsniu prieina prie kavinės prekystalio, vienas iš jaunuolių paima ant jo (prekystalio) gulėjusį mobiliojo ryšio telefono aparatą ir pasišalina. Kavinės darbuotoja pastebi jaunuolius tuo metu, kada šie jau yra prie išėjimo durų. Pradeda ieškoti savo telefono aparato, neradusi supranta, kad jis pavogtas. Išbėga į lauką paskui jaunuolius, bet po kelių minučių grįžta, greitai randa tarnybinį telefoną ir skambina. Vaizdo įrašo apžiūros metu atpažintas vienas iš telefoną pavogusių jaunuolių, t. y. E. H. (b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 749 Eur (teisme sumažino iki 699 Eur) turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 19-22).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad E. H. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta.

BK 178 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiosios A. A., liudytojų E. V., Ž. A., L. K., T. B., K. Š. parodymais, įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. H., užėjęs į kavinę „Coffeinn“, esančią Gedimino pr. 24, Vilniuje, pagrobė nuo prekystalio nukentėjusiajai A. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“, ir iškart pasišalino. Kaltinamojo E. H. nusikalstama veika baigta, nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo E. H. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. H. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas E. H. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad E. H., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: E. H. iš viso teistas 5 kartus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jo buvo priimtas tik vienas apkaltinamasis nuosprendis (b. l. 138-142, 150-154), dar vienas nuosprendis šiai dienai yra neįsiteisėjęs; paskyrus vidutinę priežiūros priemonę metams patalpintas į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą (b. l. 167), minėtos įstaigos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai (b. l. 170), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vaikų ligoninėje (Santaros klinikų filiale), paskutinį kartą nuo 2018-03-08 iki 2018-03-09, diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (b. l. 31, 34), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą neįrašytas (b. l. 35).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 80 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. H. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Nors įstatymas numato ir švelnesnę bausmės rūšį – baudą, tačiau akivaizdu, jog nepilnamečiui, neturinčiam legalaus pragyvenimo šaltinio ir negaunančiam savarankiškų pajamų, ją skirti nėra tikslinga. Kartu su laisvės apribojimo bausme visu jos vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skirtina BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant nustatytu laiku (nuo 22 val. iki 06.30 val.) būti gyvenamojoje vietoje bei tęsti mokslą arba dirbti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. H. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, kadangi minėtas nuosprendis šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas nukentėjusiosios A. A. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 19-22, 23-28).

Dėl turtinės žalos. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė turtinę žalą vertinanti 749 Eur suma, kurią apima pagrobto telefono vertė – 649 Eur, ekrano draudimo įmoka sutarties laikotarpiui – 50 Eur, be to, dar 50 Eur prašoma už išskirtinę telefono spalvą. Nukentėjusiosios įvardintą telefono kainą bei draudimo įmokas patvirtina objektyvūs duomenys (pirkimo dokumentai, sutartis, draudimo liudijimas) (b. l. 23-28), taigi, laikytina, jog šis reikalavimas yra pagrįstas ir 699 eurų žala turi būti atlyginta. Paklausta dėl prašomos atlyginti žalos, susijusios su telefono spalva, teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad tokį reikalavimą išreiškė labiau paveikta emociškai, konkrečiai nesidomėjo, kiek tokios spalvos telefonas galėtų būti brangesnis, ir nuo tokio reikalavimo atsisakė. Atsižvelgiant į tokią nukentėjusiosios poziciją, teismas plačiau neanalizuoja 50 Eur pagrįstumo, kita vertus, akivaizdu, kad telefono kaina (649 Eur) apima ir aparato spalvą, dėl ko būtų netikslinga atlikti atskirą spalvos vertinimą.

Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo ir neturtinės žalos, kurią vertina 1 000 Eur dydžio suma, atlyginimo (b. l. 19-22). Toks reikalavimas grindžiamas sukeltais nepatogumais (tiek dėl to, jog pirmą kartą gyvenime teko susidurti su nusikalstama veika, tiek dėl to, jog reikėjo rašyti pareiškimą, vykti į apklausas ir pan., be to, prarado telefoną, kuris buvo reikalingas darbe), pats įvykis sukėlė stresą, baimę, akcentavo tą aplinkybę, kad įvykio metu laukėsi (7 nėštumo mėnuo), dėl ko išgyvenimai buvo tik dar labiau didesni (dėl patirto streso kitą dieną net negalėjo eiti į darbą, skaudėjo pilvą, baiminosi dėl nėštumo).

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji turėjo nepatogumų, išgyvenimų, streso, juo labiau, būdama besilaukianti, anksčiau niekada nesusidūrusi su jokiais tokio pobūdžio įvykiais, nesikreipusi į teisėsaugos institucijas. Visgi spręsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas tuo pačiu negali nevertinti ir to, jog buvo padarytas ne smurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl akcentuotos aplinkybės, susijusios su buvusiu nėštumu, nukentėjusiajai nekilo jokių sveikatos sutrikimų, neprireikė medikų pagalbos, nenustatyta, kad nusikalstama veika būtų pasižymėjusiu didesniu pavojingumu ar būtų kažkaip išskirtinai paveikusi nukentėjusį asmenį. Galiausiai teismas vertina ir kaltinamojo bei civilinio atsakovo finansinę padėtį – kaltinamasis nepilnametis, nedirbantis, pats jokių lėšų negauna, civilinio atsakovo materialinė sunki (pats atsakovas pensininkas, bet privalo dirbti (dirba prekybos centre pagalbiniu darbininku), yra priteistos didelės sumos, kurias pagal išgales moka sūnų). Dėl nurodytų priežasčių teismas mano esant tikslinga civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo E. H., o jam neturint lėšų iš jo įstatyminio atstovo S. H., 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu pažymėtina, jog nors nuo 2018-04-16 kaltinamajam yra taikoma vidutinė priežiūros priemonė, pastarasis yra patalpintas į (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečiai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išleistas pas tėvą vasaros atostogų, po kurių atgal į (duomenys neskelbtini) laiku negrįžo, dėl ko materialinė atsakomybė už kaltinamojo E. H. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą tenka jo atstovui pagal įstatymą S. H.. (tėvui).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla šiuo metu jau išnagrinėta, kardomoji priemonė neskirtina ir iki įsiteisės šis nuosprendis.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąją byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. H. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš kaltinamojo E. H., o, jam neturint lėšų iš jo įstatyminio atstovo S. H., 699 (šešis šimtus devyniasdešimt devynis) eurus turtinei žalai ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąją byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.