- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-266-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- L. T.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. T. kreipėsi į teismą pareiškimu į teismą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog remiantis LR CK 4.68 str. 1 d., teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi tas asmuo, kuris nėra daikto savininkas, tačiau yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų. Iš pareiškėjos pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, sutarties, gyvenamosios patalpos orderio matyti, kad pareiškėja jau buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 1992-01-28 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas konstatavo, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl tokios teisinės gynybos, kuri šiuo atveju yra neįmanoma, kadangi faktas, kurį pareiškėja prašo teismo nustatyti, jau egzistuoja ir nėra nuginčytas (LR CPK 5 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų nustatyta, jog nebuvo pareiškimo dalyko (LR CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tuo atveju, jei kyla ginčas dėl daikto teisinio statuso (pvz., dėl daikto pripažinimo ne bendrąja jungtine, bet asmenine nuosavybe), asmuo turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir LR CPK 135 str. reikalavimus, tinkamai suformuluodamas ieškinio reikalavimą, jo pagrindą, nurodydamas atsakovais byloje asmenis, turinčius priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Pažymi, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu ir pagal LR CK 3.87 str. l d. įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybe, o LR CK 3.117 str. l dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į šias teisės normas, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir todėl ir buvo kreiptasi į teismą. Kita vertus, teismas priėmęs tokią nutartį, išsprendė bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
LR CK 4.47 str. numato savarankiškus nuosavybės teisės įgijimo būdus. Pagal šią normą greta kitų nuosavybės teisės įgijimo būdų nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorį ir įgyjamąja senatimi. Tai yra du savarankiški nuosavybės teisės įgijimo būdai. Pagal LR CK 4.68 str. 1 d. nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi gali įgyti asmuo, nesantis daikto savininku, t.y. asmuo, įgyjęs nuosavybės teisę į daiktą kitų pagrindu, pvz., pagal sandorį, nebegali įgyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi. Pareiškėja butą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, pagal bylos duomenis nuosavybės teise valdo pagal 1992-01-28 pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, pareiškėja ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kreipimosi į teismą momentu jau valdo nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, kad, kadangi butas įgytas jos santuokos metu, jis priklauso jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o jų dalys nėra nustatytos (LR CK 4.73 str. 1 d.), tačiau tai neturi reikšmės ginčui. Pareiškėja yra buto savininkė pagal viešo registro duomenis, o jos sutuoktinis yra bendraturtis pagal įstatymą, nors jo nuosavybės teisės ir nėra įregistruotos viešame registre. Kadangi ginčo buto nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, todėl nuosavybės teisė į jį negali būti įgyjama įgyjamąja senatimi (LR CK 4.69 str. 3 d.). Šie duomenys yra akivaizdūs pareiškimo pateikimo metu, į nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį pretenduoja asmuo, esantis šio daikto savininku pagal viešo registro duomenis ir yra įgyjęs nuosavybės teisę pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakė priimti pareiškėjos pareiškimą, kadangi toks yra nenagrinėtinas teisme, nesant ginčo dalyko (LR CPK 111 str. 2 d. 3 p., 137 str. 2 d. 1 p.).
Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo ir jos atskirojo skundo argumentų, ji iš esmės siekia ginčo butą, įgytą santuokos metu, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Pareiškėja turi tokią teisę (LR CPK 5 str. 1 d.), tačiau ji pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes asmeninės nuosavybės teisė į santuokos metu įgytą turtą negali būti nustatinėjama per įgyjamosios senaties institutą. Tokią savo teisę pareiškėja turi teisę įgyvendinti ginčo teisenos tvarka, pareikšdama teisme ieškinį dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.