Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Liejyklos g. 10, Šiauliuose, direktoriaus pareigas ir būdamas darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose įtvirtina darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais;

be to jis nevykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kuriuose nustatyta darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1-3 punktuose įtvirtintą darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimos sprogimo rizikos vertinimo, atliekant ugnies darbus, suvirinant kuro bakus, rengiant įmonės lokalius teisės aktus, suvirinimo darbai nebuvo įtraukti į pavojingų darbų sąrašą, padalinių vadovams nebuvo pavesta darbo vietoje įgyvendinti saugos ir sveikatos priemones., atlikti ugnies darbus, skyrė bei darbams vadovavo, taip pat Padalinio vadovas V. Š., neužtikrino saugaus darbų atlikimo ,skirdamas užduotį suvirinti kuro baką nebuvo darbo vietoje. Nesutiko vykdyti darbdavio perduotos pareigos darbų saugos ir sveikatos klausimais, todėl buvo neužtikrinta, kad darbuotojai darbo metu, o ypatingai atlikdami suvirinimo (ugnies) darbus, dėvėtų specialius rūbus;

be to jis pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „kiekviena darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, tai yra darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių“, tai yra darbo vietoje suvirinimo (ugnies) darbams atlikti nebuvo sąlygų tirti oro mišinius bei nebuvo kaustinės sodos mišinio, apsauginių sienelių, laikinosios kilnojamosios ventiliacijos;

be to jis, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio reikalavimus, kuriame reglamentuota darbdavių atestavimo tvarka, todėl 2008-05-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu nebuvo patikrintos jo žinios iš darbų saugos ir sveikatos srities;

be to jis, pažeidė Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie L R VRM direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintų „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“ 423 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „laikinas ugnies darbų atlikimo vietas nustato įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas“, bei pažeidė tų pačių taisyklių 424-426 punktuose bei 10 priede įtvirtintą leidimų ugnies darbams išdavimo tvarką, todėl nebuvo nustatyta laikinų ugnies darbo vietų UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose (teritorijoje), neveikė leidimų ugnies darbams išdavimo tvarka;

be to jis, neužtikrino Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie L R VRM nisterijos direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintų „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“ 432 punkto reikalavimų, kuris įpareigoja, jog „aparatai ir kiti įrenginiai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos galinčios sprogti ar užsidegti medžiagos, atjungti aklėmis nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų analizei atlikti paimti oro mėginiai“, todėl prieš atliekant kuro bako suvirinimo (ugnies) darbus, kuro bakas nebuvo išplautas, išgarintas, nebuvo įvertinta ir pašalinta galima sprogimo rizika;

be to, būdamas bendrovės direktoriumi, įsakymu Nr. DS-2 patvirtino „Darbų, kai naudojama atvira ugnis, rūkymo vietų ir vietos, skirtos suvirinimo darbams priešgaisrinę instrukciją“ Nr. 53, tačiau neužtikrino jos įregistravimo. Saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale bei darbuotojų instruktavimo ir supažindinimo su šios instrukcijos reikalavimais, taip neįvykdė pareigos pagal Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą – tinkamai organizuoti darbuotojų instruktavimą bei pažeidė Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie L R VRM ministerijos, direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintų „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“ 11 ir 12 punktų reikalavimus, kurie reglamentuoja darbuotojų instruktavimo tvarką; pažeidus visus aukščiau išdėstytus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus organizacinius ir techninius reikalavimus, 2008-05-06 apie 16:20 valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A. B., virinant automobilio MAN 403, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką suvirinimo aparatu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui S. Č. pučiant orą su aukšto slėgio žarna į kuro baką, įvyko kuro bako sprogimas ir kilo gaisras, dėl to A. B. nuo sprogimo sukeltų kūno sužalojimų komplikacijų 2009-07-31 mirė, o S. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės blauzdos terminio 2B laipsnio nudegimo, tai yra įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms,

