Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, nukentėjusiajai R. V., vertėjai Veronikai Rybalčenko,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S.O., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Voronežo mieste, gyvenantis Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), rusas, Rusijos Federacijos pilietis, išsituokęs, ankščiau dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas du kartus: 1) 1992-09-08 Rusijos Federacijos Voronežo m. Levoberežno rajoninio teismo pagal senojo Rusijos Federacijos BK 144 str. 2 d., 196 str. 1 d., 208 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams su turto konfiskavimu; 2) 1994-10-31 Rusijos Federacijos Voronežo m. Centrinio rajoninio teismo pagal senojo Rusijos Federacijos BK 117 str. 3 d., pritaikius BK 40 str. 3 d., tai yra subendrinus bausmę su 1992-09-08 Voronežo m. Levoberežno rajoninio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis S. O. (duomenys neskelbtini), Kaune, 70 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ligoninės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), 1990 m. gruodžio 17 d. tarp 18.00 val. ir 20.00 val., peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia rankomis ir galva sudavė ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiajam R. V. į kaktą, dešinį smilkinį, viršutinę lūpą, kaklą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, kakle bei tris kartus tyčia smogdamas peiliu R. V. į dešinį skruostą, krūtinę, nugarą, tuo padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą dešiniame skruoste, durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kiauriniais krūtinkaulio, širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimais, durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros dešinės pusės žaizdą su aklu dešinio plaučio užpakalinio paviršiaus sužalojimu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nužudė R. V..

Be to, kaltinamasis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu slapta pagrobė nužudytojo R. V. turtą - 600 rublių, kas atitinka 600 litų, bei 30000 rublių, kas atitinka 30000 litų, vertės automobilį VAZ -2109, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais kaltinamasis S. O. padarė nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 14 ¹ str., BK 104 str. bei 146 str. 2 d. (galiojusio nusikaltimo padarymo metu 1990 metais ir numačiusio švelnesnes bausmes).

