- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- e2-4103-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00258-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- V. Č., A. D.
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Vaidotas Rutavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir A. D. ieškinį atsakovei J. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės J. R. kiekvienam po 2000,00 Eur neturtinės žalos. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovei pagal ieškovų pareiškimą buvo pareikštas įtarimas, kad ji suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) m., Klaipėdos r., statybos projekte norėdama gauti sutikimą iš kaimynų – ieškovų, jog jie neprieštarauja, kad tinklų apsaugos zona 1,5 m patenka į jų sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., dokumente įrašė žodį „Pritariu“- V. Č., ir pasirašė, „Pritariu“ – A. D., ir pasirašė. Pasirašydama už juos, ji suklastojo projektą, kurį pateikė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „M.“, jį derinimui į akcinę bendrovę „K. v.“, kadangi be kaimynų (ieškovų) sutikimo AB „K. v.“ nebūtų derinę projekto. Tokiu būdu atsakovė pasinaudojo suklastotu dokumentu ir gavo atitinkamos institucijos suderinimą. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra nutarimu atleido atsakovę nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas. Atsakovė pripažino suklastojusi dokumentą, pasirašiusi už ieškovus, prokuroro nutarimo neginčijo. Nurodo, jog jie dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pasijuto nesaugūs, pažeminti, patyrė šoką ir išgyvenimus, pablogėjo jų sveikata. Jie mano, jog jeigu jiems nebuvo padarytos tiesioginės materialinės žalos, nereiškia, kad jų išgyvenimai, pažeminimas, nepatogumai aiškinantis dokumento klastojimo aplinkybes, važinėjant į teisėsaugos institucijas, neturi būti kompensuoti priteisiant neturtinę žalą. Nurodo, jog atsakovė jų neatsiprašė, neišreiškė jokio apgailestavimo ir iki šiol mano, jog ji nieko blogo nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, jog ji sutinka, kad suklastodama ieškovų parašus padarė jiems neturtinės žalos, tačiau ne tokią didelę, kokios ieškovai reikalauja. Ji sutinka kiekvienam sumokėti po 190,00 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad šiuo atveju, nusikalstama veika yra pripažinta mažareikšme, reiškia, ieškovams buvo padaryta nedidelė turtinė žala, ieškovai nutarimo neskundė, vadinasi, sutiko su nurodytomis aplinkybėmis. Ji nesutinka su ieškovų nurodyta aplinkybe, kad ji nemėgino atsiprašyti ieškovų, priešingai, prokuroro nutarime yra nurodyta, kad ji siekė atsiprašyti ieškovų, tačiau ieškovai patys nesileido į kalbas. Sutinka su ieškovų nurodyta aplinkybe, kad nepatogumų jie patyrė vaikščiodami po teisėsaugos institucijas, bet, aplinkybės, kad jie buvo šokiruoti, pažeminti, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, o tai reiškia, kad tokių aplinkybių nebuvo. Nesutinka su nurodyta aplinkybe, kad ieškovai pasijuto nesaugiai dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, nes jie patys iniciavo dokumentų klastojimo fakto tyrimą, todėl jie jautėsi saugiai ir užtikrintai gaudami teisėsaugos pagalbą ir suprasdami, kad yra apsaugoti nuo bet kokios veikos nukreiptos prieš juos.
Šalies argumentai
Ieškovė V. Č. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovė pasielgė negarbingai, suklastojo jų parašus. Jie šalia gyveno, tačiau atsakovė neatvyko ir neprašė pasirašyti jų, net nepaklausė ar sutinka. Neturtinę žalą įvertino 2000,00 Eur, todėl, kad jie labai pergyveno, nemiegojo naktimis, daug raštų reikėjo prirašyti policijai, tėvukui ranką pradėjo skaudėti, ji turėjo jį prižiūrėti. Atsakovė jų neatsiprašė, net nebandė. Paaiškino, kad daug kartų reikėjo važiuoti į policiją, apklausinėjo daug valandų, reikėjo daug parašų prirašyti. Po įvykio į polikliniką nesikreipė, tik po pirmo posėdžio pateko į ligoninę. Važiavo į 3 apklausas, po to ne kartą į tardymą, nes buvo vilkinama byla. Nurodė, jog atsakovės elgesys ją žemina ir įžeidžia. Ją įžeidžia tai, kad atsakovė parašus pasirašė už juos ir tai, kad tardymas šią nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme.
Ieškovas A. D. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė prasivedė kanalizaciją suklastojusi jo parašą, net neprašė jo pasirašyti. Neturtinę žalą įvertino 2000,00 Eur todėl, kad jis nemiegojo naktimis, sušlubavo sveikata, kreipėsi į gydytojus dėl nervinio išsekimo, buvo daroma rankos operacija. Paaiškino, kad bijo, jog nebūtų suklastota daugiau dokumentų, nemiega naktimis – galvoja, pergyvenimai, jo manymu, yra dideli. Su parašų klastojimu susiduria pirmą kartą.
