Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1626-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
2S-1626-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10108-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
D. S., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1626-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10108-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.14.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir A. S. (A. S.) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos D. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo, vaikų išlaikymo, turto padalijimo ir kitų klausimų.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja D. S. prašo išduoti jai vykdomąjį raštą, nes A. S. nevykdo teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties dalyje dėl išlaikymo mokėjimo dukroms ir išlaikymo indeksavimo.

Atsiliepimas

3. A. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo nesutinka su pareiškimu. Nurodo, kad pareiškimas yra nepagrįstas, nes pareiškėja pateikia faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino – atsisakė išduoti pareiškėjai D. S. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

5. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4–5 punktuose šalys susitarė, jog A. S. dukterų E. S. ir A. S. išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvienai moka po 200,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Iš A. S. pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2016–2019 metų banko sąskaitos išrašo ir D. S. rašytinių pakvitavimų, matyti, jog suinteresuotas asmuo reguliariai teikė išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms, pervesdamas pinigus į pareiškėjos banko sąskaitą arba mokant pareiškėjai išlaikymą grynais pinigais. Iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog jis ne tik mokėjo išlaikymą pinigais, tačiau taip pat prisidėjo prie vaikų išlaikymo kitais būdais, t. y. mokėdamas vaikų naudojamų telefonų ryšio paslaugas, pirko vaikams drabužius, avalynę, maisto prekes, vaistus ir kt., taip pat vežėsi dukras atostogoms į užsienį. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti pagrįstos išvados, jog suinteresuotas asmuo A. S. visiškai ar iš dalies neteikė šalių nepilnametėms dukroms išlaikymo, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

Šalies argumentai

6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2-30511-1090/2019 su ieškiniu, pareikštu atsakovei D. S., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su juo. A. S. taip pat pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo. Iš minėtoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2019 m. rugpjūčio 2 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 4 dalimi, surašė Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktus Nr. AN.9-183 ir Nr. AN.9-184, kuriais E. S. ir A. S. buvo paimtos iš jų motinos D. S. ir perduotos tėvui A. S.. Taigi, priimant šią nutartį šalių nepilnamečiai vaikai nebegyvena su pareiškėja D. S., o gyvena kartu su suinteresuotu asmeniu (skolininku) A. S..

7. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nenurodė, kokia dalimi A. S. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo, kaip minėta, pateikė teismui, be kita ko, pareiškėjos pakvitavimus, kuriuose D. S. parašu patvirtina, jog išlaikymą vaikams už tam tikrus mėnesius iš suinteresuoto asmens gavo, taip pat kitus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, t. y. tai, kad A. S. pateikė rašytinius įrodymus, jog pilnai ar bent iš dalies vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, o D. S. nenurodė kokia dalimi A. S. nevykdo teismo nutarties ir (ar) kokio dydžio yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, taip pat tai, kad šalių nepilnametės dukros nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. teisėtai gyvena kartu su tėvu A. S., t. y. pasikeitė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti D. S. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantė D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo indeksavimo.

10. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

10.1. A. S. yra gerai žinoma jo pasirašyta taikos sutartis, joje yra aiškiai išdėstytos nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo mokėjimo aplinkybės, sąlygos, nurodyta materialinio išlaikymo mokėjimo laikotarpio pradžia, išlaikymo dydis, tačiau išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra 6498 Eur. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio turėjo būti išmokėta po 1809 Eur kiekvienam vaikui, t. y. 3618 Eur, sumokėta 1800 Eur, skola – 1818 Eur. Nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio turėjo būti išmokėta po 2524 Eur, t. y. 5048 Eur, sumokėta 2400 Eur, skola – 2648 Eur. Nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio turėjo būti išmokėta po 1501 Eur, t. y. 3002 Eur, išmokėta 970 Eur, skola – 2032 Eur. 1818 Eur + 2648 Eur + 2032 Eur = 6498 Eur.

10.2. Vaikų gyvenamosios vietos klausimas šiuo metu yra sprendžiamas. Apeliantė mergaitėmis rūpinasi ne mažiau nei jų tėtis A. S., nors nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. jos laikinai gyvena su tėvu. Šis faktas neturi įtakos A. S. išlaikymo skolos išieškojimo klausimui.

Atsiliepimas

11. A. S. atsiliepime prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą.

12. Atsiliepimas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais:

Atsiliepimas

12.1. Atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateiktas A. S. asmeninės sąskaitos Luminor banke išrašas, iš kurio matyti, kad asmuo teikė išlaikymą abiem vaikams nuo 2017 m. kovo iki dabar, perduodamas lėšas atsakovei grynais pinigais arba pervesdamas pinigus į sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „Už vaikų išlaikymą.“ Atsakovė, kaip įstatyminė vaikų atstovė ir uzufruktorė, tvarkanti vaikų turtą geriausiais jų interesais, išdavė pakvitavimus dėl gauto iš manęs išlaikymo E. ir A. bei nereiškė jokių pretenzijų, kad A. iš viso negauna išlaikymo, todėl atsakovė neįrodė kad dukroms išlaikymas nebuvo mokamas.

12.2. D. S. šeimoje nuolat būdavo piniginių lėšų stygius. Iš pateikto jos Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, jog ji vos ne kas mėnesį ima greituosius kreditus (2017 m. gegužės 12 d. UAB Nordecum, 2017 m. liepos 24 d. BNP Finance AB) ir paskolintomis lėšomis dengia ankstesnius įsiskolinimus 2017 m. rugsėjo 13 d. kreditoriui Lindorff Oy filialas 73,21 Eur, 2018 m. lapkričio 20 d. kreditoriui UAB Intrum Lietuva 48 Eur, 2019 m. sausio 21 d. kreditoriui SVC UAB 112 Eur). Tai kelia susirūpinimą atsakovės gebėjimu tvarkytis su vaikų turtu, nes neretai išlaikymo lėos naudojamos savo ar trečiųjų asmenų interesais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. S. teigė, kad A. S. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl išlaikymo mokėjimo dukroms ir išlaikymo indeksavimo. Pirmosios instancijos teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiko, todėl atmetė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantė D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą.

Dėl naujų įrodymų

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo.

17. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio ir jo priedų, apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir atskirąjį skundą grindė aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos nebuvo. Viena vertus, apeliantė apeliacinės instancijos teismo neprašė prijungti prie bylos medžiagos naujai pateiktų aplinkybių ir įrodymų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui šie įrodymai ir aplinkybės nebuvo pateiktos, t.y. teismas jų neatsisakė priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliantė nenurodė kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad apeliantė naujas aplinkybes, bei įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus ir aplinkybes ir dėl jų nepasisako.

Dėl taikos sutarties nevykdymo

18. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia bet kurioje proceso stadijoje šalims baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.

19. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad A. S. nevykdo pasirašytos taikos sutarties, o tai, kad vaikai nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. gyvena su juo neturi nagrinėjamam klausimui įtakos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantė kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nekonkretizavo kokia dalimi A. S. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, tačiau pats A. S. pateikė įrodymus, kad sutartį vykdo ir nepilnametėms dukroms teikia reguliarų išlaikymą prekėmis, lėšomis, sumokėdamas už pramogas ir ryšio paslaugas. Taigi, apeliantės argumentas, kad A. S. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė