Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. gegužės 23 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas bei veikdamas jos vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaita, o būtent: V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalimi kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalimi „Patvirtinus finansinės ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos registrų: (didžiosios knygos, kasos 2020 m. rugsėjo mėn., gruodžio mėn., avanso apyskaitos), detalizuotus ir suvestinius apskaitos registrus pagal pirkėjus, tiekėjus, atskaitingus asmenis, kuriuose būtų apskaitytos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) vykdytos ūkinės finansinės operacijos, pirkimų, pardavimų, atsiskaitymų, įsipareigojimų, skolų, pardavimo pajamų, sąnaudų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra). Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad daugiausiai jis dirba pagal verslo liudijimą, gamina baldus pagal užsakymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jam pasiūlė įsigyti jo pažįstamas R. M.. Su R. M. yra pažįstamas nuo vaikystės, gyveno kaimynystėje, kartu lankė mokyklą. Kas surado ir kas pardavė įmonės akcijas, jis neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo jis vienas. Jis įsigijo įmonę, siekdamas vykdyti krovinių gabenimo verslą. Šio darbo jis neišmanė, tačiau planavo išmokti. Kad parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos surado per internetą. Parduodamų įmonių ieškojo su R. M.. Įmonės pirkimo-pardavimo sandoris buvo įformintas pas notarą Vilniuje, prie Katedros aikštės, netoli Centrinio pašto, tikslaus adreso neatsimena. Už akcijas sumokėjo apie 600 eurų. Įsigijęs įmonės akcijas jis atidarė įmonės banko sąskaitą AB Swedbank. Susitvarkyti su dokumentais jam padėjo R. M.. R. M. užsiėmė krovinių gabenimu. Įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis surado buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę, kurios pavadinimo neatsimena, o įmonę atstovavo N., kaip vėliau sužinojo, jos pavardė G.. Ji atrodė apie 40 metų amžiaus, tamsiais ilgais plaukais, storomis lūpomis, atpažinti galėtų. Jos ofisas buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas N. G. ofise. Jų nemažai perdavė buvę įmonės savininkai. Kaip pradėti krovinių verslą jis nelabai išmanė, todėl ką reikia įsigyti tam verslui jam patarė R. M.. tuomet buvo jis vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – direktorius. Planavo įsigyti įmonėje vilkikus, kuriais bus gabenami kroviniai į Europą ir šiame darbe jam žadėjo padėti R. M., nes šis išmanė tokio darbo organizaciją. R. M. 2020 metų rugsėjį buvo įdarbintas vadybininku. Ilgai užtrūko licencijų išsiėmimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado PVM mokėtojo kodą, nes VMI padarė išvadą, kad įmonė nevykdo veiklos. O pradėti veiklos negalėjo, nes nebuvo įsigyti visi įrengimai, kad vilkikai galėtų vykti į reisus. Nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoti R. M., šis sutiko pirkti įmonę. 2022 m. gegužės 23 d. elektroniniu būdu prisijungiant per VĮ „Registrų centras“ buvo perrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos naujam akcininkui R. M.. VĮ „Registrų centras“ įrašai sutvarkyti nebuvo, todėl iki šios dienos direktoriumi yra paskirtas jis, V. S., nors realiai įmonė priklauso ne jam, o R. M.. Kokią veiklą planavo vykdyti R. M., jis nežino, nesigilino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo metu perdavė R. M. ir įmonės buhalteriją, dokumentų perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Sutinka su jam pranešime apie įtarimą surašytais pažeidimais ir dėl to, kad nepateikė visų dokumentų (už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), minėti dokumentai nepateikti R. M., tikriausiai visko iš karto jis nesužiūrėjo ir nepateikė, kur jie šiuo metu gali būti, jis nežino, jų neturi, jų buvimo vieta jam nėra aiški. Dėl padaryto jis labai gailisi, prašo prokuroro pabaigti šį ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 3, b. l. 2–4).

Kaltinamojo V. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. balandžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalimi, R. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. S. pasiūlius jam įsigyti įmonės akcijas, jis sutiko ir 2022 m. gegužės 23 d. elektroniniu būdu, prisijungiant per VĮ „Registrų centras“ buvo perrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos naujam akcininkui, t. y. jam, R. M.. VĮ „Registrų centras“ įrašai sutvarkyti nebuvo, todėl iki šios dienos direktoriumi yra V. S., nors realiai įmonė priklauso jam. Jis planavo ateityje vykdyti veiklą, susijusią su logistika. Įmonė tuo metu jokio turto neturėjo, turėjo tik gautas licencijas veiklai vykdyti, įmonės turtas buvo išparduotas. Nusipirkęs įmonę, jis tik perėmė šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pagal pareikalavimą atidavė tyrėjai R. Kibickaitei ankščiau atlikusiai šį ikiteisminį tyrimą. Dokumentų perėmimo metu su ankstesniu vadovu joks perdavimo aktas nebuvo surašytas. Dokumentų buvo apie porą dėžių, kas ten buvo per dokumentai, jis tiksliai neprisimena. Ketino vykdyti įmonės veiklą, tačiau pasikeitė planai, šiuo metu dirba statybose, statybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo (el. b. t. 3, b. l. 1).