Kaltinamasis M. M. teisme parodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai ir parodė, kad. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo pat šios įmonės įkūrimo. Į jo pareigas įėjo įmonės veikla, darbo sauga. Darbo saugos instrukcijas sudarinėjo R. K., kadangi jis buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prižiūrėti darbų saugą, buvo darbo saugos specialistas ir buvo atsakingas už darbo bei darbo vietų saugą. Iš darbo jis išėjo po įvykio, t. y. iš karto po įvykio jis dingo, nors siuntė pranešimas, kad jis atvyktų į darbą, tačiau jis taip ir neatvyko, todėl buvo atleistas už pravaikštas. Iki įvykio įmonėje jis dirbo apie 4-6 mėnesius. Darbo saugos instrukcijas jie pirkdavo iš UAB „Saugotyra“, o R. K. turėjo jas pritaikyti konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo instrukcijos yra skirtingos priklausomai nuo darbo vietų, t. y. suvirintojo darbo instrukcija skiriasi nuo šlifuotojo. UAB „Saugotyra“ duoda bendrą instrukciją. R. K. priėmė kaip darbo saugos specialistą, kad stebėtų įmonės veiklą, šalintų atsiradusius trūkumus. 2008 m. gegužės 6 d. į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ iš Kaliningrado atvyko vilkikas, kuriam buvo prakiuręs bakas, ir vairuotojas prašė jį suvirinti. Baką apžiūrėjo V. Š., jis paskambino jam ir paklausė, ką daryti, o jis pasakė, jei sugebės nuimti kuro baką tai tegu virina. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo, kad, nesugebėjo nuimti bako. Tuo metu V. Š. buvo serviso vadovas ir šis įvykis įvyko jam vadovaujant. Baką virinti ėmėsi B., kuris turėjo 6 suvirintojo kategoriją, buvo instruktuotas darbo saugos klausimais, nes instruktuoti privalėjo R. K.. 2008-05-06 jis V. Š. nurodė spręsti, ar galima įmonėje atlikti tokius suvirinimo darbus, kokių reikėjo užsakovui. Jis servise dirbo nuo jos įkūrimo pradžios. Taip pat nežino, ar prieš virinant baką B. buvo instruktuotas, nes jis tuo metu nebuvo servise. Žino, kad bakas buvo pradėtas virinti nenuimtas nuo automobilio. Į servisą jis atvyko įvykus sprogimui, padėjo gesinti gaisrą. Atsakingą už darbų saugą. buvo paskyręs V. Š., tačiau jis nepasirašė įsakymo, todėl įvykio metu servise nebuvo atsakingo asmens. Jo nepasirašymą turbūt lėmė asmeniniai motyvai arba atsakomybės baimė. V. Z. pasirašė įsakymą, tačiau jis buvo atsakingas kitame bare. Suvirintojas specialius rūbus turėjo turėti, nes buvo išduoti darbiniai rūbai su užrašu ant nugaros. Virinimo darbai atliekami gana dažnai ir kai būna rimti suvirinimai, tai tuomet suvirintojui reikia specialių tam darbui rūbų. Iki įvykio yra virinę bakus, apie virinimą buvo praneštą žodžiu, leido virinti, nes pasitikėjo darbuotojo kvalifikacija. Šiandien servise nebėra suvirintojų – jie arba atleisti, arba išėję iš darbo savo noru, tokių darbų nebedaro. Prašo ji atiduoti pagal laidavimą žmonai, nes ji gali turėti įtakos jo elgesiui. Teismui pateiktas naujas civilinis ieškinys 60000 Lt sumai yra nepagrįstas Nukentėjęs S. Č. dirbti į servisą atėjo tuo metu, kai jiems trūko darbuotojų, tikėjo, kad šis jaunuolis bus perspektyvus, išmoks dirbti ir taps geru specialistu. Jį turėjo instruktuoti R. K., nes tam jis ir buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam atrodo, kad pirmiausia S. Č. į servisą dirbti buvo priimtas kaip praktikantas, o paskui jis buvo įdarbintas. Jis turėjo gauti specialius darbo rūbus, tačiau įvykio metu jis jų neturėjo – gal tuo metu rūbai kaip tik buvo užsakyti ar neatvežti. S. Č. tą dieną vilkėjo ne jų įmonės duotais rūbais. Po įvykio jis vyko į gydymo įstaigą lankyti S. Č., asmeniškai davė 200 Lt grynaisiais, jį vežė į Kauno klinikas. Neneigia kaltės dėl S. Č. sužalojimų. Dalyvavo, kai darbo inspekcija surašė aktą, tačiau neprisimenu, ar jį pateikė Sodrai. S. Č. nedarbingumo apmokėjimą apskaičiavo buhalterija, nežino, ar ten dirbanti mergina užrašė, jog jis nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Nežino, kodėl S. Č., kol sirgo, gavo tik dalį pinigų. Įmonė skyrė pinigų sumą S. Č. mamai, o vėliau jis pervedė į sąskaitą 500-600 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys žmonės yra apdrausti. Draudimo kompaniją renkasi pagal jų pasiūlytas sąlygas. Nukentėjusieji buvo drausti.

