- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- 2-1139-943/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00261-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- E. B., M. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1585-173/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams E. B., M. B. dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir piniginių įnašų priteisimo, trečiasis asmuo D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį atsakovams E. B., M. B., kuriuo prašo nutraukti jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. B., D. B. ir atsakovų E. B., M. B. dėl esminio sutarties pažeidimo; priteisti ieškovo naudai iš atsakovų solidariai 38 851,84 Eur ieškovo įnašą į jungtinę veiklą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovų solidariai 38 074,79 Eur procesines palūkanas; priteisti ieškovo naudai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo naudai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą 76 926,63 Eur sumai. Nurodo, kad ieškiniu prašoma priteisti pinigų suma yra didelė, o atsakovai turi įsiskolinimų, todėl laikytina, kad ieškiniu reikalaujama priteisti suma jiems yra didelė ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: ieškovo ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovų E. B. ir M. B. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 76 926,63 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Turto nesant, ar esant nepakankamai, teismas leido areštuoti trūkstamai sumai atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Teismas taip pat nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų E. B., M. B. darbo užmokestis ir neviršijančias 350 Eur per mėnesį ribos. Teismas, įvertinęs, kad byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma fiziniams asmenims laikytina didele, kas gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį, kuria pritaikytas areštas atsakovo turtui.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
7.1. teismas prieš taikydamas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą turėjo įvertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą ir tai, ar pateiktas ieškinys atitinka formaliuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Civilinėje byloje kilo ginčas iš šalis siejusios jungtinės veiklos teisinių santykių, tačiau teismas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė ne gyvenamojo namo, kuris pastatytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, bet atsakovų turto areštą. Atsakovo vertinimu, teismo parinktos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pernelyg atsakovo teises suvaržančios.
7.3. Teismo nustatyta laisvai disponuotina atsakovo areštuotų lėšų suma nėra pakankama atsakovo dukterų išlaikymui užtikrinti, šeimos būtiniems poreikiams patenkinti.
Bylą pradėtą pagal atsakovo atskirąjį skundą perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, atsakovas pateikė papildomus įrodymus su prašymu juos prijungti. Nurodė, kad teikiamas VĮ Registrų centras pažymėjimas, apie gyvenamojo namo, pastatyto jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įregistravimą, patvirtina skundu keliamą reikalavimą panaikinti arba pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo atmesti atsakovo skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. ieškovo pateiktų įrodymų pakako tam, kad teismas galėtų įsitikinti ieškinio tikėtinu pagrįstumu ir tuo, kad reikalavimų įvykdymo užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas jau ilgą laiką delsia vykdyti savo prievoles ieškovui.
10.2. Atsakovo nurodomas jungtinės veiklos rezultatas – gyvenamasis namas, nėra įregistruotas, todėl teismas pagrįstai netaikė jo arešto.
10.3. Atsakovo teiginiai apie laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeistus nepilnamečių vaikų ir šeimos interesus yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymu atsakovų turtui pritaikyti suvaržymai, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Po to kai byla su atsakovo atskiruoju skundu buvo perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus, kuriuos prašoma priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Papildomais įrodymais atsakovas siekia paneigti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį ir įrodyti, kad atsakovo turto areštas suvaržo atsakovo teises labiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti, kadangi tam pakaktų ginčo sutarties pagrindu pastatyto gyvenamojo namo arešto.Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinus byloje keliamus klausimus, poreikį nustatyti ar šiuo atveju nebuvo pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principai, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina atsakovo papildomai pateiktus įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateikti įrodymai yra viešo registro duomenys, kurie esant poreikiui, teismo gali būti prijungti prie bylos ir jo paties iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apelianto nuomone, šiuo atveju teismas priėmė ieškinį turintį akivaizdžių trūkumų (neįrodytas prašomos priteisti iš atsakovų sumos pagrįstumas), kas leidžia spręsti, jog teismas neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas nepagrindė prašomos iš atsakovų priteisti sumos, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo pareiga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, pažymi, jog ši teismo pareiga negali būti aiškinama taip, kad jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi atsakyti į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, kadangi tai sudaro bylos iš esmės nagrinėjimo dalyką ir į šį klausimą bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, todėl ir atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovams sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, nevertinamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų ir vertinamos situacijos matyti, kad šalis sieja kompleksiniai teisiniai santykiai, ieškovas jų buvimą įrodinėja kartu su procesiniais dokumentais pateikiamais įrodymais, kurie, kartu su ieškovo paaiškinimais, leido pirmosios instancijos teismui priimti nagrinėti ieškovo ieškinį ir spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atskirojo skundo argumentai taip pat susiję ir su ieškovo teisės pareikšti ieškinį kvestionavimu. Vertinant skundo argumentus dėl ieškovo reikalavimų pagrindimo, pažymėtina, jog ieškovo pateiktų įrodymų, kaip ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas bus atliekamas, jų įrodomoji reikšmė nustatoma, bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai, kad šiuo metu tarp bylos šalių kilę ginčai ne tik dėl ieškovo prašomos priteisti sumos dydžio, bet ir apskritai dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų ir jų vykdymo, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovams ir jog toks reikalavimas negali būti reiškiamas. Tai, kad atsakovas turi kitą nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovui, tikėtina, palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.Kaip matyti iš bylos duomenų, pareikštame ieškinyje ne tik nurodyti reikalavimai ir jų teisinis pagrindas, bet ir faktiniai bei teisiniai argumentai, taip pat pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog preliminariai įvertinus ieškovo pareikštus reikalavimus, susipažinus su ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, tikėtina, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
Dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies
Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis grindžiamas iš esmės tuo, kad teismas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė atsakovų turto, o ne ginčo sutarties (šalis siejančios jungtinės veiklos sutarties) pagrindu pastatyto gyvenamojo namo areštą. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Byloje galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis nurodo CPK 145 straipsnio 1 dalis, tačiau teismas gali pritaikyti ir kituose įstatymuose numatytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios teisės normos pagrindžia, kad pagrindinis teismo parenkamų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis parenkama atsižvelgiant į šį tikslą.Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo nutraukti šalis siejusią jungtinės veiklos sutartį ir priteisti jam iš atsakovų įneštus į sutarties vykdymą piniginius įnašus su priskaičiuotomis palūkanomis, t. y. 76 926,63 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai neįvykdė iš šalis siejusios jungtinės veiklos sutarties kilusių pareigų, sutarties pagrindu pastatytas gyvenamasis namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas, ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu įžvelgęs grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, kurios atsakovas skundu neginčija, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Atsakovas nesutinka su šiomis teismo parinktomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir mano, kad teismas atsižvelgdamas į byloje kilusį ginčą turėjo areštuoti būtent ginčo sutarties pagrindu pastatytą gyvenamąjį namą. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas (konkrečios pinigų sumos – įnašo į bendrą jungtinę veiklą ir priskaičiuotų procesinių palūkanų, priteisimas), o ne reikalavimas dėl daikto ar jo dalies išreikalavimo ar atidalijimo. Ir nors atsakovas teisus, teigdamas, jog turi egzistuoti ryšys tarp byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau byloje nustačius, jog yra pareikštas reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos priteisimo, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikydamas turto areštą, pažeidė minėtas taisykles. Papildomai pateiktas atsakovo įrodymas patvirtinta ir tai, kad gyvenamasis namas yra areštuotas vykdant skundžiamą nutartį, ko iš esmės ir siekia skundu atsakovas. Tuo atveju jei atsakovas mano, kad ieškinio reikalavimų įvykdymų užtikrinimui yra areštuota per daug ar per didelės vertės atsakovo turto, jis turi teisę ginčyti skundžiamą nutartį vykdančio antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis) arba kreiptis į skundžiamą nutartį priėmusį teismą prašydamas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui konkretaus atsakovo nurodomo turto areštą (CPK 148 straipsnis). Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas nevertina skundo argumentų, dėl poreikio keisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nustatant ginčo sutarties pagrindu pastatyto gyvenamojo namo areštą.
Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir prašymo jas pakeisti
Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuodamas ir atsakovo lėšas, ne tik pažeidė ekonomiškumo principą, bet palikdamas atsakovui tik 350 Eur laisvai disponuojamą lėšų sumą pažeidė jo šeimos ir nepilnamečių vaikų interesus, kas sudaro pagrindą naikinti arba keisti skundžiamą nutartį.Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, taikydamas atsakovų turto areštą, konstatavo, jog, nustačius, kad nepakanka areštuotino atsakovų vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuotinos atsakovams priklausančios lėšos, kas rodo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas paisė ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir atsakovų piniginių lėšų areštą, kaip labiausiai asmens teises suvaržančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numatė tik tuomet, jei ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepakaktų atsakovų vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pagrindo naikinti tokio areštuotino turto eiliškumo, aukščiau aptartais pagrindais nėra.Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pats nustatė, kad nesant areštuotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuojamos atsakovų lėšos, leidžiant atsakovams disponuoti darbo užmokesčiu, neviršijančiu 350 Eur per mėnesį. Įrodymų, kad ši suma nėra pakankama šeimos poreikiams tenkinti, nepateikus, bei konkrečiai neįvardijus atsakovo šeimos poreikių, teismas negali vertinti atsakovo prašymo. Todėl, atsakovui tinkamai nepagrindus jo šeimos būtiniems poreikiams būtinos skirti lėšų sumos, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo plačiau nevertina ir dėl jo nepasisako. Nesant visumos duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių apelianto finansinę padėtį, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Atkreiptinas dėmesys, jog ši teismo nutartis neužkerta galimybės atsakovui pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą ir pagrįstą prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant šeimos poreikiams tenkinti būtiną skirti lėšų sumą bei ją pagrindžiančius įrodymus (CPK 148, 178 straipsniai). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti parinko laikinąsias apsaugos priemones, labiausiai atitinkančias šalių interesus, įvertinus bylos nagrinėjimo stadiją, todėl atsakovui neginčijant paties laikinųjų apsaugos poreikio, pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, nenustačius jos neteisėtumo ar nepagrįstumo, nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.