Kaltinamasis S. O. dėl savanaudiškų paskatų nužudęs R. V. kaltu neprisipažino. Jis teisme tvirtino, kad nieko nenužudė, tik matė ten vykusias muštynes. Paaiškino, jog kartu su Zacepin ir Dima pravarde „Komaras“ atvyko į Lietuvą, Kauną, kur Šilainių mikrorajone išsinuomojo bute kambarį. Jis kartu su kitais bute gyvenusiais studentais šventė gimtadienį, o draugai išvažiavo ieškoti kam galėtų parduoti spiritą ir degtinę. Grįžę draugai pranešė, kad reikia vykti namo, nes mašinai kažkas atsitiko. Su Dima nuvažiavo į restoraną, kur pavalgė, išgėrė. Prieš tai girtavo apie penkias dienas. Atsiskaitė už vakarienę ir įsėdo į automobilį, jame užsnūdo. Automobiliui staiga sustojus, prabudo. Dima barėsi su vairuotoju, jie abu išlipo iš automobilio, pradėjo stumdytis, kilo muštynės, kurios truko apie 2-3 minutes. Kadangi buvo tamsu, matėsi tik jų siluetai. Kai vienas nukrito, jis išlipo iš automobilio. Ant žemės gulėjo vairuotojas, Dima pasakė „atrodo, gatavas“, pastarojo rankoje buvo peilis, kuris buvo apie 15 cm ilgio. Dima jam pasakė, kad vairuotojas peiliu puolė jį pirmas. Peilį Dima numetė į šalį, tada abu vairuotoją nuvilko į kitą kelio pusę miškan, užmetė krūmais. Vairuotojo neapžiūrėjo, ant veido sužalojimų nematė, ar buvo kraujo nežiūrėjo, tik, kai jį tempė, rankos buvo kruvinos. Pinigų iš vairuotojo neėmė, pastarojo neapieškojo. Automobilyje raktelių nebuvo, todėl užvedė tiesiogiai. Iš buto pasiėmė daiktus ir iš karto išvyko iš Lietuvos. Dima jam daugiau nieko nepasakojo, tik pasakė, kad buvo žodis po žodžio, ir užsiplieskė konfliktas. Automobilį pastatė Voroneže esančiame jo garaže, kur vėliau jį išardė ir pardavė. Variklio numerio neperdirbinėjo ir nesiruošė perkalti, nes norėjo parduoti kaip nenumeruotą. Numerius išmetė Baltarusijoje, važiavo be numerių, stengdamiesi apvažiuoti milicijos postus. Automobilio dokumentų taip pat neturėjo. Voroneže Dima su įkalčiais buvo suimtas dėl automobilio nuvarymo, jį taip pat suėmė. Kaltinamojo teigimu, jam areštinėje buvo daromas spaudimas. Dima parašė raštelį, kuriuo grasino jam bei jo šeimai nebandyti pastarojo „niekur kišti“. Prisipažinimą rašė pats. Nei vienoje iš apklausų milicijoje advokatas nedalyvavo. Tvirtino, kad teisme sako tiesą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis teisme savo kaltę neigia, ji yra įrodyta nukentėjusiosios R. V., liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad nužudytasis yra jos vyras. Po pokalbio telefonu vyras pasakė, kad važiuos į garažą ir prie stoties, nes ten kažkas siūlo degtinės. Pasiėmė 600 rublių ir išvažiavo. Jis savigynai turėjo lenktinį peiliuką, didesnio peilio pas jį pastaroji nėra mačiusi. Vyras į namus tą dieną negrįžo, tik po keleto dienų jai policijos pareigūnai pranešė, kad jos vyras rastas papjautas miške. Žiedą ir laikrodį grąžino. Megztinyje dokumentų nebuvo, o juos ten visada vyras nešiodavosi. Nukentėjusioji nurodė, kad žala, kuri sudaro 41100 Lt (laidotuvių išlaidos - 4000 Lt, paminklas – 5000 Lt, mirimo metinių paminėjimas – 1500 Lt, automobilis – 30 000 Lt, nes dar buvo garantinis, 600 Lt dingo), jai neatlyginta. Prašo priteisti 1000000 litų neturtinę žalą, kadangi nužudytas žmogus.

Liudytojas R. V. parodė, kad nužudytasis yra jo tėvas. 1990-12-17 tėvas išėjo iš namų ir negrįžo, sakė, kad važiuos prie stoties. Po keleto dienų policijos pareigūnai pranešė, kad jis nužudytas. Nuvyko į morgą atpažinti lavoną, jis buvo kruvinas. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad atsiprašyti ar atsilyginti niekas nebuvo atėję.

Liudytojas B. M. parodė, kad kaltinamąjį S. O. pažįsta maždaug nuo 1986 m., kuomet pastarasis tarnavo kariuomenėje. Jis atvažiuodavo į svečius raudonos spalvos „Žiguli“ markės automobiliu, 5 ar 7 modelio. Nuo 1990 m. nebeužsukdavo, tik nuo 2005 m. buvo du kartus atvažiavęs. Dažniausiai atvažiuodavo vienas, vieną kartą buvo atvažiavęs su draugu Gena. Tik 2007 m. pavasarį sužinojo, kad S. O. iškelta baudžiamoji byla, apie ankstesnius teistumus sužinojo iš pastarojo buvusios žmonos.

Liudytoja G. M. parodė, kad pažinojo nužudytąjį, nes jis draugavo su pastarosios vyru. Vyras ir R. V. dirbo taksi vairuotojais, žmones dažniausiai veždavo nuo stoties. Ji žinojo tik faktą, kad R. V. rado nužudytą miške, automobilio nerado, tačiau tikslesnių aplinkybių nurodyti negalėjo.

