Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 261 straipsnį, paskirta – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2019 m. balandžio 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. vasario 2 d. gautas nuteistojo L. B. atstovo advokato Viktoro Dovydaičio prašymas dėl teistumo panaikinimo. Prašyme nurodoma, kad L. B. savo elgesiu po bausmė atlikimo parodė, jog suvokė padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir padarė išvadas. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą, po bausmės paskyrimo ir visą teistumo laikotarpį nėra padaręs jokių naujų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad teistumas trukdo siekiant karjeros. Jeigu nebūtų teistumo, galėtų dirbti skrydžių palydovu. Dėl nusikalstamos veikos išvadas padarė, savo teisei priešingo elgesio tikrai nekartos. Nusikaltimą laiko jaunystės klaida.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

BK 97 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo terminui, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, ne pareiga. Pagal BPK 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi, šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-533-2011).

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį, asmenys, nuteisti už labai sunkius tyčinius nusikaltimus, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir aštuonerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 261 straipsnyje nuosprendžio priėmimo metu numatyta veika, dėl kurios L. B. pripažintas kaltu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl turinčiu teistumą asmuo laikomas aštuonerius metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2027 m. balandžio 10 d. Akivaizdu, kad šiai dienai jau yra suėję daugiau kaip pusė L. B. teistumo termino, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas svarstyti nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo.

Spręsdamas klausimą dėl L. B. teistumo panaikinimo, teismas atsižvelgia į prašyme nurodytus argumentus bei motyvus. Teistumo panaikinimui neužtenka vien tik formalaus pagrindo, vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei esama teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą. Be formalaus įstatymo reikalavimo, L. B. prašymas atitinka ir kitas teistumo panaikinimui spręsti būtinas sąlygas. Įvertinus prie prašymo pateiktus duomenis, posėdyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistojo asmenybė bei jį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą asmeniui panaikinti teistumą. Po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo L. B. administracine tvarka baustas nebuvo, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Kaip pažymėjo pats nuteistasis teismo posėdžio metu, ketina pradėti dirbti darbą, susijusį su aviacija, o galiojantis teistumas šią galimybę apriboja, kadangi teistumas iš esmės nesuderinamas su keliamu nepriekaištingos reputacijos reikalavimu. Vertinant, ar yra pagrindas teistumo panaikinimui, svarbu pažymėti ir tai, kad yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas nuo nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas dėl veikos, padarytos 2016 metais. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir po jos atlikimo leidžia daryti išvadą, kad per šį laikotarpį asmuo įvertino savo priešingo teisei elgesio pasekmes, pasidarė atitinkamas išvadas, todėl gali laikytis teisės aktų reikalavimų ir papildomi sunkumai, kuriuos suteikia teistumas, jam nebėra tikslingi.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį teistumo metu, prašyme nurodytus argumentus bei tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti. Darytina išvada, kad L. B. padarė atitinkamas išvadas, todėl po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir gali laikytis teisės aktų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, L. B. teistumas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo L. B. gynėjo advokato Viktoro Dovydaičio prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.