- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- ATP-126-361/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03500-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teimo 2011-12-12 nutarimu A. P. nubausta už tai, kad, būdamas A. P. IĮ savininku, įmonės darbuotojams E. V. ir J. V. laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. išmokėjo 1447,42 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės apskaitą, t. y. 2011 m. vasario 25 d. E. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 išmokėjo 202, 58 Lt darbo užmokesčio ir 547,42 Lt sumą darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą; 2011 m. vasario 23 d. įmonės darbuotojui J. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal mokėjimų žiniaraštį Nr. 1 už 2011 m. vasario mėn., A. P. išmokėjo 386,75 Lt darbo užmokesčio ir 300 Lt papildomą darbo užmokestį, neįtrauktą į įmonės apskaitą; 2011 m. kovo 28 d. įmonės darbuotojui J. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal mokėjimų žiniaraštį Nr. 2 už 2011 m. kovo mėn., A. P. išmokėjo 386,75 Lt darbo užmokesčio ir 300 Lt papildomą darbo užmokestį, neįtrauktą į įmonės apskaitą; 2011 m. balandžio 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 31 J. V. buvo išmokėta 379,38 Lt darbo užmokesčio ir 300 Lt papildomo darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. Tokiu būdu A. P. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Nurodo, kad jam 2011-07-29 atvykus pas vyresn. specialistę E. G., protokolas jau buvo surašytas. Remiantis protokolo turiniu, buvo teikiami kaltinimai pažeidus LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalies reikalavimus. Pagal įmonės pareigybinę instrukciją ir 2007 m. birželio 13 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, už visas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimu ir registravimus yra atsakinga įmonės buhalterė I. M.-B. Sutarties 1.3 punkto pagrindu buhalterė tvarko materialinių vertybių apskaitą ir nustatyta tvarka, ruošia ir teikia – pinigines ir kitas ataskaitas. Aplinkybės surašytos protokole visiškai neatitiko jo, A. P., pareigų, todėl atsisakė patvirtinti protokolą bei protokolo įteikimo momentu teikti paaiškinimą. Pasirašė protokole specialistės reikalavimu, nes jos žodžiais privalo protokolą pasirašyti ir jį pasiimti. Protokole šių minėtų aplinkybių vyresn. specialistė E. G. nefiksavo, nors privalėjo tą padaryti. Surašant protokolą, vadovaujantis protokole esančiu išaiškinimu, turėjo būti išaiškintos teisės ir pareigos. Apeliantas teigia, kad specialistės klausė, ar gali pasinaudoti advokato pagalba sudarant protokolą, bet buvo atsakyta, kad advokato paslaugomis bus galima naudotis nagrinėjant bylą. Taigi, jam netinkamai buvo išaiškintos teisės ir jis turi teisę turėti gynėją nuo pat administracinio teisės pažeidimo proceso pradžios. Be to, protokolas subjektyvus, jame surašyti subjektyvūs ir išgalvoti samprotavimai. Protokolas neatitinka faktinių aplinkybių, pažeisti jo sudarymo principai.
Apeliantas skunde nurodo, kad V. P. parodymai prieštaringi ir neobjektyvūs. Ji parodė, kad liudytojo E. V. nepamena, bet pamena jo vykdytą apklausą. Liudytoja patvirtino, kad ji su apklausiamuoju aptarė paaiškinimą, bet teismas iš esmės nesiaiškino ir neišsiaiškino, kokias aplinkybes ši liudytoja su apklausiamuoju aptarinėjo. Liudytoja konstatavo, kad buvo vykdomas projektas, bet pats dokumentas pagal kurį buvo vykdomas projektas neišreikalautas. Tiek šios liudytojos, tiek V. Č. parodymai nepaliudijo nei vieno fakto, nei vieno epizodo, kas leistų daryti bent prielaidą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo padaryti pažeidimą. Nepaisant to, nutarime nurodyta, jog V. Č. parodė, kad valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai darė spaudimą J. V., jį šantažavo. Teismo nutarime buvo vertintas liudytojo E. V. 2011-07-12 paaiškinimas, tačiau jis neišsamus ir paneigtas. Teismo posėdžio metu E. V. pareiškė, kad paaiškinimas buvo surašytas pagal VMI darbuotojos nurodymus ir atsisakė paaiškinime pateiktų aplinkybių, nurodė, kad sumas susijusias su atlygiu jam išmokėdavo buhalterė. Taigi liudytojo E. V. parodymai niekaip negali būti siejami su administraciniais teisės pažeidimais ir tik parodo VMI darbuotojų neteisėtas veikas.
A. P. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog teismas nutarime konstatuoja, kad buvo atliekami įmonių patikrinimai, patikrinimo metu buvo važiuojama autobusais, tariamai neįvardintais liudytojais nustatyta, jog vairuotojai gavo didesnį darbo atlyginimą nei oficialiai nurodyta. Tačiau buhalterė I. M.-B. išvis nebuvo klausinėjama apie aplinkybes susijusias su administracinio teisės pažeidimo dalyku, todėl ši liudytoja savo parodymuose neatskleidė jokių aplinkybių, kurios būtų susiję su inkriminuojamais pažeidimais. Taigi akivaizdu, kad liudytoja E. G. surašė protokolą remdamasi subjektyviomis ir nepagrįstomis aplinkybėmis, todėl aplinkybės turi būti iš naujo nustatinėjamos Klaipėdos apskrities VMI ir tik po to galbūt nagrinėjamos iš naujo. Be to, teismas nutarime konstatuoja, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad vadovaujantis E. V. ir J. V. paaiškinimais, įmonės apskaitos dokumentuose nustatyta, kad jiems buvo išmokėtas didesnis atlyginimas nei matoma įmonės žiniaraščiuose. Tai niekaip neįrodo, kad pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymas. Abu minėti liudytojai paneigia, kad jis, A. P., kaip nors susijęs su netinkamu atlyginimų apskaičiavimu ar išmokėjimu, tačiau teismas netyrė, ar tai nesusiję su buhalterės veikomis. Pažymoje konstatuota aplinkybė, kad neužtikrinti kasos operacijų žurnale kasos ataskaitų įklijavimai, tačiau šis pažeidimas priskirtinas buhalterei, be to, tuo metu jis, A. P., sirgo. Pažymoje konstatuotos aplinkybės susijusios su buhalterės teisėmis ir pareigomis, tačiau teismas jos neapklausė. Apeliantas teigia, jog jis vykdo bendrą kontrolę, todėl dėl šių pažeidimų vyksta tyrimas įmonėje. Gavus visus duomenis, bus priimtas atitinkamas sprendimas, kad įmonėje būtų užtikrinta derama apskaita. Neapklausus buhalterės, neatskleidžiama bylos esmė, visapusiškai neištiriamos bylos aplinkybės. Teismo nutarimas visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas turi susidaręs išankstinę nuomonę, kad jis, A. P., atsako už visas veikas įmonėje, tačiau jis tik turi pareigą, nustačius darbuotojų pažeidimus, imtis atitinkamų veiksmų. Teismas ignoravo pareigą apklausti visus liudytojus ir bylą išnagrinėti objektyviai ir visapusiškai, visiškai nevertino aplinkybių, kad didžiąja dalimi ATPK 41⁴ str. 3 dalis susijusi su buhalterine apskaita ir buhalterės atsakomybe. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad nevertintos svarbios jo ligos aplinkybės, kyla klausimas, kaip jis, gulėdamas ligoninėje, galėjo atlikti kokius nors ūkinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Nagrinėjamu atveju šie reikalavimai nebuvo įvykdyti.
Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, jog A. P. dviems įmonės darbuotojams – E. V. ir J. V. išmokėjo darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės apskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. P., E. V., J. V., taip pat įmonės buhalterė I. M. – B. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau VMI) pateikė rašytinius paaiškinimus. Apylinkės teismo posėdyje A. P. bei E. V. nurodė kitokias aplinkybes nei rašytiniuose paaiškinimuose, A. P. savo kaltę neigė ir parodė, jog atlyginimus darbuotojams mokėjo ne jis, o buhalterė, tuo laikotarpiu jis sirgo. E. V. teisme taip pat teigė, jog VMI darbuotoja jam diktavo, ką rašyti paaiškinime. Apylinkės teismas kilusius prieštaravimus ir neaiškumus sprendė tik iš dalies, kadangi teisme apklausė liudytojomis VMI darbuotojas E. G. ir V. P.. Į teismą buvo kviečiami ir J. V. bei I. M. B., tačiau V. V. į teismą neatvyko, o I. M. B. teismo šaukimas neįteiktas dėl to, jog adresas netikslus (b. l. 75). Apygardos teismo nuomone byloje buvo būtina apklausti tiek J. V., tiek I. M. B.. A. P. protokolas surašytas už tai, kad jis neapskaitytą atlyginimą mokėjo dviems asmenims, tačiau tik vieno iš tokių asmenų pozicija teismui yra žinoma, kitas, J. V., į teismą neatvyko, nors apie posėdžio laiką jam buvo žinoma. ATPK 276 str. numato teismo galimybes užtikrinti, jog kviečiamas liudytojas atvyktų į teismo posėdį, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių dėl liudytojo neatvykimo. A. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir patikslintą J. V. paaiškinimą, iš kurio matyti, jog pastarasis taip pat nurodo kitokias aplinkybes nei tos, kurias minėjo rašytiniame paaiškinime VMI. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog darbo užmokestį darbuotojams mokėjo ne jis, o buhalterė I. M. B., taigi faktiškai kaltę dėl pažeidimo verčia kitam asmeniui, kuris byloje neapklaustas, yra tik rašytinis paaiškinimas. Vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai (LVAT nutartys bylose Nr. N63-1533/2010, N575-5014/2010 ir kt.).
Asmens kaltė gali būti konstatuota kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus byloje visų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.