Telšių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2013-11-15 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d. ir 87 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2014 m. liepos 21 d. apie 21.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), be priežasties aplinkinių asmenų akivaizdoje vadino įžeidžiančiais žodžiais E. D. ir E. B., bei tyčia vieną kartą ranka trenkė E. B. į skruostą, pataikydamas į kaklo sritį ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis M. Š. nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai. Įtariamojo apklausos metu M. Š. paaiškino, kad 2014 m. liepos mėnesį, datos ir laiko nepamena, jis su draugu E. N. sėdėjo ant tvorelės prie kiosko-parduotuvės „Gojus“, kai pamatė takeliu pareinančias 2 merginas, iš kurių jis pažinojo E. D., o kita mergina buvo nepažįstama. E. D. jiems pirma kažką pasakė, o jis su draugu kažką atsakė, bet nepamena, ką. Abiem merginoms paėjus kiek toliau, ta nepažįstama mergina pradėjo juos įžeidinėti visokiais žodžiais, todėl jis susinervino ir atsistojęs bei priėjęs prie merginos pradėjo sakyti, kad ši eitų savais keliais bei ją pastūmė. Į kurią vietą jis galėjo pastumti merginą nepamena, kadangi mergina yra žema, todėl jis galėjo ją pastumti ir į kaklą, bet jam atrodo, kad jis tiesioginio smūgio jai nesudavė. Po to merginos nuėjo, o jis su draugu pasiliko prie kiosko. Jis tos nepažįstamos merginos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Š. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

Nukentėjusiosios E. B. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos mėn., datos nebepamena, ji atvažiavo pas draugę E. D., jos išėjo pasivaikščioti po miestą. Einant Naftininkų gatve, netoli kioske įrengtos parduotuvės, ji matė sėdinčius du nepažįstamus vaikinus. Joms praėjus pro tuos vaikinus, vienas iš jų kreipėsi į E. D. vardu ir pasakė įvairių įžeidžiančių žodžių bei keiksmažodžių. E. D. nieko vaikinams nesakė, o ji pati atsisukusi pasakė „Ar taip gražu paneles vadinti“. Tada M. priėjęs prie jos paėmęs jos ranką ir išvadino ją „debile“ ir pasakęs „Ką, nežinai, kas aš esu“ vieną kartą delnu jai trenkė į skruostą, dešinę kaklo pusę, kur vėliau paraudo. Tai jai sukėlė fizinį skausmą. Tada pasakęs „Va, dabar sužinojai kas aš“ apsisukęs nuėjo. Kitas vaikinas tuo metu nieko nedarė, tik pasakė „M., baik“ ir visą laiką sėdėjo. Po to jos nuėjo pas E. D. į namus, o pakeliui ši paskambino ir iškvietė policiją. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, bet į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Ieškinio nereiškia (10-11, 13 b. l.).

Nukentėjusiosios E. D. parodymai, kad 2014 m. liepos mėn., datos nepamena, apie 20-21 val. su drauge E. B. išėjo pasivaikščioti ir einant Naftininkų gatve link kiemuose esančio kiosko - parduotuvės „Kupstas“ joms iš šono takeliu priėjo pažįstamas M. Š. ir jo draugas E., pavardės nežino. M. Š. praeidamas pro ją pradėjo ją įžeidinėti visokiais žodžiais, pavadindamas ją kiaule ar karve bei kale ar kekše. Kadangi ji žinojo, kad užgėręs M. Š. būna konfliktiškas, ji nieko jam nesakė ir ėjo tolyn, tačiau E. B. atsisukusi pasakė „Ar taip reikia kalbėti su merginom“. Tada M. Š. priėjo prie E. B. ir vieną kartą delnu trenkė į dešinę pusę, pataikydamas į kaklą, ką sakė suduodamas smūgius, ji negali pasakyti, kažką panašaus į „Tu dar čia šneki“. Tuo metu E. nieko nedarė. Po to jos nuėjo, o vaikinai paliko prie kiosko. Paskui ji paskambino ir pranešė policijai apie įvykį. Toks M. Š. elgesys ją papiktino (16 b. l.).

Liudytojos Z. V. parodymai, kad jos dukra E. B., vasarą, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo išvažiavusi į Mažeikius pas draugę. Vakare dukra paskambino ir papasakojo, kad kažkoks vaikinas sudavė per veidą, kažkas iškvietė policiją. Į namus E. B. negrįžo keletą dienų. Kai sugrįžo į namus, ji ant dukros kūno sužalojimų nepastebėjo. Jos dukrai E. B. žala nepadaryta, todėl ji civilinio ieškinio nereiškia (21 b. l.).

Liudytojo E. N. parodymai, kad 2014 m. vasarą, datos ir laiko nepamena, pavakaryje, jis su draugu M. Š. ėjo iš šio namų į prekybinį kioską „Kupstas“. Abu buvo blaivūs. Kai jie buvo prie „Kupsto“, pamatė kitu takeliu, besikertančiu su jų takeliu, einančias dvi merginas, kurių vardai E. ir E. Jis su merginomis pasisveikino, o kai jie su jomis susilygino, tai E. M. Š. pasakė, ko šis taip žiūri, į ką šis kažką atsakė ir jie taip susižodžiavo, bet vienas kito neįžeidinėjo. Jis matė, kaip M. Š. praeidamas palietė E. petį, bet tai nebuvo smūgis, greičiau kaip žmogus praeidamas pro šalį paliečia kitą žmogų, kai nori prasikeisti. Jis nematė jokių suduodamų smūgių, todėl jam minėta situacija nesukėlė jokių nepatogumų ar kažkokio pasipiktinimo, nes jis nematė nieko įžeidžiančio (18 b. l.).

Iš 2014-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. B. atpažino įtariamąjį M. Š. kaip įžeidimus išsakiusį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu panaudojusį asmenį (23-27 b. l.).

Iš 2014-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusioji E. D. atpažino įtariamąjį M. Š. kaip įžeidimus išsakiusį ir fizinį smurtą E. B. atžvilgiu panaudojusį asmenį (28-32 b. l.).

Iš 2014-10-09 susitaikymo protokolo tarp nukentėjusiosios E. B. ir įtariamojo M. Š. matyti, jog šalys susitaikė (60 b. l.).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo M. Š. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo M. Š. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis viešoje vietoje smurtaudamas bei vartodamas įžeidžiančius žodžius sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant kaltinamajam M. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, lankėsi psichikos sveikatos centre (51 b. l.). Kaltinamasis anksčiau teistas, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Jis yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. Š. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendė:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.