Liudytojas J. Š. parodė, kad jis kalbėjosi su S. O. pirmo sulaikymo bei pirmos apklausos metu. Laukė, kol atvyks advokatas, kabinete buvo kitas tyrėjas Z.. S. O. prisipažino įvykdęs nužudymą, kad Laisvės alėjoje susistabdė žmogų, viskas įvyko vairuotojo peiliu, įvykio metu jis buvo vienas ir kad tai įvyko prieš 17 metų. Kitos apklausos metu kalbėjo apie vagystes iš universalinių parduotuvių, automobilių nuvarymą bei apie tai, kad nužudymo metu Genadijaus Lietuvoje nebuvo. S. O. parodė, kad nužudė gindamasis, sakė, jog dėl automobilio pasisavinimo. Sakė, kad iš Lietuvos išvyko tais pačiais automobilio numeriais, pareigūnai stabdė, bet jam nesustojus nesivijo. Ar buvo kalbama apie pinigus, liudytojas neprisiminė. Bylą tyrė pagal pavedimą, tai nebuvo apklausos veiksmas, tačiau pokalbis buvo įrašytas, nes buvo teismo nutartis.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis tuo metu gulėjo ligoninėje. Išėjęs pasivaikščioti rado uždengtą žmogaus lavoną, apie tai buvo pranešta policijai. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patikslino, kad ant kelio taip pat matė kraujo dėmių.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad Romainių miške, Kauno rajone, 1990-12-19 rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis ant nugaros, apmestas šakomis. Prie kelio, 60 metrų atstumu nuo lavono radimo vietos, rastos kraujo dėmės. Nukentėjusiojo drabužiuose rastas ir paimtas R. V. vardu išduotas a/m techninis pasas ir laikinas vairuotojo pažymėjimas (t.1, b.l. 25-27).

Lavono teismo medicininės ekspertizės 1990-12-21 aktas Nr. 1076 patvirtina, kad R. V. mirė nuo dviejų durtinių - pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinėje ir nugaroje su širdies dešinio skilvelio kiauriniu bei aklu dešinio plaučio sužalojimais. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju, ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Lavoniniai požymiai neprieštarauja tam, kad R. V. mirtis galėjo įvykti prieš tris - keturias paras iki lavono teismo medicinines ekspertizės atlikimo, tai yra 1990 m. gruodžio 17-18d. Akte nurodyta, jog R. V. padaryti šie sužalojimai: durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kiauriniais krūtinkaulio širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimais, durtinė - pjautinė kiauryminė nugaros dešinės pusės žaizda su aklu dešinio plaučio užpakalinio paviršiaus sužalojimu, durtine - pjautinė žaizda dešiniame skruoste, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, kakle, dešinėje plaštakoje, keliuose. Visi sužalojimai padaryti kelių, keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Durtinė -pjautinė kiauryminės žaizdos krūtinėje ir nugaroje su širdies ir dešinio plaučio sužalojimais bei durtine - pjautine žaizda dešiniame skruoste R. V. padaryta aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu (t.1,b.1.65-69).

Teismo medicinos kriminalistinio tyrimo 1991-05-30 ekspertizės aktas Nr. 107/91 patvirtina, kad tyrimui pateiktose R. V. lavono odos žaizdose rasti metalizacijos geležimi pėdsakai. Sužalojimai R. V. padaryti plokščiu, duriančiu - pjaunančiu, vienašmenio peilio geležtės tipo įrankiu, kurio panirusios dalies plotis buvo artimas orientaciniai 19 mm. Akte nurodyta, jog tikėtina, kad tiek krūtinės srities sužalojimas bei drabužių pažeidimai, tiek nugaros srities sužalojimas bei drabužių pažeidimai yra padaryti vienu ir tuo pačiu įrankiu (t.1,b.1.86-98).

Teismo medicinos tyrimo 1991-04-08 aktas Nr.20/91 patvirtina, kad tyrimui pateiktos žaizdos ir krūtinkaulio fragmento sužalojimai padaryti plokščiu, duriančiu pjaunančiu vienašmenių savybių peilio geležtės tipo įrankiu, metalizuojančiu geležimi. Nurodoma, jog tikėtina, kad abi žaizdos ir krūtinkaulio sužalojimas yra padaryti vienu ir tuo pačiu įrankiu (t.1, b.l. 110-114).