Nukentėjęs S. Č. teismui parodė,kad 2008 m. mokėsi Kuršėnuose ir reikėjo atlikti praktiką, tačiau Kuršėnuose nerado vietos, kur būtų galėjęs ją atlikti, todėl su draugu atvyko į Šiaulius. Buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur turėjo atlikti 3 mėnesių praktiką, tačiau padirbus apie 1 mėnesį. laiko atsitiko šis įvykis. Šioje įmonėje darbų saugos klausimais jis nebuvo instruktuotas, tik už tai pasirašydavo jam pateiktus dokumentus. Darbo rūbų taip pat negavo ,į darbą nešdavosi savo rūbus iš namų. V. Š. jį paskyrė paruošti baką virinimui, t. y. reikėjo nuimti posparnį, iš bako išleisti dyzeliną. Jis išleido dyzeliną, tačiau neprisimena, kiek jo buvo – gal apie 20 litrų. Virinant jam kilo įtarimas, ar bakas gali sprogti, kelis kartus klausė Ričardo ir kitų asmenų, tačiau jam buvo atsakyta, jog dyzelinas nedega. Jam buvo paduota žarna ir reikėjo pūsti orą į baką,kad ji išgarinti, o B. po kurio laiko pradėjo virinti. Jam virinant trečią siūlę, bakas sprogo, po sprogimo jis buvo nublokštas, o B. prispaustas prie rato. Jam nuo smūgio įlinko šonkaulis, nedegė koja, ranka. Anksčiau niekada jis nebuvo virinęs bakų, nebuvo jų ruošęs virinimui. Prieš virinimą niekas iš darbuotojų nerūkė. Dėl šio įvykio jis dabar dar gydosi. Kad sužalojimai buvo padaryti darbe, buvo parašyta nedarbingumo pažymėjime. Užduotį jam skyrė V. Š., atliekant praktiką turi būti vadovas, tačiau nežino, ar šiuo atveju jis buvo. Apie tai, kad gydosi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, Sodrai pranešė. Neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinku, jei jam bus atlyginta žala.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad 2008-05-06 apie 14 valandą jam paskambino direktorius M. M. ir pasakė, kad atvažiuos sunkvežimis,kuriam reikės suvirinti kuro baką. Šią užduotį atlikti paskyrė A. B., o autošaltkalviui M. B. buvo nurodyta kad jis suorganizuotų kuro bako suvirinimą, nurodė, kad būtinai iš bako išleistų kurą ir prieš virinimą, į baką įkišti išgarinimo žarną ir baką išgarinti. Kartu su A. B. dirbti paskyrė S. Č.. Kaip buvo virinamas kuro bakas, jis nematė, sprogimo negirdėjo, nes buvo kitoje pastato pusėje. Apie 16 val. atėjęs į servisą pamatė dūmus ir ugnį, padėjo gesinti ugnį. Užgesinus ugnį, pamatė aprūkusį ir apsilydžiusį kuro baką. 2008 kovo mėnesį. buvo paskirtas padalinio vadovu ir jam buvo paaiškinta, kad už viską atsako įmonės vadovas, o keičiasi tik pareigų pavadinimas. Perskaitęs paruoštas pareigybines instrukcijas, jis jas pasirašyti atsisakė. Nuėjęs pas direktorių pasakė, kad nepasirašys pareiginės instrukcijos, nes nesutinka su instrukcijose nurodyta padalinio vadovo atsakomybe. Vėliau direktoriaus ir R. K. jis buvo įkalbinėjamas pasirašyti, tačiau nepasirašė, nes be to nebuvo atestuotas Apie kuro bako suvirinimo procesą jis iš viso nežinojo.

