Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovui advokatui Linui Šarkiui, atsakovui S. L., jo atstovui advokatui Viliui Masiuliui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei R. B., trečiojo asmens UADBB „Panda Insurance“ atstovui

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui S. L., tretiesiems asmenims notarei R. B., UADBB „Panda Insurance“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens UADBB „Panda Insurance“ LTD atstovas į posėdį neatvyko, byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

Byloje pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto panemunės policijos skyriaus šančių ir panemunės policijos nuovados 2013-05-23 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal A. L. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (1 t. b.l. 118-120). Jame nurodoma, kad kreipėsi ieškovė, nurodydama, kad jos vaikai nesutaria, santykiai įtempti. 2012 m. lapkričio mėnesį atsakovas atvyko į jos namus (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo išsikraustyti, nes jie priklauso jam, sulaužė spynas nuo ūkinių pastatų ir jas pasiėmė. Nuo to laiko su juo nebendravo. Po to dukra D. iš kažkokio advokato sužinojo, kad yra dovanojimo sutartis, kurią patvirtino notarė R. B.. Notarei atsisakius pateikti dovanojimo sutartį ieškovė gavo ją iš VĮ Registrų centro. Sandorio nurodė neprisimenanti. Aplinkybių patikslinimo metu D. B. nurodė, kad apie dovanojimo sandorį sužinojo iš motinos, t.y. ieškovės. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad buvo apklausta notarė R. B., kuri nurodė patvirtinusi dovanojimo sutartį, iniciatorė buvo ieškovė A. L., kadangi pažymos sandorio sudarymui buvo išimtos pačios A. L. ir išduotos jai prašant. Šios pažymos sandorio sudarymo metu buvo tikslinės, išduodamos konkrečiam sandoriui ir tik asmeniškai turto savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. Notarė nurodė, kad prie sandorio pridėti asmens ir kt. giminystę patvirtinantys dokumentai, prieš atliekant sandorį yra sutikrinama dalyvaujančių asmenų tapatybė. Kur jis buvo atliktas (vietos) notarė nepamena. Taigi šiame nutarime nurodyti notarės R. B. paaiškinimai, kad sandorį sudarė pati A. L. nepaneigti, tai patvirtina ir byloje esantis ekspertizės aktas, todėl darytina neginčytina išvadą, kad esant ekspertizės aktui patvirtinančiam parašo autentiškumą ant dovanojimo sutarties, notarės tvirtinimui, kad pasirašė ją pati ieškovė, kadangi buvo pasirašyta ne tik sutartis bet ir sutarčių registrų knygoje, nuosekliems atsakovo bei liudytojų N. ir D. L. paaiškinimams, kad ieškovė vyko sudaryti dovanojimo sutarties. 2013-08-16 Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovės A. L. skundą dėl minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atmestas, nurodant, kad dėl sandorio panaikinimo galima kreiptis civiline tvarka (2 t. b.l. 71-75).

Bylos nagrinėjimo eigoje buvo atlikta A. L. rašysenos ekspertizė, siekiant išsiaiškinti ar ginčo dovanojimo sutartyje pasirašė ji ar kitas asmuo. Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikus rašysenos ekspertizę, 2014-05-02 teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. 11-340 (14) (2 t. b.l. 20-25). Šio ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad: 1) Dviejuose 2006 m. vasario 20 d. dovanojimo sutarties egzemplioriuose (notarinio registro Nr. 650) rankraštinius įrašus „A. L.“ parašė ir greta pasirašė bei notarės R. B., dirbančios Kauno rajono 2 notaro biure, notariniame registre, 1 tome, 95 puslapyje, ties notarinio veiksmo registracijos numeriu 650, skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“, pasirašė A. L.. 2) Tikėtina, kad A. L. dviejuose 2006 m. vasario 20 d. dovanojimo sutarties egzemplioriuose (notarinio registro Nr. 650) rankraštinius įrašus „A. L.“ parašė ir greta pasirašė bei notarės R. B., dirbančios Kauno rajono 2 notaro biure, notariniame registre, 1 tome, 95 puslapyje, ties notarinio veiksmo registracijos numeriu 650, skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“, pasirašė būdama įprastos būsenos ir esant įprastoms sąlygoms.