S. O. 1992-02-10 savo ranka rašytame prisipažinime apie nusikaltimą nurodė, kad automobilio vairuotoją sužalojo gindamasis. Vairuotojas užsimojo į jį grasindamas peiliu, dėl to jis gindamasis griebė jį už rankos, atliko paėmimą iš nugaros ir atliko pakirtimą. Vairuotojas nukrito žemyn veidu ant savo peilio. Po to sudavė jam galva į pakaušį ir vėl užvirto ant jo. Pastarasis nesikėlė, tuomet jį atvertė, ranka su peiliu atsivožė į šalį ir peilis iškrito. Suprato, kad vairuotojas miręs. Išsigandęs nustūmė jį nuo tos vietos į sodinukus. Bijodamas dėl įvykio su mirusiojo automobiliu sugrįžo į Voronežą. Voroneže automobilį išardė ir pardavė dalimis. Variklio blokas liko namuose, todėl jis buvo rastas ir paimtas (t.2, b.l. 12-14).

Daiktinių įrodymų apžiūros 1995-08-14 protokolas patvirtina, kad buvo atlikta amortizatoriaus įvorės, priklausančios a/m VAZ 2109, apžiūra, kuri buvo paimta kratos metu iš S. O. namų. Apžiūros metu nustatyta, kad ant įvorės yra iškaltas a/m identifikacinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 59-60).

Daiktų apžiūros 1995-08-14 protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta aliumininė plokštelė - lentelė su užrašu „VAZ automobilis 2109, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), variklis 2108, variantas 016, pagaminta TSRS Nr. atsarginėms dalims 0148073“, kuri paimta 1992-02-06 atliktos kratos metu pas S. O. (t.2, b.l. 61-66).

Daiktinių įrodymų apžiūros protokolas patvirtina, kad pas S. O. paimto variklio blokas priklausė R. V. a/m VAZ 2109 (t.2, b.l. 78-83).

Daiktų apžiūros 1991-02-20 protokolas patvirtina, kad apžiūrėti S. O. drabužiai - striukė, džinsinės kelnės, puskojinės, marškiniai, megztinis, apatinės kelnaitės, apatiniai marškinėliai, apatinės kelnės bei batai paimti papildomos įvykio vietos apžiūros metu (t.1,b.l. 125-126).

Procesinių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pagal Kauno m. apylinkės teismo 2007-06-19 nutartį buvo atlikti tyrimo veiksmai įtariamojo S. O. atžvilgiu, panaudojant technines priemones. Vaizdajuostėje Nr.20/7/2-LOK-612 užfiksuotas J. Š. ir įtariamojo S. O. pokalbis, kurio metu S. O. paaiškino, kad vairuotoją muštynių metu besigindamas peiliu nudūrė, o automobilį išardęs pardavė dalimis (t.4, b.l. 169-170).

Ikiteisminio tyrimo metu S. O. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. tuo, kad 1990 m. gruodžio mėn.17 d., laikotarpyje nuo 18 iki 20 vai., (duomenys neskelbtini), Kaune, 70 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ligoninės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą, R. V. priklausantį turtą, tyčia rankomis ir galva sudavė ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiajam R. V. į kaktą, dešinį smilkinį, viršutinę lūpą, kaklą, tuo jam padarė odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, kakle, tris kartus tyčia smogė peiliu R. V. į dešinį skruostą, krūtinę, nugarą, tuo jam padarė durtinę - pjautinę žaizdą dešiniame skruoste, durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės pusės žaizdą su kiauriniais krūtinkaulio, širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimais, durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros dešinės pusės žaizdą su aklu dešinio skilvelio sužalojimu, durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros dešinės pusės žaizdą su aklu dešinio plaučio užpakalinio paviršiaus sužalojimu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. V. mirė, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuvilko R. V. į miško gilumą nuo važiuojamosios kelio dalies, siekdamas nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, tuo jam padarė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, keliuose, ir pagrobė R. V. priklausantį turtą - 600 rublių ir 30000 rublių vertės automobilį VAZ -2109, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip dėl savanaudiškų paskatų nužudė R. V..

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 1990 m. gruodžio 17 d. tarp 18.00 val. ir 20.00 val. buvo nužudytas R. V. ir pagrobtas jo automobilis VAZ-2109 bei pas jį buvę 600 rublių.

Prokuroras kaltinimą grindžia iš esmės vien tik S. O. 1992 m. vasario 10 d. parašytu prisipažinimu bei daiktinių įrodymų (nužudytajam priklausiusio automobilio detalių), rastų kratų pas kaltinamąjį metu protokolais.

Ikiteisminio tyrimo metu S. O., rašydamas savo ranka, prisipažino, kad R. V. jis sužalojo gindamasis, žudyti nenorėjo, ant savo peilio jis užgriuvo pats jiems susikibus. Automobilį paėmė išsigandęs to, kas įvyko, juo grįžo į Voronežą, ir išardęs dalimis pardavė.

Teisiamojo posėdžio metu S. O. pateikė naują versiją, kad R. V. nužudė kitas asmuo, vardu Dima, o jis tik važiavo kartu, ir, bijodamas grasinimų sau ir šeimai, iš dalies prisiėmė kaltę.

Tiesioginių liudytojų, mačiusių šį nusikaltimą, nėra.

Nežiūrint į tai, kad S. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos nusikaltimo aplinkybės niekuo nepaneigtos, prokurorai jo veiką kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

Nužudymas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. kvalifikuojamas tik tada, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes, išvengti skolos, turto grąžinimo ir t.t.). Pagal šį punktą veika kvalifikuojama tik tada, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu.

Prokurorai nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu šioje byloje nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris leistų teismui padaryti nenuginčijamą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis S. O. savo auką, R. V., nužudė būtent dėl savanaudiškų paskatų.

Tai, kad kaltinamasis užvaldė nužudytojo turtą, automobilį VAZ-2109, valst. NR.(duomenys neskelbtini), patvirtina pas S. O. 1992 m. vasario 6 d. atliktos kratos metu rastos pagrobto automobilio detalės su identifikavimo numeriais. Tai, kad nužudytojo R. V. automobilį pagrobė, neginčija ir pats kaltinamasis. Jis pripažino, kad šiuo automobiliu iš Kauno grįžo namo į Voronežą, kur jį išardė dalimis ir pardavė.

Kaltinamojo aiškinimą, pateiktą teisiamojo posėdžio metu, kad R. V. nužudė kaltinamojo bendrakeleivis, vardu Dima, teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmeta kaip paneigtą kitais byloje esančiais ir jo kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nelaimės dieną nužudytasis ketino nusipirkti degtinės, todėl su savimi išsivežė 600 rublių. Be to, jis su savimi nešiodavosi peiliuką, kaip pats namiškiams aiškino, apsigynimo tikslu.

Kaltinamojo aiškinimas ikiteisminio tyrimo metu, kad vairuotojas, tai yra R. V., pirmas jį užpuolė, niekuo nepaneigtas, tačiau suduotų smūgių kiekis ir pobūdis bei padaryti sužalojimai patvirtina, kad nužudymas padarytas tyčia.