Liudytojas V. Z. nurodė, kad jis yra atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbų saugą. 2008-05-06 jis dirbo įmonės sandėlyje, apie 16 valandą. išgirdo sprogimą ir nuėjo į autoservisą pasižiūrėti kas įvyko. Autoservise pamatė daug dūmų ir ugnį, iš sandėlio atsinešė gesintuvus ir pradėjo gesinti ugnį. Jis nebuvo atestuotas, nedalyvavo ir vertinimo komisijoje Liudytojas M. B. teisme parodė, kad 2008-05-06 apie 14-15 val. brigadininkas V. Š. liepė parodyti suvirintojui A. B. sunkvežimį, kurio kuro baką reikia suvirinti. Su autošaltkalviu S. Č. iš kuro bako ištraukė kurą ir pajungė kuro bako ventiliavimą, po to liepė S. Č. apvalyti darbo vietą, o pats nuėjo į sandėlį, kur kalbėdamasis su direktoriumi M. M., išgirdo sprogimą. Atbėgęs, pamatė ugnį, S. Č. buvo užsidegusi koja, o A. B. buvo nublokštas prie sunkvežimio priekio. Jis buvo pavaldus V. Š., buvo jo pavaduotojas. Kokie darbuotojai dalyvavo apmokymuose, neprisimena, atestuotas nebuvo, o tik pasirašė ant atestuojamo lapo, pranešant, kad jis yra atestuojamas .

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 5 dienas per savaitę, po 2 valandas per dieną. Jo darbas buvo rengti darbų saugos dokumentaciją, konsultuodavo direktorių ir padalinio vadovus darbų saugos klausimais, instruktuodavo bei dalyvaudavo apmokymuose, organizuodavo darbuotojų sveikatos privalomus patikrinimus, taip pat atlikdavo kitus direktoriaus pavedimus susijusius su darbų sauga. Jis parengė padalinio vadovo instrukciją, kurią V. Š. pasirašyti atsisakė, todėl darbo vietoje nebuvo atsakingo asmens ir kol šis klausimas buvo sprendžiamas, įvyko nelaimingas atsitikimas. Direktorius jam paaiškino, kokie įmonėje yra atliekami darbai ir pagal tai jis parengė pavojingų darbų sąrašą. Rengiant šį darbų saugos instrukcijas jis nebuvo informuotas apie tai, kad įmonėje atliekami kuro talpų suvirinimo darbai, todėl šie darbai nebuvo įtraukti į minėtą sąrašą, todėl šiems darbams atlikti nebuvo numatytos techninės ir organizacinės priemonės.

Nukentėjusioji N. J. nurodė, kad su A. B. kartu gyveno 9 metus laiko. Susituokę nebuvo, tačiau vedė bendrą ūkį. Po nelaimingo atsitikimo A. B. sąmonės neatgavo. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjo jos sugyventinis A. B.. Bendrų vaikų neturėjo, gyveno gražiuoju, tarpusavyje nekonfliktavo. A. B. kitos šeimos neturėjo, gyveno pas ją., Sugyventinio darbdavys su ja atsiskaitė, jam pretenzijų neturim. Be to, ji atstovauja V. O., kuri taip pat neturi pretenzijų M. M.. Sutinka, kad M. M. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“,-civilinio atsakovo atstovas P. R. teismui parodė, kad UAB ..“ (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe bei civilinės atsakomybės draudimu. Mirties atveju darbuotojo artimiesiems būna išmokama iki 30000 Lt kompensacija, traumų atveju darbuotojui išmokama iki 10000 Lt kompensacija ir 50000 Lt yra darbdavio civilinės atsakomybės draudimas. Dėl šio įvykio UAB „If draudimas bandėme kalbėti geranoriškai, tačiau nepavyko ir dabar tai yra ginčo reikalas. Civilinis atsakovas UAB „If draudimas“ šiuo metu nebeegzistuoja. Byloje pareikštas 12.000 civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, tačiau draudikas pagal pateiktus dokumentus nustatė, jog yra neatlyginta 421,02 Lt, kurie buvo išleisti medicininėms išlaidoms bei kelionei. Draudimo kompanija nekompensuoja išlaidų skirtų maistui, medicininėms prekėms. Yra pateikta eksperto išvada su skaičiavimais. Todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti nėra pagrįstas. Taip pat yra pareikštas S. Č. 60000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. 2010-03-16 buvo pareikštas 20000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, o dabar yra pateiktas patikslintas civilinis ieškinys 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau nėra pasakyta, kas pasikeitė, kad pasikeitė civilinio ieškinio suma, kodėl ji padidėjo. Nėra pateikta dokumentų patvirtinančių atsiradusias naujas aplinkybės, kurių pagrindu civilinis ieškinys yra didinamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo mes analizavom teismų praktiką, kai asmuo neteko 85 procentų darbingumo, o šiuo atveju nuketėjusiojo motina yra net nesusijusi su byla, ji – ne proceso dalyvė. S. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir remiantis tuo, kas išdėstyta civiliniame ieškinyje neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį vertiname kritiškai. Todėl civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti mažinamas. Draudiko paskaičiavimu, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, būtų galima atlyginti 6000-7000 Lt neturtinės žalos. Be to, pagal frančizę nukentėjusiajam pinigus žalai atlyginti turėjo pervesti pats draudėjas.

