Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2021 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta 4 (ketveri) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. birželio 13 dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis turėdamas tikslą platinti, 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pataisos įstaigos pareigūnei pateikė siuntinį, adresuotą nuteistajam J. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kuriame buvo mėlynos spalvos džemperis, kurio gobtuve, dvigubo trikotažo sluoksnyje, jis buvo paslėpęs miltelius, kuriuose yra psichotropinės medžiagos - 0,2543 g gryno amfetamino, t. y. tokiu būdu platino minėtas psichotropines medžiagas.

2. Kauno apylinkės teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pripažino, jog kaltinamojo E. M. kaltė neteisėtai platinus psichotropines medžiagas yra pilnai įrodyta, jo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos esančias aplinkybes bei surinktus duomenis, todėl nepagrįstai nustatė, jog E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas E. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu E. A. veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. M. kaltės.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. M. kaltę. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas – liudytojas J. K..

10. Nors nuteistasis E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino teigdamas, kad ne jo iniciatyva buvo bandoma perduoti siuntinį, kad tai S. L. prašė jo perduoti siuntinį nuteistajam J. K., kad jis nežinojo, jog jo perduodamuose rūbuose yra narkotinės medžiagos, tačiau tokią E. M. pasirinktą poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tik gynybinio pobūdžio, kurios nepatvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma.

10.1. Nuteistasis apklaustas pirmosios instancijos teisme teigė, jog 2021 m. rugsėjo 2 d. rytą būnant pas S. L. namuose, būtent S. L. jo paprašė, kad jis perduotų drabužius nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kadangi S. L. teigimu jis buvo pametęs dokumentus dėl ko pats negalėjo perduoti daiktų. Jis sutiko ir su S. L., jam pažystamu vyriškiu ir moterimi nuvyko prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų pirmojo sektoriaus. S. L. jam pasakė asmens, kuriam turėjo perduoti drabužius, vardą ir pavardę, o automobilyje buvusi moteris to asmens vardą ir pavardę užrašė ant lapelio ir padavė jam. Jis perdavė siuntinį (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus priėmimo punkte ir, kad jo viduje yra narkotinės medžiagos nežinojo. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Nuteistojo E. M. parodymai apie tai, kad S. L. prašė jo perduoti siuntinį nuteistajam J. K. vertintini kritiškai, kadangi nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. E. M. jo paprašė, kad jis palydėtų jį į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių, nes jis ten anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir žinojo, kur yra perduodami daiktai nuteistiesiems. E. M. sakė, kad turi perduoti siuntinį nuteistajam. Jis sutiko, sekančią dieną E. M. automobiliu atvyko su vairuotoju ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo trise, jokios moters su jais automobilyje nebuvo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) E. M. paėmęs iš automobilio siuntinį nuėjo į pirmąjį sektorių. Po kiek laiko jis grįžo ir visi kartu grįžo į Kauno m. Jis neprašė E. M. perduoti daiktų nuteistajam atliekančiam bausmę pataisos namuose. Be to, liudytojas S. L. paneigė nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad neva tai jis buvo pametęs dokumentus dėl ko pats negalėjo perduoti daiktų. Minėto liudytojo teigimu, jis nagrinėjamo įvykio metu nebuvo pametęs savo asmens dokumentų. Šie liudytojo S. L. parodymai sutampa su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir kuriuos jis patvirtino (t. 1 b. l. 105 – 107). Tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp E. M. ir S. L. nebuvo jokios kalbos apie siuntinio vežimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K., kurios parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 111-113). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apklausti liudytojai S. L. ir R. K. būdami sugyventiniai, susitarę galėjo duoti melagingus parodymus, tačiau netikėti minėtų liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad liudytojų S. L. ir R. K. parodymuose dėl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieštaravimų nėra, jų parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga. Vien tai, kad minėti liudytojai, nagrinėjamo įvykio metu, kartu gyveno kaip pora, nesudaro pagrindo manyti, kad jie buvo galimai susitarę melagingai apkalbėti nuteistąjį. Priešingai tiek S. L., tiek ir R. K. nurodė, jog su E. M. jų santykiai buvo draugiški, kartu bendravo, jis ateidavo pas juos į svečius, niekada nesipyko, todėl pagrindo apkalbėti nuteistąjį nebūtais dalykais jie neturėjo.

10.2. Tai, kad būtent E. M. pataisos įstaigos pareigūnei pateikė siuntinį, adresuotą nuteistajam J. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų - (duomenys neskelbtini) sektoriuje, kuriame buvo mėlynos spalvos džemperis, kurio gobtuve, dvigubo trikotažo sluoksnyje, jis buvo paslėpęs psichotropinės medžiagas, patvirtino ir liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta V. N.. Liudytoja parodė, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini)pataisos namų - (duomenys neskelbtini) sektoriuje saugumo valdymo skyriuje ir priiminėjo nuteistiesiems atneštus ar atsiųstus daiktus. Tą dieną apie 13.00 val. į patalpas užėjo nepažįstamas asmuo ir pateikė E. M. vardu išduotą tapatybės kortelę. Taip pat asmuo užpildė prašymą perduoti nuteistajam daiktus ir perdavė drabužius. E. M. buvo įspėtas dėl draudžiamų daiktų, psichotropinių ir narkotinių medžiagų perdavimo. Peržiūrint atneštus daiktus jai įtarimą sukėlė kaltinamojo atneštas mėlynos spalvos džemperis su gobtuvu, nuo kurio sklido aštrus kvapas. Jai kilo įtarimų, kad jame gali būti draudžiamų medžiagų ir apie tai informavo kriminalinės žvalgybos pareigūnus. Minėtos liudytojos nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad E. M. neteisėtai platino psichotropines medžiagas kaltinime nurodytu laiku ir būdu, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2199 (21), kurioje nustatyta, kad mėlynos spalvos bliuzono (džemperio) gobtuve rasti milteliai yra psichotropinės medžiagos - amfetamino milteliai. Milteliuose, kurių masė - 0,807 g, yra 0,2543 g gryno amfetamino (bazės formoje) (t. 1, b. l. 37-38); prašymas leisti perduoti nuteistajam daiktus iš kurio matyti, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. E. M. užpildė prašymą leisti perduoti nuteistajam J. K. daiktus: striukę, bliuzoną, maikes, treningo kelnes, šortus, sportbačius (t. 1, b. l. 11); daiktų apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti ir nufotografuoti E. M. nuteistajam J. K. perduoti daiktai: spalvos sportiniai bateliai, sportinės trikotažinės kelnės, žalios spalvos polo marškinėliai, raudonos spalvos polo marškinėliai, sportinio tipo kelnės, oranžinė striukė, mėlynos spalvos bliuzonas (džemperis) su gobtuvu (t. 1, b. l. 20-30); įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) sektoriaus kabinetas, kuriame E. M. nuteistajam J. K. perdavė daiktus (t. 1, b. l. 14-15); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas iš kurio matyti, jog V. N. atpažino E. M., kaip asmenį, kuris 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 13 val. 00 min į (duomenys neskelbtini) sektorių atnešė perduoti daiktus nuteistajam J. K. (t. 1, b. l. 87-93), kurie kartu su aukščiau aptartų liudytojų S. L., R. K., V. N. parodymais tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

11. Tenkinant nuteistojo E. M. prašymą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir liudytoju apklaustas J. K., tačiau jis reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė. Liudytojas J. K. tik patvirtino, kad su E. M. kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Jam buvo atsiųstas siuntinys iš Amerikos, ar tai iš Danijos, tačiau šį siuntinį jam perdavė K. K. (t. 3, b. l. 79). Nuteistajam E. M. pareiškus, kad tai ne tas asmuo, kurį jis prašė apklausti, kad tai galimai bendravardis, buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotoja, kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. bausmę atlieka tik vienas asmuo vardu ir pavarde J. K., kuris gimęs (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 83).

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti (amfetamino miltelių vokas), bliuzonas, nebuvo tirti siekiant nustatyti juos perdavusius asmenis, neatlikti DNR tyrimai, nepaimti pirštų anspaudai ir t.t. Tačiau su šiais skundo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 613/2021(01) patvirtina, jog tyrimui, buvo pateiktas plastikinis maišelis ir mėlynas bliuzonas, tačiau atlikus DNR tyrimą, ant plastikinio maišelio, mėlyno bliuzono paviršių DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 40).

13. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta medžiaga apie tai, jog įvykio aplinkybes turėjo fiksuoti pataisos namų teritoriją stebinčios vaizdo kameros bei registratoriai, kurie galimai užfiksavo į įvykio vietą atvykusį automobilį bei kitas daiktų perdavimo aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų E. M. kaltei pagrįsti ir jo atžvilgiu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. M. bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, jog E. M. ankščiau teistas dvidešimt keturis kartus, pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BPK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes bei siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. M. skyrė mažesnę už vidutinę terminuotą laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažymėtina, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. M., sudaro 243,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

15.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

15.2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. M., tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui 243,33 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 33 centus) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.