Lavono teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 1076 (t.1,b.l.65-80) išvados patvirtina, kad durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, nugaroje ir dešiniame skruoste padarytos trijų atskirų smūgių pasekoje. R. V. mirė nuo dviejų durtinių – pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinėje ir nugaroje su širdies ir dešinio plaučio sužalojimais. Smūgiai aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu į krūtinę ir nugarą suduoti stipria jėga, o tai paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad jis tiesioginių smūgių peiliu nesudavė ir kad nužudytasis ant savo peilio užgriuvo pats. Ekspertas patvirtino, kad nukentėjusysis šių sužalojimų pats sau pasidaryti negalėjo. Pastarasis mirė per keletą minučių po suduotų smūgių duriančiu – pjaunančiu įrankiu į krūtinės kairiąją pusę bei nugarą, kurių pasekoje buvo sužalota širdis ir dešinysis plautis. Esant tokiems sužalojimams, net ir laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, atlikus operaciją, išgelbėti gyvybę praktiškai negalima.

Vertindamas aukščiau išdėstytus ir aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ne kas kitas, o būtent kaltinamasis S. O. neteisėtai, tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, atėmė gyvybę R. V. bei pagrobė jo automobilį VAZ-2109 ir 600 rublių (nors kaltinamasis neigė paėmęs pinigus, tačiau po R. V. nužudymo jie iš jo kišenės buvo dingę).

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nebuvo paneigta kaltinamojo versija, kad sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai R. V. jau buvo nužudytas, todėl jo veika, nesant kitų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių, turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 dalį bei BK 178 straipsnį.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 3 straipsnis numato, kad veikos nusikalstamumą bei asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Be to, naujojo, nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio, Baudžiamojo kodekso straipsniai numato griežtesnes bausmes už tas, kurias numatė nusikaltimų padarymo metu galiojęs senasis (1961 m. red.) Baudžiamasis kodeksas, todėl S. O. veikos perkvalifikuotinos iš naujojo BK 129 str. 2 d. 9 p. į senojo (1961 m. red.) BK 14 ¹ str., 104 str. ir BK 146 str. 2 d. (padaryta žymi žala).

Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kuriai suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Senaties egzistavimą pagrindžia reikalavimas, jog baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui - priešingu atveju mažėja jos efektyvumas, prevencinė reikšmė. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų skaičiavimo ir taikymo pagrindus nustato šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 95 straipsnis. Jame nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo 15 metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu – 20 metų. Jeigu asmuo padaro naują nusikaltimą, senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kada buvo padarytas naujas nusikaltimas.

Kaltinamajam S. O. taikytinas senojo (1961 m. red.) BK 49 straipsnis, galiojęs nusikaltimo padarymo metu, kuris numatė trumpesnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą – 15 metų. Kaltinamasis po šio nusikaltimo dar buvo nuteistas Voronežo teismo nuosprendžiais už naujus nusikaltimus. Vėliausias senaties atskaitos taškas pagal pateiktų nuosprendžių nuorašus yra 1992 m. vasario 7 d. Praėjus 15 metų (nors jis ir būtų slėpęsis nuo tyrimo ar teismo), kaltinamasis S. O. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo jos pagrindas.

Senaties terminas kaltinamajam S. O. suėjo 2007 m. vasario 7 d. Visos įstatyme numatytos sąlygos yra įvykdytos, todėl teismas privalo taikyti senojo (1961 m. red.) Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio nuostatas, nes tai yra jo pareiga, o ne teisė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p. nustato, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Kadangi senaties termino suėjimas paaiškėjo šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byla nutrauktina teismo nutartimi.

Nukentėjusiosios R. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Daiktiniai įrodymai - S. O. vardu išduotas pasas, automobilio techninis pasas ir laikinas vairuotojo pažymėjimas – grąžintini kaltinamajam S. O..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 254 str. 3 d., teismas:

nutarė:

baudžiamąją bylą kaltinamajam S. O., A., jo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš naujojo BK 129 str. 2 d. 9 p. į senojo (1961 m. red.) BK 14 ¹ str., BK 104 str., BK 146 str. 2 d., nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (senojo (1961 m. red.) BK 49 str.).

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 309 str. 2 d., kaltinamąjį S. O. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus – Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. O. vardu, techninį automobilio pasą ir laikiną vairuotojo pažymėjimą – grąžinti S. O..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.