Civilinė atsakomybė galioja 200000 Lt įskaitant 50.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinė žala įvertinta pagal pateiktus čekius transporto išlaidoms, ekspertui, išlaidos, kai realiai S. Č. važinėjo į gydymo įstaigą. S. Č. patyrė 291,83 Lt kelionės išlaidų. Kitoms 2510 Lt išlaidoms pagrįsti nėra pateikti čekiai ar kiti dokumentai, todėl nekaitoma kaip patirta žala. Civiliniame ieškinyje rašoma, jog vaistams yra išleista 2790 Lt, tačiau draudimas kompensuotų tik 129,19 Lt, kadangi kitoms sumoms nenurodyti pavadinimai, patirtos medicinos išlaidos taip pat neaišku kam. Pinigai išleisti maistui nėra išlaidos susijusios su liga. Pagal mūsų paskaičiavimus S. Č. patyrė 421,02 Lt turtinę žalą: 129 Lt vaistams, 291 Lt kelionės išlaidoms. Išlaidos dėl negautų pajamų turint nedarbingumo pažymėjimą taip pat nėra kompensuojamos draudimo kompanijos, kadangi tai atlygino Sodra. Papildomai spręsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo galima, jei bus pateikti čekiai, kadangi patirta turtinė žala apskaičiuojama pagal pateiktus dokumentus bei kvitus. Draudimo kompaniją „If draudimas“ perėmė draudimo kompanija „If P&C Insurance AS“, tačiau civilinis ieškinys šioje byloje pareikštas UAB „If draudimas“. Kadangi S. Č. po įvykio turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jis iš Sodros gavo kažkokią sumą, o nedarbingumo procentas jam nustatytas nebuvo. Vertindami S. Č. patirtą turtiną žalą rėmėmės pateiktais kvitais. Yra pareikštas 12000 Lt civilinis ieškinys, tačiau jam pagrįsti buvo pateikta tik 10 procentų čekių. Kur dingo kiti čekiai pagrindžiantys turėtas išlaidas? Su S. Č. mes kalbėjome, prašėme pateikti dokumentus, tačiau jis nėjo į derybas, todėl atsidūrėme teisme. Poreikį slaugai numato valstybė, išlaidas atlygina ligonių kasa, ligoniui yra suteikiama pagalba iš ligoninėje dirbančių darbuotojų. Už papildomą slaugą draudimas neatlygina.

Čekiai taip pat yra reikalingi patyrus išlaidas už atliktas operacijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvada, kad kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR. BK 176 str.1 d ir ši teismo išvada grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis:

Įvykio vietos apžiūros protokolu ,kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Liejyklos g. 10, apžiūra po nelaimingo atsitikimo. Patalpose yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvės, kuriose prie apžiūros duobės matomas sprogęs kuro bakas, kraujo dėmė, gaisro židinys užbarstytas smėliu (b.l. 9-20, I tomas)

