Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Viktoro Firsovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. sausio 20 d. epizodas) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2024 m. sausio 26 d. epizodas) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmė ir įskaityti laikotarpiai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. K. pripažintas recidyvistu.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti civilinių ieškinių priteisimo, proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. B. (A. B.), tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, 2024 m. sausio 20 d. apie 09.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu bendrininkų grupėje, kartu įsibrovė į saugomą teritoriją – aptvertą tvora namų valdą, iš kurios tyčia pagrobė N. S. priklausantį benzininį elektros generatorių „HPGBS 650052829873“, 538,77 Eur vertės.

2. Be to, E. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, 2024 m. sausio 26 d. laikotarpiu nuo 07.20 val. iki 15.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužė namo adresu (duomenys neskelbtini), durų spyną ir įsibrovęs į namo vidų tyčia pagrobė N. M. priklausančius televizorių „SAMSUNG 50 4K Nr. 0HBP3HFT801840“, 378,00 Eur vertės ir nešiojamą kompiuterį „HUAWEI MATEBOOK D14 Ryzen 7 3700U 8/512GB SSD Mystic Silver“, 752,40 Eur vertės, viso 1 130,40 Eur vertės N. M. priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Viktoro Firsovo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. K. gynėjas V. Firsovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, prašydamas ją sumažinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), parinkdamas skirtinų bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam E. K. paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors plačiau dėl to ir nepasisakė, tačiau pagrįstai nuteistojo E. K. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo.

8. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. K. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir E. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis nedirba, yra teistas, dauguma teistumų yra susiję su vagystėmis bei sukčiavimu, taip pat baustas administracine tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta E. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupė ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apeliacinio skundo teiginius, kuriais iš esmės prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaip jau buvo minėta, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, įvertino ir juos aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl remiantis šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo panaikinti ar švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti įgyvendinti E. K. paskyrus švelnesnes laisvės atėmimo bausmes. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 28-42) matyti, kad ankstesniais sprendimais E. K. buvo paskirtos taip pat laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, tačiau pozityvių išvadų jis nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas didesnį nei šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimalus dydis, t. y. vienerius metus keturis mėnesius už pirmąjį epizodą, ir vienerius metus už antrąjį epizodą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė nuteistajam palankesnį E. K. bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą).

11. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo kriminalinę patirtį, jį charakterizuojančius duomenis, trumpesnės laisvės atėmimo bausmės arba su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nėra pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog švelnesnių bausmių skyrimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis pakartotinai nusikalsdavo, t. y. sąlyginai švelnios nubaudimo priemonės nuteistojo elgesiui neturėjo jokios įtakos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės rodo nuteistojo E. K. antivisuomenines nuostatas bei leidžia pagrįstai spręsti, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o priešingai, buvo įprastas nuteistojo elgesys, rodantis pastarojo požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

12. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam E. K. skirti būtent laisvės atėmimo bausmes bei nustatyti sankcijų ribose numatytą jų dydį. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės nuteistajam E. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, šiuo aspektu pasisako apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas tai, kad nuteistajam praeityje 2004, 2017 metais nuosprendžiais jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, be to, nuteistasis 2023 metais buvo paleistas lygtinai neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas panaikintas, sprendžia, kad šiuo atveju taikyti šį baudžiamojo įstatymo institutą nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. rugsėjo 22 d. pažymą Nr. APD-2025-10339 dėl 241,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato V. Firsovo suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. K..

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas E. K. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats E. K. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo E. K., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. K. gynėjo advokato Viktoro Firsovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo E. K. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.