2023 m. rugsėjo 11 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui buvo pavesta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (el. b. t. 1, b. l. 140–149).

2023 m. lapkričio 9 d. buvo surašyta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2010 m. spalio 19 d. Pagal JAR duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. liepos 23 d. darbo sutartį Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ėjo V. S.. Specialisto išvadoje atsakydama į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo tvarkoma laikantis teisės norminių aktų reikalavimų, jeigu ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikoma ir kas pagal teisės norminius aktus už tai atsakingas, specialistė pateikė tokias išvadas: tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (Didžioji knyga, kasos 2020 m. rugsėjo mėn., gruodžio mėn., avanso apyskaitos), detalizuoti ir suvestiniai apskaitos registrai pagal pirkėjus, tiekėjus, atskaitingus asmenis, kuriuose būtų apskaitytos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) vykdytos ūkinės finansinės operacijos, pirkimai, pardavimai, atsiskaitymai, įsipareigojimai, skolos, pardavimo pajamos, sąnaudos. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo 2020 m. apskaitos dokumentų ir registrų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalimi „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalimi „Patvirtinus finansinės ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal 2000 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 11 straipsnio 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. 14 straipsnio 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, <...>. 21 straipsnio 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 21 straipsnio 2 d. už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (el. b. t. 2, b. l. 1–18).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalies straipsnio redakcijoje (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1472) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Visų alternatyvių veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje išaiškinama, kad turi būti laikomasi taisyklės, jog asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-16/2014, 2K-308-697/2016).

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) (toliau – BAĮ) 19 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, patvirtinus finansinės ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis nesilaikė pirmiau nurodytų BAĮ reikalavimų – nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos registrų: (didžiosios knygos, kasos 2020 m. rugsėjo mėn., gruodžio mėn., avanso apyskaitos), detalizuotus ir suvestinius apskaitos registrus pagal pirkėjus, tiekėjus, atskaitingus asmenis, kuriuose būtų apskaitytos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) vykdytos ūkinės finansinės operacijos, pirkimų, pardavimų, atsiskaitymų, įsipareigojimų, skolų, pardavimo pajamų, sąnaudų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra), dėl ko kilo įstatyme (BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai) – negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be paties V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: R. M. parodymai, kuomet jis nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. įsigijo įmonės akcijas, patvirtino, kad kažkokie buhalteriniai apskaitos dokumentai jam buvo perduoti, tačiau jų priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo, iki šios dienos kaip įmonės direktorius yra nurodomas V. S., visus turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė tyrėjai; specialisto išvada, kuria nustatyta, kad neišsaugojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų (didžiosios knygos, kasos 2020 m. rugsėjo mėn., gruodžio mėn., avanso apyskaitos; detalizuotų ir suvestinių apskaitos registrų pagal pirkėjus, tiekėjus, atskaitingus asmenis, kuriuose būtų apskaitytos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) vykdytos ūkinės finansinės operacijos, pirkimai, pardavimai, atsiskaitymai, įsipareigojimai, skolos, pardavimo pajamos, sąnaudos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonės vadovas buvo V. S.. Taigi jis yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Pirmiau aptarti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jam įkaltinamą veiką V. S. padarė dėl neatsargumo.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

V. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka, tik prašo baudos sumokėjimą išdėstyti per 2–3 metų laikotarpį (el. b. t. 3, b. l. 34–37).

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje (tiek galiojusioje nusikaltimo padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje) nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. V. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą finansų sistemai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. anksčiau neteistas (el. b. t. 3, b. l. 54–56), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (el. b. t. 3, b. l. 59–60), dirba pagal verslo liudijimą (el. b. t. 3, b. l. 57–58), vedęs. Byloje nėra duomenų apie V. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, prokuroro pasiūlytos rūšies ir dydžio bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo faktines aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į V. S. paskirtos baudos dydį, jo prašymą, turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog V. S. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, V. S. nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. (V. S.) galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, įpareigojant V. S. (V. S.) šią baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.