Atsakovės atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ginčo dėl parašų suklastojimo byloje nėra. Atsakovė buvo pripažinta kalta, tačiau dėl mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista. Prokuroro nutarimas ieškovų nebuvo apskųstas, jis patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl jame nustatytos aplinkybės įgavo prejudicinę galią. Ginčas yra dėl neturtinės žalos dydžio. Ikiteisminio tyrimo nutarime yra užfiksuota, kad atsakovė bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų, tačiau ieškovai su ja nebendravo, todėl jai nepavyko atsiprašyti. Šie veiksmai yra užfiksuoti prokuroro nutarime. Ieškovai ikiteisminiame tyrime nurodo vienintelį faktą neturtinei žalai atsirasti – nesaugumo jausmas, kitų aplinkybių remiančių neturtinės žalos atsiradimą nenurodė, tas aplinkybes jie bando išplėsti dabar. Sutinka, kad nepatogumas buvo važiuojant į ikiteismines įstaigas, tačiau kitų aplinkybių turtinei žalai nustatyti jie po įvykio nenurodė. Neturtinė žala turi atsirasti iš karto atlikus nusikalstamą veiką, o ne po kažkokio laiko. Ieškovė apie atsiradusį nesaugumo jausmą detaliau nenurodė, o ieškovas bando įsivaizduoti, kad gali būti suklastoti ir kiti dokumentai, tačiau tai yra prielaidos, sukurtos jo vaizduotės, menamos. Paaiškino, kad įvykis buvo 2017 m. gegužės mėnesį, o ieškovas į medikus dėl sveikatos kreipėsi tik 2017 m. žiemą, po pusės metų. Mano, kad tikrai ieškovai nepatyrė nesaugumo jausmo, nes jie jautėsi saugiai ir užtikrintai gaudami teisėsaugos pagalbą. Nurodė, kad ieškovė įvardijo, kad ji jautėsi įžeista, nes prokuratūra atsakovės veiksmus įvertino mažareikšmiais, ir, kad atsakovė suklastojo jos parašą. Ieškovės didžiausias įžeidimas buvo prokuroro nutarimas atsakovės veiką kvalifikavus mažareikšme, tačiau ji prokuroro nutarimo neskundė. Jie sutinka, kad suklastojus parašus ieškovų savimeilė buvo įžeista, tačiau čia tik smulkmenos. Paaiškino, kad atsakovės veika buvo pripažinta mažareikšme, vadinasi, ieškovams buvo padaryta nedidelė neturtinė žala. BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas (žala) yra nedidelė, kai ji yra nuo 3 iki 5 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI), šiai dienai ji yra 38 Eur, todėl atsakovė sutinka kiekvienam ieškovui sumokėti po 5, o ne po 3 BSI, nes žalos atlyginimas ir turi būti sprendžiamas tame intervale nuo 3 iki 5. Paaiškino, kad jeigu būtų nustatyta, kad šia veika buvo padaryta didelė žala, tada ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas. Nurodė, kad ir teismų praktikoje dėl mažareikšmiškumo neturtinė žala yra priteisiama netgi mažesnė nei jų siūloma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovų ir atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos, atsakovė J. R. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas (b. l. 7- 13).
2018 m. sausio 26 d. akcinė bendrovė „K. v.“ informavo ieškovus, kad patikrinimo metu nustatė, kad atsakovė J. R. prisijungė prie nuotekų tinklų pagal pirmąjį projekto variantą, tačiau ji privalės savo lėšomis atsijungti nuo tinklų ties (duomenys neskelbtini) namu ir prisijungti pagal naujai patvirtintą ir suderintą projektą, pagal kurį buvo išduotas leidimas statybai (b. l. 14). (duomenys neskelbtini) seniūnija 2017 m. gruodžio 13 d. informavo ieškovus, kad kasinėjimo darbus ties namu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vykdė atsakovė, todėl jai pateiktas privalomas nurodymas dėl asfalto dangos atstatymo kelyje prie (duomenys neskelbtini) namo iki 2018 m. gegužės 31 d. (b. l. 15). 1997 m. spalio 8 d. išduotas piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas patvirtina, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra ieškovai – V. Č. ir A. D. (b. l. 17-18, 20-21).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tai yra įstatymas nenustato baigtinio neturtinės žalos vertinimo kriterijų sąrašo.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Taigi vertinant neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, atsižvelgtina į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir šių pasekmių įtaką ieškovų psichologinei būsenai, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sukeltą nerimą.
Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą, kildinimą iš atsakovės veiksmų pastarajai suklastojus ieškovų parašus, įvertino kiekvienam po 2000,00 Eur, nurodydami, kad atsakovės J. R. neteisėti veiksmai jiems sukėlė didelius išgyvenimus, nemigą, jie pasijuto pažeminti, patyrė šoką, pablogėjo sveikata, pasijuto nesaugūs. Ieškovui kilo abejonės, ar nebuvo jo vardu dar pasirašyta kokiuose dokumentuose, apie kurių egzistavimą jis nežino.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu atsakovė pripažino savo kaltę suklastojus ieškovų parašus, tačiau ji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Atsakovė sutiko, kad ieškovams sukėlė nepatogumų kreipiantis į atitinkamas instancijas dėl suklastotų parašų, todėl sutiko atlyginti ieškovams neturtinę žalą kiekvienam po 190,00 Eur.
Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams.
Ieškovai byloje įrodė, o ir atsakovė neginčijo, kad dėl atsakovės neteisėto veikimo ieškovai patyrė nepatogumus besikreipiant į kompetentingas institucijas dėl jų teisių pažeidimo, kad buvo įžeista jų savimeilė, tačiau ieškovai neįrodė, kad dėl atsakovės neteisėto veikimo sutriko jų sveikatos būklė. Į bylą nėra pateikti medicininiai išrašai, kuriuos privalo pildyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, išklausę paciento nusiskundimus, ir kurie patvirtintų ieškovų kreipimąsi po įvykių 2017 m. kovo – gegužės mėnesį į gydytojus dėl nemigos, nervingumo ir pan., sukeltų atsakovės neteisėto veikimo. Ieškovų nurodoma neturtinė žala didele dalimi grindžiama pergyvenimais, kurie pasireiškė kaip sveikatos sutrikimai, todėl minėti įrodymai būtų reikšmingi kaip leidžiantys vienareikšmiškai spręsti apie didelius asmens pergyvenimus, lėmusius sveikatos sutrikimus, ir turėtų įtakos nustatant didesnį patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovė V. Č. įrodinėdama sveikatos sutrikimus, teismo posėdžio metu pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo - skubios pagalbos gydytojo įrašą, kad ji net po pirmo teismo posėdžio kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimo, tačiau teismas šio įrodymo nevertina, nes jis nėra susijęs su ieškovės patirtais emociniais išgyvenimais iš karto po įvykio, be to, įrašas yra be datos.
Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovų patirtos neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiųjų šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotina, kad ieškovai patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl atsakovės teisės priešingų veiksmų, tačiau jie nepateikė duomenų, kad po įvykio jiems buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, liko nepataisomų liekamųjų sveikatos reiškinių, sumažėjo darbingumas, pasikeitė bendravimo kokybė ir galimybės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovai dėl savo sveikatos būklės būtų kreipęsi į specialistus, kad greičiau pašalintų nusikalstama veika jiems sukeltus neigiamus padarinius, ar kad jiems išvis buvo reikalingas gydymas.
Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Turtinė padėtis kaip vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, suteikia galimybę mažinti neturtinės žalos dydį, bet neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio didinimui. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Teismas pažymi, kad atsakovė pripažino savo kaltę, neginčijo įvykio, prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymėjo, jog atsakovė siekė atsiprašyti ieškovų, tačiau ieškovai patys nesileido į kalbas. Tokie atsakovės veiksmai po įvykio vertinami, kaip veiksniai, sudarantys pagrindą mažinti neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Esant nustatytų aplinkybių visumai, pagrindo teigti, kad ieškovams dėl atsakovės neteisėto veikimo sukelti neigiami padariniai yra ilgalaikiai, itin sunkūs, reikalaujantys specialaus gydymo, pagrindo nėra.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžius taikytus kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos ieškovų ir atsakovės skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes, teismo vertinimu, ieškovų patirtus dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus kompensuos kiekvienam po 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pripažįstama, kad nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, yra adekvatus atsakovės padarytai neteisėtai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 93) straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Šalys pateikė prašymus priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovai nepateikė. Ieškovams iš atsakovės yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kiekvienam po 25,00 Eur, t. y. proporcingai patenkintai ieškovų reikalavimų daliai (12.5 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė pateikė įrodymus pagrindžiančius 760,00 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato ruoštus procesinius dokumentus (atsiliepimą), ieškovo atstovavimo teisme laiką (2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdis vyko 0,5 val.; 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdis vyko 1 val.), atstovo baigiamosios kalbos trukmę (5 min.), vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais mažina atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 400 Eur. Atsakovei iš ieškovų yra pagrindas priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t y. proporcingai atmestų ieškovų reikalavimų daliai (87,5 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Sprendimu priteista 500 Eur žalos, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. R. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. Č..
Priteisti iš atsakovės J. R. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. D..
Priteisti iš ieškovų V. Č. ir A. D. po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. R..
Priteisti iš atsakovės J. R. 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.