Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas 2019 m. lapkričio 20 d. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 30 d. sprendimą.

II.

III.

Atsakovas L. D. padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 2 dalimi, atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nusprendė atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalinto trūkumų, t. y. nenurodė aplinkybių, dėl ko buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, ir nepateikė prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje konstatavo, kad pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumui – pateikti prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti – pašalinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė atsakovui terminą (iki 2019 m. lapkričio 20 d.) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 138 str. 2 d.). Teismas išaiškino atsakovui, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas atsakovui. Kadangi atsakovas neištaisė visų teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje išvardintų apeliacinio skundo trūkumų (nebuvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių praleido terminą paduoti 2019 m. rugsėjo 2 d. apeliacinį skundą ir neteiktas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti), remiantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalies, 132 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikytina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų.

Teisėjų kolegija šia nutartimi sprendžia dėl Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo ir nenagrinėja nekonkretaus pobūdžio pareiškėjo skundo, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip minimalius reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, teiginių, nesusijusių su pirmosios instancijos teismo reikalavimais pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti prašymą dėl jo atnaujinimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.