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pateikta nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga (b.l. 25, I tomas)yra surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys (b.l. 28-31, I tomas); apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 36-38, I tomas); pateikta darbo sutartis dėl A. B. priėmimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju (b.l. 39, I tomas); 2008-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-2 patvirtinta „Darbų, kai naudojama atvira ugnis, rūkymo vietų ir vietos, skirtos suvirinimo darbams priešgaisrinę instrukcija“ Nr. 53 (b.l. 50-51, I tomas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registracijos žurnalo kopija (b.l. 53-57, I tomas); Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopija (b.l. 58, I tomas); 2004-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinta „Suvirintojo elektros lanku (7212) saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. 21 (b.l. 59-64, I tomas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavojingų darbų sąrašas (b.l. 66, I tomas); 2008-03-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 95 patvirtintos „Padalinio vadovo pareiginė instrukcija“ (b.l. 73-78, I tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1239/08(04), kurioje nurodyti S. Č. padaryti sužalojimai: kairės blauzdos terminis nudegimas 2 B laipsnio, apimantis 7 procentus kūno paviršiaus. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 36, II tomas).

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime Nr. 015512 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-09-07 iki 2008-09-06 apdraudė darbdavio civilinę atsakomybę nuo nelaimingų atsitikimų, apdraustieji yra visi darbuotojai. Draudimo sumos: draudimui nuo nelaimingų atsitikimų (vienam apdraustajam) mirties atveju – 30 000 Lt, neįgalumo atveju – 30 000 Lt, traumų atveju – 10 000 Lt; darbdavio civilinei atsakomybei (vienam draudiminiam įvykiui ir visam sutarties galiojimo laikotarpiui) 200 000 Lt, įskaitant atsakomybei kylančiai dėl neturtinės žalos – 50 000 Lt (b.l. 115-118, III tomas).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada,kurioje Nr. 11-1810(09) nurodyta: 1. Tiriamojo įvykio – sprogimo, jo sukelto gaisro ir jų abiejų sąlygoto grupinio nelaimingo atsitikimo darbe A. B. bei S. Č. tiesiogine priežastimi buvo sprogios atmosferos (dyzelino garų ir aerozolio mišinio su oru) nepašalinimas ir jos užsiliepsnojimas nuo susijusių su kuro bako virinimu aukštos temperatūros šaltinių poveikio. 2. suvirintojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, tame tarpe – Instrukcijos Nr. 21, reikalavimų 3.1 numatytų reikalavimų, užtikrinti saugų darbą visais aspektais, tame tarpe ir pagal Instrukcijos Nr. 21 reikalavimus, yra darbdavio (ir jo įgaliotų asmenų) pareiga. 3.2 numatytų reikalavimų. Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų įvykdymo užtikrinimas yra įmonės vadovo pareiga pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą. 4. Darbų neatitikimas Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 423-426, 432 punktų reikalavimams lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (b.l. 137-142, II tomas).

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Pranešimuose iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ nurodyta, nukentėjusiajam S. Č. išmokama 1 500 L suma ir 500 Lt papildoma suma (b.l. 123, III tomas).

M. M. mokėjimo pavedime nurodyta, kad S. Č. pervesta 500 Lt (b.l. 153, III tomas).

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia ,kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas S. Č. prašė dėl sveikatos sužalojimo priteisti patirtą turtinę žalą (netektą uždarbį, negautas pajamas, gydymo išlaidas) 12.149,41 litų sumą. Šia sumą sudaro per laikotarpį nuo 2010 balandžio 28 dienos iki 2010 metų birželio 2 dienos 2510 litų – patirtos išlaidos, kuria sudaro: 999,41 litų suma kelionės išlaidos į Kauną, 2700 litų išlaidos vaistams, gydymui, maisto papildams,500 litų maitinimo išlaidos, 150 litų suma motinos, buto nuoma Kaune slaugant jį-, 5200 litų negautos darbinės pajamos nes jam dėl nežinomų priežasčių po nelaimingo atsitikimo nemokėjo 100 procentų jo uždarbio. Darbo sutartimi buvo sulygtas 1500 litų mėnesinis darbo užmokestis, nedarbingumo laikotarpiu per 4 mėnesius gavo 800 litų, tokiu būdu jis negavo taip pat prašo priteisti iš M. M. 2300 litų už advokato pagalbą ir 20,70 litų už kopijavimo paslaugas. (T.3 b.l.122-123,129-130). Draudimo rašte nurodyta ,kad S. Č. buvo išmokėta 1500 litų draudimo suma.