Byloje taip pat pateiktas VĮ Registrų centro dokumentų atidavimo protokolo originalas (lapas 3) bei nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini) adresas Kauno m. (duomenys neskelbtini) (kadastro bylos lapai 36-38), kuriuose matyti, kad 2006-02-01 pati ieškovė užsakė dokumentus reikalingus sandorio sudarymui tai patvirtindama trimis savo parašais, 2006-02-10 pati ieškovė atsiėmė dokumentus reikalingus sandorio sudarymui apie tai patvirtindama dviem parašais, šių savo parašų autentiškumo ji neginčijo. Tai patvirtina aplinkybę, kad ji ruošėsi sandorio sudarymui, dovanojimo sutarties sudarymas jai nebuvo siurprizinis, tam ji rengėsi iš anksto, todėl nėra įtikėtina jos versija, kad ji nepamena sandorio sudarymo fakto. Vėlgi tikėtina liudytojų – atsakovo bei jo sūnų D. ir N. paaiškinimais, kurie nuosekliai patvirtina ruošimąsi sandorio sudarymui, kad ji žadėjo turtą padovanoti, kadangi ja buvo rūpinamasi iš atsakovo bei jo vaikų pusės. Tai, kad ieškove atsakovas su šeima rūpinosi patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai, kad ji D. pakvietė pas save gyventi, sakė bus smagiau nei vienai, jis suremontavo ieškovės kambarį, statė tvorą, savaitgaliais ir per šventes pasiimdavo ieškovę pas save ar nuvažiuodavo kur nors į gamtą. Tai, kad ji apie sandorį nesakė kitiems savo vaikams tikėtina, kadangi, kaip visi dalyvaujantys byloje asmenys bei liudytojai patvirtino, kad ieškovės vaikų santykiai buvo įtempti ir ieškovė nenorėdama jų dar bloginti apie dovanojimo sandorį niekam nieko nesakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu. Iš byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovė sandorį sudarė suprasdama savo veiksmų esmę bei gebėdama juos valdyti bei nebuvo paveikta kokiais nors vaistais, alkoholio ar kt. medžiagomis bei sandorio sudarymo metu nebuvo tokioje būsenoje, kad nieko neatsimintų. Teismas šią išvadą daro dėl šių byloje nustatytų aplinkybių:1) jokių aplinkybių, kurių buvimas leistų manyti, kad ieškovę būtų kažkaip bandyta paveikti prieš sudarant ginčo sandorį, kad ji nesuprastų savo veiksmų, ieškovė bei jos atstovas nenurodė, t.y. nei įkalbinėjant nei prievarta nebuvo vartojamas ar siūlomas vartoti ieškovei alkoholis ar kokie nors vaistai ar kitos neįprastos medžiagos, apie tokį darytą ar bent bandytą daryti poveikį byloje nepatvirtina nei vienas įrodymas, tai ieškovė nurodo kaip savo įsivaizdavimą. Tai, kad ji būtų kalbinta ar įtikinėta kokiomis nors aplinkybėmis sudaryti ginčo dovanojimo sutartį, byloje įrodymų taip pat nepateikta, ieškovė to tokių aplinkybių nenurodo. Ekspertizės akto išvadoje taip pat nurodoma, kad tikėtina, jog ieškovė sutartį keliuose egzemplioriuose bei notarės registrų knygoje pasirašė būdama įprastos būsenos ir esant įprastoms sąlygoms. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad ji dėl kokių nors medžiagų poveikio būtų pasijutusi blogai ar pan., į medikus dėl pablogėjusios sveikatos būklės sandorio sudarymo dieną ji taip pat nesikreipė. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė, kad ginčo sutartį sudarė būdama kaip nors paveikta kokiomis nors medžiagomis ar alkoholiu, šis jos argumentas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178 str.); 2) ieškovės argumentas, kad ieškovė, galbūt objektyviai, niekieno nepaveikta, o dėl sveikatos susidariusios būklės, būtent maždaug tuo metu, kai buvo sudaromas sandoris, nieko negali prisiminti taip pat atmestinas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jai kada nors būtų sutrikusi atmintis. Kaip tvirtina ieškovė, ji viską iš esmės prisimena, jokių atminties sutrikimų nei iki sandorio sudarymo nei po to neturėjo, prisimena, net kai po jos manymu važiavimo sudaryti sandorio ji sėdėjo mašinoje, vėliau vyko į banką. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad sandorio sudarymo dieną ji būtų skundusis sveikata, sutrikusia atmintimi ar pan., ši aplinkybė ieškinyje atsirado tik šioje civilinėje byloje ekspertams padarius išvadą, kad sandorio sudarymo metu pasirašė ji pati. Tai, kad ieškovės atmintis visą laiką buvo gera patvirtino ir ieškovė ir jos dukra liudytoja D. B., todėl neįtikėtina ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji, kažkur su atsakovu vyko su automobiliu (kaip ji mano pas notarą sudaryti ginčo sandorio), paskui automobilis sustojo ir jos atmintis dingo (kaip ji įsivaizduoja tuo metu galėjo būti pasirašinėjama ginčo sutartis) ir po to ji jau prisimena kaip užsuko į banką ir grįžo namo. Taigi teismas įvertindamas visą įrodymų visumą daro išvadą, kad neįtikėtina, jog ieškovei 1-2 val. ginčo sandorio sudarymo dieną dingo atmintis. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovė turėtų kokius nors atminties sutrikimus (medicininių dokumentų ar kt.). Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ieškovės argumentas, kad sandorio sudarymo metu buvo sutrikusi jos atmintis, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178 str.); 3) kaip matyti iš surinktų byloje bei aukščiau minėtų įrodymų iš VĮ Registrų centro dokumentų (atidavimo protokolo ir. kt.) (kad dokumentai atiduodami tik asmeniškai), ieškovė, tam kad sudaryti dovanojimo sandorį, turėjo gauti dokumentus iš VĮ Registrų centro, turėjo juos užsakyti, o po to juos pasiimti, tam ji turėjo į jį nuvykti arba įgalioti kitą asmenį tai atlikti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė tai atlikti būtų įgaliojusi kitą asmenį, jei toks įgaliojimas būtų buvęs, jis būtų nurodytas bei pateiktas VĮ Registrų centro su kadastro ir registro dokumentų byla. Apžiūrėjus ginčo turto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, matyti, kad joje yra 3 prašymai, išduoti dokumentus ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymui, ant kurių pasirašiusi yra pati ieškovė A. L., bei pateiktame dokumentų atidavimo protokole taip pat matyti, kad pasiimant dokumentus už jų gavimą pasirašė ieškovė – A. L.. Tai, kad minėtuose dokumentuose yra jos parašai ieškovė neginčija. Šie dokumentai užsakyti bei išduoti buvo skirtingu laiku – prašymai juos išduoti rašyti bei pasirašyti ieškovės VĮ Registrų centre 2006-02-01, o atsiimti ieškovės ir pasirašyta dėl jų gavimo VĮ Registrų centre 2006-02-10. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad asmuo, kuris nesuruošė sudaryti sandorio negalėjo atlikti tiek daug veiksmų prieš sudarant sandorį ir jo sudarymo metu nieko neatsimenant, kai dėl atminties sutrikimų nėra jokių įrodymų (eiti į VĮ Registrų centrą užsakyti pažymų sandoriui, vėliau jas pati atsiimti, vykti pas notarę, pasirašyti keliuose sutarties egzemplioriuose, notarės registrų žurnale, ir tai daryti skirtingomis dienomis). Nustačius, kad neįrodytas atminties ieškovei sutrikimas, tikėtina atsakovo bei liudytojų - jo sūnų N. ir D. L., sutuoktinės R. L. paaiškinimais, kad ieškovė žadėjo viską padovanoti atsakovui, kadangi jis nepaveldėjo tėvo dalies po jo mirties, be to ieškove jo šeima rūpinosi visą laiką. Tai tvirtina ir ieškovė, nurodydama, kad atsakovo sūnus jos pakvietimu pas ją gyveno, viską ten tvarkė, sutvarkė ir jos gyvenamas patalpas, tvėrė tvorą, pasiimdavo ieškovę pas save arba ji pati lankėsi didžiųjų švenčių metu, savaitgaliais, lankė ją ligoninėje. Šios aplinkybės ir patvirtina tai, kad ieškovė norėjo viską padovanoti atsakovui. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji sutarties sudarymo momento ir aplamai apie jokį dovanojimą nieko neprisimena ir nežino atmestinos kaip neįrodytos, todėl ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas, teismas daro išvadą, kad ieškovė apie ginčo sandorio sudarymą žinojo nuo jo sudarymo momento (CPK 177, 178, CK 1.89 str.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ištisai kartoja „nieko aš nežinau“, „neprisimenu“ ir net paklausta dėl kreipimosi į policiją nurodo, kad nieko nežino. Taigi akivaizdu, kad ji be jokių argumentų viską neigia. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų daro išvadą, kad ieškovė ketino padovanoti ginčo turtą atsakovui ir jį padovanojo, apie tai visą laiką žinojo, tačiau, kadangi buvo konfliktiški santykiai tarp jos vaikų, kurie irgi turėjo dalis turto toje pačioje valdoje, nes buvo paveldėję savo dalis po tėvo mirties, to kitiems vaikams nesakė, kad nekiltų dar didesnių konfliktų. Į tą namų valdą atėjus gyventi dukrai D. B. ir jai nesutariant su atsakovu bei jo sūnumi D. gyvenančiam ginčo valdoje (kadangi dalis turto po tėvo mirties toje namų valdoje priklausė ir jai) jis konflikto metu ir pasakė, kad „čia viskas jo“ ir tarp giminaičių tada tapo išviešintas dovanojimo faktas, ko pasekoje juo ir buvo pradėta domėtis. Taigi ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178 str.).

Dėl sandorio panaikinimo CK 6.472 str. 1 d. pagrindu. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.). CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011).

Kaip matyti iš šioje byloje surinktų įrodymų, kuriuos pagrinde CK 6.472 str. prasme sudaro liudytojų paaiškinimai, matyti, kad ieškovė bei atsakovas, jo šeima, vaikai ilgą laiką gerai bendravo, lankė ieškovę ligoninėje, pasiimdavo ją pas save per didžiąsias šventes, neretai ir savaitgaliais, ji taip pat pas atsakovą atvažiuodavo, kol ieškovė gyveno viena. To neneigia, patvirtina ir pati ieškovė. Kad ieškovės vaikai nesutarė ieškovė taip pat patvirtino. Ieškovės gyvenamosios namų valdos (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis turėjo ir jos dukra D. B. bei sūnus R., paveldėję po ieškovės vyro, o jų tėvo mirties, tačiau ten negyveno. Atsakovas po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Ieškovė net pasikvietė atsakovo sūnų D. pas ją gyventi, kad būtų smagiau, kuris prižiūrėjo aplinką, tvarkė tvorą, suremontavo ir ieškovės gyvenamą plotą, ji tuo buvo patenkinta, ji to neneigia, šias aplinkybes patvirtino. Teismas daro išvadą, kad dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių ji ir ketino padovanoti ir padovanojo savo turtą atsakovui, kuris su sūnumis ja rūpinosi, ji toliau liko turte (namų valdoje) gyventi, tikėjosi gyventi ir toliau, joje ir gyvena. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms į namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalis, atėjo gyventi ieškovės dukra D. ir sūnus R. ir ėmė ten taip pat tvarkytis (namų valda nebuvo padalinta, jie visi nuosavybės turėjo tik idealines dalis). Tada, betvarkant ir beūkininkaujant neatidalintoje namų valdoje kiekvienam savaip, ir kilo konfliktai tarp ieškovės vaikų. Tai kad jie visi nesutarė neneigia nei ieškovė nei atsakovas nei liudytojai, visi tai patvirtino. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimo, 2012 metų rugpjūčio mėnesį, kilus konfliktui, atsakovas seseriai D. B. ir mamai pasakė, kad čia viskas jo, ieškovė išsikeltų, to neneigia ir atsakovas. Tačiau kaip matyti iš tolimesnių atsakovo veiksmų, jis tik numušė sandėliukų spynas, nes negalėjo ten įeiti, tačiau jokių veiksmų prieš ieškovę nesiėmė. Jis pripažino, gal ir pasakęs, kad ji gali išsikelti, nes čia viska yra jo, tačiau tai įvyko konflikto, staigaus pykčio metu, tačiau jos varyti niekada neketino ir neketina. Tai buvo tiesiog pykčio protrūkis, nes grįžusi gyventi sesuo, kaip bendrasavininkė nesutiko, kad toje namų valdoje gyventų jos sūnus D., kuris jau buvo įdėjęs lėšų į valdos tvarkymą. Tai, kad jis pasakė tai iš piktumo neketindamas ieškovės keldinti, patvirtina ir ta aplinkybė, kad iki šiol ieškovė gyvena atsakovui padovanotoje namų valdoje ir kaip pati patvirtino, niekas jos iš ten nevaro. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad konfliktai pirmiausiai kilo ne tarp ieškovės ir atsakovo ar jo sūnaus D., o tarp atsakovo, jo sūnaus D. ir sesers D., dėl to, kad D. nesutiko, kad D. L. gyventų ginčo valdoje. Ieškovė, teismo įsitikinimu, atsikrausčius gyventi dukrai D. ir sūnui R. į ginčo valdą, nenorėdama pasakyti, kad vienam sūnui – atsakovui padovanojo visą jai priklausančią dalį (nes suprato, kad teks gyventi su visais trim vaikais vienoje namų valdoje), ir nurodė, kad nieko nepadovanojo atsakovui, nieko apie dovanojimą neprisimena. Iš byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad vienas vienintelis konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo kilo 2012 metų rugpjūčio mėnesį, kai kilo ginčas dėl valdos tvarkymo, joje gyvenusių asmenų, ir jis kilo iš esmės tarp ieškovės, atsakovo ir ieškovės dukters D.. Tačiau teismas nenustatė, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių, nepateisinamų moraliniu požiūriu veiksmų prieš ieškovę. Tai, kad jis sakėsi ieškovę nušausiąs niekas nepatvirtina, tokių žodžių negirdėjo, tai teigia tik ieškovė. Teismas nustatęs, kad ieškovė linkusi iškraipyti aplinkybes apie dovanojimo sutarties fakto sudarymo nežinojimą, viską neigti arba nurodyti „nežinau“, atitinkamai vertindama ir šiuos jos paaiškinimus juos atmeta kaip neįrodytus, nes be jos to daugiau niekas nepatvirtina (CPK 177, 178 str.). Šiuo metu jau yra praėję nuo minėto įvykio 2 metai, ieškovė toliau gyvena atsakovui priklausančioje namų valdos dalyje, jis niekada realiai ieškovės iš šios valdos nevarė ir kaip nurodė neketina to daryti, tik tiek, kad po 2012 metų konfliktų su ieškove jau nebebendrauja, nes nenori konfliktuoti. Tai, kad atsakovas nevaro ieškovės iš ginčo namų valdos ir leidžia jai ten gyventi, patvirtino ir pati ieškovė. Nebendraujantis jis nurodė, kadangi nenori vėl konfliktuoti su ieškove, ten gyvenančia seserimi, broliu. Iš byloje surinktų įrodymų, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko CK 6.472 str. 1 d. numatytų veiksmų, neatliko veiksmų neabejotinai smerktinų geros moralės požiūriu, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti dovanojimą. Šalių vienintelis konfliktas dėl ūkio tvarkymo, negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu, ir neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio. Be to kaip matyti konfliktas kilo, tik ieškovės kitiems dviem vaikams atsikėlus gyventi į ginčo namų valdą, iki to laiko jokių konfliktų nebuvo, santykiai tarp ieškovo ieškovės ir atsakovo, jo vaikų buvo itin geri, nors nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki 2012 metų konflikto praėjo apie 6 metai. Taigi teismas daro išvadą, kad šis konfliktas buvo išprovokuotas ieškovės vaikų nesutarimų bei jos pasakymo, kad ji nieko nežino, niekam nieko nedovanojo, nebuvo pas notarą, neišsiėmė jokių pažymų sandoriui, nedavė jo sudarymui dokumentų ir pan.(nors teismas nustatė, kad ji apie ginčo sandorio sudarymą žinojo nuo jo sudarymo). Šiuo metu jokios ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, ji toliau gyvena ginčo namų valdoje. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai rodytų ypatingą nedėkingumą ir atitiktų kitas CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygas, ypač atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovė žinojo apie dovanojimo sutarties sudarymą, tačiau nesakė kitiems savo vaikams. Todėl teismas daro išvadą, kad konfliktas iš dalies išprovokuotas pačios ieškovės elgesio, nurodant, kad ji nieko nežino ir nepamena apie dovanojimą (nors akivaizdu tai žinojo), ko pasekoje kiti ieškovės vaikai pagrįstai galėjo manyti, kad ieškovė yra apgauta atsakovo ir dėl to konfliktuoti su juo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi iš surinktų byloje įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio ir pagal CK 6.472 str. 1 d., jos teisės nėra pažeidžiamos ir nebuvo pažeistos, todėl reikalavimas panaikinti ginčo dovanojimo sutartį taip pat atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas negali būti taikomas ar atnaujinamas, kadangi nėra nustatyta ieškovės pažeistos teisės. Dėl dovanojimo sandorio sudarymo 2006 metais, teismas padarė išvadą, kad ji pati pasirašė ant dovanojimo sutarties, ją sudarydama suprato savo veiksmus ir to pasekmes, nebuvo paveikta jokiomis priemonėmis, kad prieš jos valią sudarytų ginčo dovanojimo sandorį, todėl darytina išvada, kad sandorio sudarymo metu jos teisė nebuvo pažeista. LAT ne kartą yra pasisakęs, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo pažeistos teisės atsiradimo ar jos pažeidimo sužinojimo momento. Taigi nustačius šias aplinkybes darytina išvada, kad nebuvus pažeistos teisės, nepradėjo eiti ir ieškinio senaties terminas. Dėl ieškinio senaties termino CK 6.472 str. 1 d. prasme, taip pat teismas iš byloje surinktų aplinkybių bei surinktų įrodymų nenustatė, kad sandoris galėtų būti naikinamas minėtu pagrindu, kaip pažeidžiantis ieškovės teises, todėl taip pat darytina išvada, kad nėra pagrindo nei taikyti nei atnaujinti ieškinio senaties termino, nes neatsiradus pažeistai teisei, jis taip pat nėra prasidėjęs, todėl reikalavimas jį atnaujinti atmestinas.

Ieškinį atmetus pilnai atsakovui S. L. iš ieškovės A. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos 2400 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai litų) (2 t. b.l. 89, 90) už advokato pagalbą (CPK 93, 98 str.)

Vadovaujantis CPK 371 , 268, 270 str., 443 str. 6 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. L. a/k (duomenys neskelbtini) atsakovui S. L. a/k (duomenys neskelbtini) 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) (ekvivalentu 695,09 EUR) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.