- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-162-511/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutarties, kuria atmestas G. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2013-11-07 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes G. K. atžvilgiu nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 154 str. ir BK 155 str., požymių.
Šį nutarimą G. K. apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Vyrkiausiojo prokuroro pavaduotojos 2013-12-12 nutarimu G. K. skundas atmestas.
Prokurorų nutarimus G. K. skundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-01-14 nutartimi G. K. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. Panevėžio apygardos teismui skundžia minėtą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-01-14 nutartį ir prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, teismo nutartį prašo panaikinti. Skunde nurodo, jog neteisingi skundžiamos nutarties motyvai, jog tam, kad konstatuoti nusikalstamą veiką, pats pareiškėjas turi kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių ir, tiktai gavus inspektoriaus išvadą, būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas. Pareiškėjas ikiteisminiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju, todėl, jei reikalinga inspektoriaus išvada, dėl jos pateikimo turi kreiptis tyrėjas ar prokuroras. Pareiškėjo manymu, nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. ir BK 155 str. jo atžvilgiu jau ne kartą nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundžiamos nutarties teiginiai, jog pareiškėjas baudžiamojoje byloje privalėtų kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių, kad inspektoriaus išvados pagrindu būtų galima įvertinti, ar pareiškėjo garbė ir orumas pažeisti, vertintini kaip pertekliniai, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurų išvada, jog įvertinus G. K. nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis aiškiai matyti, jog dėl straipsnio "Kadaise garsus banditas virto apgailėtina menkysta" G. K. atžvilgiu nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 154 str. ir BK 155 str. požymių.
Pažymėtina ir tai, kad žmogaus garbė ir orumas gali būti ginamas ne tik baudžiamosiomis, bet ir civilinės teisės priemonėmis. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t.y., paskutinė priemonė, taikoma išimtinais - tik baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais.
Pagal BK 154 str. numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Pagal BK 155 str. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.
BK 154 ir BK 155 str. numatytos veikos gali būti padarytos tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkui sąmoningai siekiant pažeminti žmogaus garbę ir orumą.
Tiek BK 154 str. numatyto šmeižimo, tiek BK 155 str. numatyto įžeidimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje tokiu atveju garbė suprantama kaip viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.
Iš bylos matyti, jog pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro archyvo 2013-03-13 duomenis (t. 1, b.l. 77-86) G. K. buvo teistas 1986-07-10 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d., 1994-12-19 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 234 str. 1 d., 2004-09-15 Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo pagal BK 180 str. 3 d., 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., 253 str. 1 d., 2009-03-20 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 259 str. 2 d., paskutinį kartą teistas 2009-11-23 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu - pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 1 d. subendrinta bausme laisvės atėmimu 6 metams už nukentėjusiosios laikymą nelaisvėje ir žalojimą. Taigi, pareiškėjas yra ne kartą teistas asmuo, be to, jis buvo teistas ir už sunkų nusikaltimą - bendrininkų padarytą ginkluotą plėšimą. Iš bylos taip pat matyti, jog prieš straipsnio "Kadaise garsus banditas virto apgailėtina menkysta" pasirodymą žiniasklaidoje buvo publikuota eilė straipsnių, siejančių G. K. praeitį su organizuotu nusikalstamumu (T.1, b.l. 176-184). Konkrečiu atveju pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas nesvarsto dėl visų šiuose šaltiniuose nurodytų aplinkybių tikrumo bei, ar straipsnyje panaudotos išraiškos priemonės atitinka žurnalistinę etiką, kas gali būti nagrinėjama kita įstatymų nustatyta tvarka (kreipiantis į Žurnalistų etikos inspektorių, į teismą civilnio proceso tvarka), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog straipsnio "Kadaise garsus banditas virto apgailėtina menkysta" pareiškėjo skunde nurodyti teiginai, kuriais neigiamai apibūdintas G. K. asmuo, yra pateikti ne tam, kad tyčia sumenkinti visuomenės nuomonę apie G. K. asmenį, pakirsti jo reputaciją, tyčia pažeminti pareiškėją. Straipsnyje yra išdėstyta rašančiojo nuomonė apie pareiškėjo asmenį ir nusikalstamas veikas, kuri grįsta rašančiojo turėtais šaltiniais apie G. K. kriminalinę praeitį, jo elgesį teisminių procesų metu, nusikaltimų pobūdį, ir ši rašančiojo nuomonė yra sąlygota paties pareiškėjo elgesio, kuris visuomenei nepriimtinas ir geros reputacijos tam asmeniui nesuformuoja. Ikiteisminio tyrimo medžiaga aiškiai patvirtina, jog vertinti žurnalisto D. K. veiksmus kaip nusikaltimus, numatytus BK 154 str. ir BK 155 str., ką tvirtina pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo. Nesant skunde minėtą straipsnį rašiusio asmens tyčios pažeminti G. K. garbę ir orumą, veikos, numatytos BK 154 str. ir 155 str. aiškiai nepadarytos, o tokiu atveju ikiteisminis tyrimas pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. nutrauktas pagrįstai. Ši išvada jokiu būdu nereiškia, jog visuomenei pavojingas veikas padariusio asmens garbė ir orumas iš viso negali būti ginami įstatymų nustatyta tvarka, pvz., kad toks asmuo praranda teisę reikalauti paneigti civilinio proceso tvarka apie jį viešai paskleistas žinias, asmeniui priskiriant konkretų to asmens nepadarytą nusikaltimą, ar kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių, jei straipsnio apie asmenį turinys neatitinka žurnalistinės etikos reikalavimų ir kt., tačiau baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, kuriais siekiama pažeminti asmens garbę ir orumą, galima tik tuo atveju, jei tai padaryta turint tyčią, kas, vadovaujantis bylos duomenims, konkrečiu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.