LRV 2006-09-16 nutarimu Nr.906 patvirtintas “Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 46 p nurodyta Vidutinis dienos kompensuojamas uždarbis apskaičiuojamas iš iš užpraeito kalendorinio ketvirčio bugvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus9Taikoma 5 dienų darbo savaitė)atsižvelgiant įLRV nutarimu ir(ar) LR DįK perkeltas poilsio dienas.. Nelaimingo atsitikimo metu S. Č. kompensuojamas darbo dienos uždarbis buvo lygus nuliui, todėl buvo taikomas 2008 metais LRV nustatytas minimalus kompensuojamas gegužės mėnesio uždarbis, kuris buvo 17,58 litai, esant šioms aplinkybėms jam 2008-05-07-2008-09-07 dienos laikotarpiu ligos pašalpa dėl nelaimingos atitikimo darbe išmokėta teisingai ir papildoma 5200 litų suma nepriklauso. Taip pat ieškinyje mažintina 140 litų suma motinos išleista už taksi paslaugas Kauno mieste, bei 360 litų suma už jos dvi asmenines keliones iš Kauno į Kuršėnus, bei išlaidos 290,21 litų suma už maisto produktus bei mediciniškai nepagrįstos išlaidos(t.4 b.l.48). Teismo nuomone nukentėjusiajam priteistina 6159,20 litų turtinė žala. Iš I. M. priteistina2300 litų už advokato paslaugas ir 20,70 litų už kopijavimo paslaugas.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Už neturtinėms teisėms ir interesams padarytą žalą – nukentėjęs ir civilinis ieškovas prašo priteisti 60.000 litų. Ieškovas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu sprogus kuro bakui ir dėl to kilus gaisrui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui buvo padarytas dešinės pusės krūtinės kontuzija, kairės blauzdos III A laipsnio apie 10 procentų nudegimas, gydymo metru buvo atlikti 4 lampasiniai pjūviai apie 30 centimetrų ilgio, dėl įvykio jis negali sportuoti, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jaučia skausmą, liko dideli randai ant kojų, dabar bijo ugnies, negali prie pašalinių žmonių nusirengti, nes jaučia dėl likusių randų diskomfortą, negali degintis saulėje, eiti į pirtį, ilgesnį laiką dirbti, nėra aišku, kiek dar reikės daryti operacijų Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo ir iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, nudegintai kojos gydymui, reikalingi vaistai, sunku dirbti greitai pavargsta tinsta sužalota koja. Gydymui reikalingos 3-4 korekcinės operacijos, vaistai, papildomas gydymas. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Teismas, vertindamas už žalos padarymą atsakingo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad įmonės turtinė padėtis yra pakankamai stabili, tačiau tai nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, į jos pasekmes ., į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Baudžiamojoje byloje yra draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisas Nr 015512, kuriame nurodyta, kad draudimo objektas yra darbdavio turtiniai interesai susiję su nelaimingais atsitikimais. Šiame polise nurodyta, kad dėl maksimali išmoka dėl vieno draudiminio įvykio pagal draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bei darbdavio civilinės atsakomybės kartu negali viršyti 200.000.litų.

Teismas atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus yra tos nuomonės,kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra mažintinas iki 20.000 litų.

Spręsdamas M. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. M. teisme pateikė prašymą pripažinti L. M. vertu pasitikėjimo asmeniu ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone M. M. nusikalto pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vedęs,esant šioms aplinkybėms M. M. atitinka keliamus reikalavimus ir jis atiduotinas pagal laidavimą L. M. atsakomybei v be piniginio užstato vienerių metų laikotarpiui.

Siekiant M. M. pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL dydžio– piniginė įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą. ar organizacijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

n usprendė:

M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1d , padarymą, pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą nutraukti

Vadovaujantis BK 40 str. 3 ir 4 d M. M. pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui perduoti laiduotojos L. M. atsakomybei.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p. M. M. skirti, baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. M. paskirta kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. Č. iš civilinio atsakovo Draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“,- priteisti 6159,20 litų sumą turtinės žalos atlyginimui ir 20.000 litų neturtinės žalos atlyginimui

Iš M. M. priteisti S. Č. 2300 litų už advokato paslaugas ir 20,70 litų už kopijavimo paslaugas.

.Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.